Šios lengvatinės paskolos, teikiamos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti, skirtos didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą.
Vienam ūkiui gali būti suteikta iki 1 mln. eurų paskola, tačiau jeigu paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, bendra paskolos gavėjui suteiktos paramos apyvartiniam kapitalui suma negali viršyti 200 tūkst. Eur bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 finansinių metų laikotarpį.
Paskola apyvartiniam kapitalui gali būti suteikta trejų metų laikotarpiui, o investicinė paskola gali būti suteikiama iki 5 metų laikotarpiui. Kvietimus teikti paraiškas skelbia nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris yra paskirtas Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo valdytoju, o paraiškas vertins ILTE atrinkti finansų tarpininkai.
Perspektyvi veiklos kryptis
Ūkininkų sąjungos atstovai ir ūkininkai teigiamai vertina tai, kad mūsų ūkiams atsiranda vis daugiau galimybių nebebūti tik pirminės žaliavos tiekėjais.
„Bet koks perdirbimas, nepriklausomai nuo, koks bus galutinis produktas – baltymai, krakmolas ar kita – yra brangus procesas. Todėl tokia parama yra labai sveikintina, nes Lietuvoje, lyginant su senosios Europos valstybėmis, perdirbama labai mažai žemės ūkio produktų ir mūsų ūkininkai yra priversti parduoti tik žaliavas, taip pat – ir eksportui. Ypač daug parduodama grūdų, ankštinių kultūrų“, – tvirtina ūkininkas Dominykas Rupeika iš Klaipėdos rajono.
Pasak jo, svarbu nestovėti vietoje, turėti aiškią vystymosi viziją, ieškoti naujų užsienio partnerių, ekonomiškai naudingų veiklos būdų ir galimybių plėtrai. „Žinau keletą gerų pavyzdžių iš pieno sektoriaus, taip pat keletas ūkių jau investavo į bulvių bei daržovių perdirbimą ir ši kryptis dar turi daug potencialo. Jį išnaudoti gali padėti europinės investicijos“, – mano pašnekovas.
Kas yra produktų perdirbimas?
Žemės ūkio produktų perdirbimas – tai fizinės ar cheminės sudėties keitimas, siekiant žaliavinius produktus paversti maisto produktais ar kitomis gėrybėmis. Tai apima žaliavų paruošimą, techninį apdorojimą, siekiant padidinti pridėtinę vertę, pritaikyti vartojimui ar prailginti galiojimo laiką.
Tiesa, pats perdirbimo lygis yra diferencijuojamas – pavyzdžiui, grūdų išvalymas, išdžiovinimas ir beicavimas yra priskiriama pirminiam perdirbimui, o traiškymas – perdirbimui.
Lietuvoje bene žinomiausi perdirbimo būdai yra daržovių rauginimas, vaisių, uogų, grybų džiovinimas, užšaldymas ar liofilizavimas (džiovinimas šalčiu). Džiovinimas šalčiu – tai pažangus konservavimo procesas, kurio metu greitai užšaldytas produktas džiovinamas vakuume, sublimacijos būdu pašalinant ledu paverstą drėgmę. Vanduo pereina iš kietos į garų fazę, nepavirsdamas skysčiu, todėl išsaugoma iki 98% maistinių medžiagų, struktūra, spalva ir skonis. Liofilizuoti produktai tampa lengvi, purūs ir gali būti laikomi ilgą laiką.
Kas gali kreiptis paramos?
Dėl paskolos galima kreiptis, jei 1 metus ar ilgiau užsiimama žemės ūkio produktų perdirbimo veikla, o pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos metus ar ilgiau iki paraiškos pateikimo sudaro 50 proc. ar daugiau visų pajamų.
Paskolos teikiamos įvairių dydžių įmonėms užsiimančioms žemės ūkio produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) perdirbimu.
Paskola skiriama verslo plane numatytoms išlaidoms, kurios gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusias su remiama veikla, taip pat apyvartinio kapitalo finansavimą.
Paskoloms įgyvendinti naudojamos strateginio plano ir finansavimo partnerio privačios lėšos pagal rizikos pasidalijimo proporciją, pagal kurią, teikiant paskolą, finansavimo partneris prie 80 % paskolos dalies, skirtos iš Strateginio plano lėšų, prisideda 20 % savo privačių lėšų suma. Palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų lėšų daliai, t. y. 20 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 80 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.
Svarbu – pagal šią priemonę teikiamos paskolos yra lengvatinės ne tik dėl mažesnių negu rinkoje taikomų palūkanų, bet ir galimybės dalį paskolos „nurašyti“. Kai paskola teikiama įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, joms gali būti suteikta dotacija (subsidija). Jeigu verslo planas įgyvendinamas sėkmingai, dotaciją suteikia finansų tarpininkas iš Strateginio plano lėšų, padengdamas ne didesnę kaip 35 proc. paskolos dalį.
Dėl galimybės gauti paskolą – į kredito unijas
Šiuo metu dėl galimybės gauti paskolą kviečiama kreiptis į kredito unijas.
Į Grinkiškio kredito uniją kviečiami kreiptis ūkininkai iš Radviliškio, Šiaulių r., Pakruojo r., Panevėžio r., Kėdainių r., Raseinių ir Kelmės r. savivaldybių.
Į Kauno kredito uniją kviečiami kreiptis ūkininkai iš Kauno m. ir Kauno r. savivaldybių.
Į Kėdainių krašto kredito uniją kviečiami kreiptis ūkininkai iš Radviliškio, Panevėžio r., Raseinių r., Ukmergės r., Jonavos r., Kauno r. savivaldybių.
Į Pakruojo kredito uniją kviečiami kreiptis ūkininkai iš Joniškio r., Pasvalio r., Panevėžio r., Šiaulių r., Radviliškio r. savivaldybių.
Į Panevėžio kredito uniją kviečiami kreiptis Panevėžio r. ir Panevėžio m., Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Anykščių, Ukmergės, Kėdainių, Radviliškio savivaldybių ūkininkai.
Į Utenos kredito uniją kviečiami kreiptis Utenos, Rokiškio, Anykščių, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų r. savivaldybių ūkininkai.
Į Vytauto Didžiojo kredito uniją kviečiami kreiptis ūkininkai iš Kaišiadorių, Kauno r., Jonavos, Širvintų, Elektrėnų ir Prienų r. savivaldybių.
Daugiau informacijos apie paskolų žemės ūkio produkcijos perdirbimui suteikimo tvarką ir sąlygas sužinokite čia.
