Dėl Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą ir nuolatinio JAV spaudimo Europos Sąjungai neliko kito pasirinkimo, kaip tik rimtai spręsti gynybos ir saugumo pajėgumų klausimus.
Rizika yra didelė, nes karo Ukrainoje pabaigos nematyti, rašo „Euronews“.
Tuo pat metu pasitikėjimas menkas – Europa atrodo pažeidžiama ir kariniu, ir diplomatiniu požiūriu, nepakankamai pasirengusi galimiems iššūkiams.
Pagrindinis Europos uždavinys – apsiginti ir kartu remti Ukrainą
Praėjusių metų gruodį ES lyderiai susitarė dėl naujos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spalį paskelbė apie naujas gynybos iniciatyvas, pristatydama jas kaip žingsnius, kuriais iki 2030 m. bus stiprinamas Europos atgrasymas nuo Rusijos ir kitų galimų priešų.
Įtampą dar labiau paaštrino Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, gruodžio 2 d. pareiškęs, kad Maskva yra pasirengusi kovoti, jei prireiks, ir kad „neliks nieko, dėl ko būtų galima derėtis“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte perspėjo, jog „mes galime tapti kitu Rusijos taikiniu“, ir įspėjo apie galimą puolimą per artimiausius penkerius metus.
JAV nacionalinio saugumo strategija sudavė smūgį Europai ir jos politinei darbotvarkei, pavadindama ją silpna sąjungininke.
Be to, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pernai lapkritį pakartojo karo istorikų įspėjimus, teigdamas, kad „mes jau išgyvenome paskutinę taikią vasarą“.
Pagrindinis susirūpinimas yra akivaizdus: europiečiai vis labiau mano, kad Rusijos ataka prieš NATO ar kaimynines šalis tampa vis realesnė, todėl didėja spaudimas imtis skubių veiksmų.
Ar europiečiai pasirengę galimam karui?
Neseniai „Euronews“ atlikta apklausa, kurioje klausta „Ar kovotumėte dėl ES sienų?“, parodė plačiai paplitusį nepasirengimą karo perspektyvai.
Iš 9950 respondentų trys ketvirtadaliai (75 proc.) atsakė, kad nebūtų pasirengę ginti ES.
19 proc. teigė, kad būtų pasirengę kovoti, o 8 proc. liko neapsisprendę – tai atspindi neapibrėžtumą tiek dėl asmeninio pasirengimo, tiek dėl savo šalies galimybių galimo konflikto atveju.
„YouGov“ apklausa patvirtino, kad Rusijos agresija laikoma viena didžiausių grėsmių Europai: taip mano 51 proc. Lenkijos, 57 proc. Lietuvos ir 62 proc. Danijos gyventojų.
Toje pačioje apklausoje „ginkluoti konfliktai“ įvardyti kaip trečia didžiausia europiečių problema.
Baltijos šalys stiprina gynybą
Nors Europos lyderiai dalijasi šiomis baimėmis, iniciatyvos pirmiausia ėmėsi Baltijos šalys – Lietuva, Estija ir Latvija.
Tam jos turi rimtų priežasčių: šios valstybės yra NATO ir ES rytiniame flange ir ribojasi su Rusija bei Baltarusija daugiau nei 1 tūkst. kilometrų ilgio siena.
Lietuva pradėjo kurti vadinamąsias „dronų sienas“. Kartu su Latvija atkuriamos pelkės, siekiant sukurti natūralias gynybines kliūtis.
Taip pat buvo pradėtos steigti nacionalinės informavimo kampanijos, pratybos ir televizijos transliacijos, padedančios gyventojams psichologiškai pasirengti galimiems konfliktams.
Praėjusiais metais Lietuvos vidaus reikalų ministerija paskelbė žemėlapius su slėptuvių vietomis ir skubios pagalbos numeriais.
Latvija įtraukė privalomą nacionalinės gynybos kursą į bendrojo ugdymo programas.
Lenkija pastatė užtvaras pasienyje su Baltarusija ir įvedė saugumo mokymo kursus daugelyje valstybinių mokyklų, kai kuriose iš jų numatytas net šaunamųjų ginklų mokymas 14 metų vaikams.
„Pradinėse mokyklose reikalaujama teorinio pasirengimo saugiam elgesiui su ginklais“, – „Euronews“ elektroniniu laišku paaiškino Lenkijos švietimo ministerija.
Suomija ir Estija išleido vadovus, kuriuose pateikiamos instrukcijos, kaip elgtis karo atveju. Jose paaiškinama, ką susidėti, kaip atpažinti pavojaus signalus ir kokių veiksmų imtis evakuacijos ar elektros tiekimo nutraukimo atvejais.
Švedija 2025 m. pradėjo nacionalinę iniciatyvą, pagal kurią kiekvienai šeimai paštu siunčiamos atnaujintos brošiūros „Jei prasidėtų krizė ar karas“.
Tuo pat metu visoje Europoje pastebimas akivaizdus civilių susidomėjimo pasirengimu karui augimas. Interneto paieškų duomenys rodo, kad tokiose Rusijai artimose šalyse kaip Suomija, Estija, Lenkija, Lietuva ir Švedija per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo užklausų, tokių kaip „ką pasiimti karo ar evakuacijos atveju?“ ir „kur yra artimiausios bombų slėptuvės?“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Vieni pinigus reketuoja ,kiti iš namų varo ,treti ,visokie tvdrysc' nepailsdami karu gasdina
