Kas laimėtų galimą muitų karą „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.
Ar Amerika nebėra Europos saugumo garantas?
R. Vilpišauskas: Per šiuos vienerius metus Europoje nuolatos būdavo kažkas šokiruojamo, ką pareikšdavo ar nuspręsdavo Donaldas Trumpas. Gerai, kad daugelis NATO, Europos valstybių vis dėlto sutaria didinti investicijas į gynybą. Gerai, kad bandoma derėtis su kitomis pasaulio prekybos organizacijų narėmis dėl naujų laisvos prekybos susitarimų tarp Europos Sąjungos ir, pavyzdžiui, Indijos.
Neseniai buvo pasirašytas susitarimas, kurį užtruko 25 metus susiderėti tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR, Lotynų Amerikos, valstybių grupės. Tam tikri veiksmai padaryti buvo, bet manau galima konstatuoti, kad be Jungtinių Amerikos Valstijų Europos šalys nepajėgios apsiginti.
Galime kalbėti, kad Donaldas Trumpas savo pareiškimais ir bendravimu su sąjungininkais suteikia vis daugiau pagrindo nepasitikėti juo ir jo administracija. Kita vertus, turime pripažinti, kad kol kas Europa savarankiškai nėra pajėgi, bent jau gynybos srityje, veikti kaip atskiras nuo Amerikos pasaulio reikalų veikėjas.
Kas stipresnis šiame geoekonominiame kare, Amerikos ar Europa?
R. Krušinskas: Tas stiprumas dažniausiai pamatuojamas, jeigu norime kalbėti apie ekonominius dalykus, tam tikrais ekonominiais rodikliais ir įtaka pasaulyje. Aš manau, kad Amerika kaip pati stipriausia valstybė, turint omenyje ir karinę, ir ekonominę, ir ryšių, saitų galią, turbūt, yra stipresnė už Europą dabartiniame etape.
Vyksta geopolitiniai, geoekonominiai žaidimai ir mes matome, kaip persiskirsto ekonominės galios. Dabar antroje pozicijoje labai tvirtą vietą užima Kinija. Nepamirškime ir Indijos, Japonija vis dar yra stiprus žaidėjas. Europa taip pat tarp penkių stipriausių, bet ji yra žemėjančioje, prarandančioje pozicijoje.
Tai labiau signalas Europai susiimti, patys turime galvoti apie savo rytdieną. Amerika kaip garantas, apsidraudimas pradeda mums reikšti tam tikrus požymius ir vien tiktai ant to statyti negalime. Aš galvoju, kad tai bus geras postūmis. Per šiuos metus mes matėme pono prezidento Trumpo įvairių kalbų. Taip pat vyksta galios žaidimai, informacija yra labai didelė galia dabartiniame pasaulyje ir tas išleistas garsas aplink pasaulį nuskamba daug kartų.
Kalbant apie tarifus Europai, turbūt reikėtų atkreipti dėmesį, kad su šiais tarifais produktai brangsta ir patiems amerikiečiams, Amerikoje gaminamiems produktams. Jie savo produktuose naudoja komponentus iš Europos, o tai taip pat brangs ir mažins Amerikos produktų konkurencingumą pasaulyje. Jie dirbtinai su ekonominėmis priemonėmis bando spręsti neekonominius konfliktus, kas į gerą, tikriausiai, nenuveda.
R. Vilpišauskas: Jeigu žiūrėtume tik į ekonominių santykių tarpusavio pobūdį tarp Amerikos ir Europos Sąjungos, matytume, kad jie yra gana simetriški. Kita vertus, labai daug amerikietiškų įmonių teikia savo paslaugas Europoje. Mano pagrindinė tezė būtų, kad yra gana panašios tarpusavio priklausomybės, panašią ekonominę galią turintys partneriai, kurie, jei norėtų, galėtų panašiai stipriai vienas kitam pakenkti prekybos kare.
Tiek Amerika turi svertų, tiek Europa, bet Europa yra silpnesnė dėl kelių priežasčių. Priklausomybės nuo Amerikos, gynybos prasme, elementas, dėl kurio, manau, vasarą Europos komisija sutiko su susitarimu Škotijoje. Jam dabar irgi iškilo grėsmė dėl naujų Trumpo grasinimų muitais. Gana asimetriško susitarimo, kaip daugelis jį apibūdino, nes Europos Sąjunga sumažino iki nulio daugelį tarifų amerikietiškiems produktams, Amerika taiko 15 proc. Taikydami muitus amerikiečiai iš esmės kenkia sau patiems, nes taip jų vartotojai ir įmonės, kurios naudoja iš Europos importuotus komponentus, sumoka daugiau.
Antra priežastis, Donaldas Trumpas į tarptautinę prekybą žiūri kaip į konkurenciją tarp įmonių, o ne kaip prekybą tarp valstybių, kurioms galioja dar nuo Adamo Smito ir Davido Rikardo laikų pasiūlyti dėsniai: visos šalys iš tarpusavio prekybos laimi. Nesvarbu, kas eksportuoja, importuoja daugiau, visos išlošia, nes taip vyksta darbo pasidalinimas. Europiečiai būtent taip ir dabar tebemąsto. Jiems sunku atsakyti į tokį nekonvencinį veikimą, kai Donaldas Trumpas kenkia patiems amerikiečiams grasindamas muitais, juos įvesdamas ir didindamas dėl dažnai visai kitokių neekonominių tikslų.
Trečia priežastis, kodėl Europos Sąjunga iki šiol atrodė silpnesnė ir nesielgia taip, kaip Kinija, kai JAV pradėjo grasinti muitais. Sprendimų priėmimas pačioje Europos Sąjungoje, prekybos srityje sutarti turi bent kvalifikuota dauguma valstybių. Matėme, kad net laisvos prekybos su MERCOSUR šalimis sutarties atveju vos pavyko pasiekti 55 proc. valstybių narių ir 65 proc. Europos Sąjungos gyventojų ribą. Jos reikia kai kuriais klausimais dėl investicijų. Kas susiję su saugumu, reikia absoliutaus Europos Sąjungos, visų 27 šalių, sutarimo.
Tuo tarpu matome, kad Donaldas Trumpas šioje srityje yra visiškai centralizavęs sprendimų priėmimą. Beje, daug kas laukia, kai netrukus aukščiausiasis teismas Amerikoje nuspręs, ar jo praėjusiais metais įvesti muitai buvo teisėti, nes manoma, kad jis galėjo viršyti prezidento turimas galias. Viena vertus, Amerikoje vyko galių centralizavimas šioje srityje. Kita vertus, Europos Sąjungoje toliau vyksta diskusijos lyg mes gyventume įprastais laikais ir tai užima labai daug laiko.
Ar Europa stabdys Amerikos biznio interesus Europoje? Jei to imtųsi, kas iš to?
R. Krušinskas: Aš manau, kad vargu tikėtinas tas ryžtas, kuris galėtų pasireikšti konkrečiais veiksmais dėl mūsų priklausomybės. Europos priklausomybės nuo Amerikos karinės galios ir saugumo sumetimų. Europos lyderiai sąlyginai bando būti mandagūs, tačiau, turbūt, knieti pasakyti tokią mintį, kantrybė gali trukti vienoje vietoje. Jau pasigirsta aštresnių pasisakymų, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės nuskambėjo, kad ponas Trumpas elgiasi kaip gangsteris. Bijau, kad tokių apsižodžiavimų, įvairių palyginimų gali atsirasti.
Jeigu Europos Sąjunga pritartų Trumpo siūlymui dėl Grenlandijos, kokie būtų pliusai ir minusai pačiai Europai?
R. Vilpišauskas: Visgi neatrodo, kad jei būtų paskelbtas Grenlandijoje referendumas, jis baigtųsi prisijungimu, balsavimu dėl prisijungimo prie Amerikos. Tas tonas, kuriuo dabar kalba Donaldas Trumpas, rodo esminių, fundamentalių tarptautinės teisės principų nepaisymą, pagarbos stoką valstybių suverenumui. Tai yra be galo svarbu Europos valstybėms, ypač mažesnėms. Jeigu nusileidžiama Amerikai, ką tada daro Rusija, kaip reaguoja Kinija.
Daug kas sako, kad atsidaro pilnai Pandoros skrynia, nes iki šiol Amerika ir Vakarų valstybės gynė suverenaus apsisprendimo, teritorinio vientisumo principus, kurie sudarė Jungtinių Tautų chartijos pagrindą, dėl kurių taikomos sankcijos Rusijai. Klausimas, ar jau atsitraukiama nuo šitų esminių principų ir ką tai reikštų visai tarptautinei tvarkai. Tai būtų bloga žinia tokioms šalims kaip Lietuva.
Į gerą ar blogą pasikeitė pasaulis per šiuos metus?
R. Krušinskas: Į blogą. Mes turime eižėjančią, nusistovėjusią demokratinio pasaulio tvarką. Šitoje vietoje Jungtinės Amerikos Valstijos kaip vienas iš lopšių šių vertybių puoselėjimo atrodo, kad atsitraukia. Aš noriu tikėti, kad vieni metai praėjo, žiūrėkime, kas bus toliau ir gal bus geriau.
R. Vilpišauskas: Jis netapo saugesnis, bet galėjo būti ir blogiau. Deja šiuo metu mes esame ties nauju slenksčiu. Pastebėjau naują terminą, „egopolitika“ tarsi stūmė Amerikos prezidento pasisakymus. Ypač po jo žinutės Norvegijos premjerui, jog jis negavo Nobelio taikos premijos. Man atrodo tinkamas terminas, kad tai yra labiau „egopolitika“ nei geopolitika.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
