Iki šiol moterys ir vyrai teisę išeiti į pensiją įgydavo būdami skirtingo amžiaus, tačiau pastaruosius 10 metų buvo vykdomas pensinio amžiaus ilginimas, kol galiausiai jis buvo suvienodintas abiem lytims.
Taigi, pirmą kartą Lietuvos istorijoje visos moterys ir visi vyrai į pensiją galės išeiti sulaukę tokio paties amžiaus.
Kas šiemet gaus pensijas?
Sužinoti, kuriais metais pasieks pensinį amžių gyventojai visuomet galėjo pasitikrindami senatvės pensijos amžiaus lentelėje.
Pavyzdžiui, 2015 metais į pensiją išėjo vyrai, kurie buvo gimę 1952 m. sausio 1 d. – 1952 m. spalio 31 d. bei moterys gimusios 1954 m. sausio 1 d. – 1954 m. rugpjūčio 31 d.
Tuo metu vyrų pensinis amžius siekė 63 metus 2 mėn., o moterų – 61 metus ir 4 mėn.
Šiemet, kai pensinis amžius tapo visiems vienodas (65 metai), į pensiją išeis 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau gimę vyrai bei 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau gimę moterys.
„Sodra“ nurodo, kad senatvės pensiją gali gauti žmogus, kuris turi minimalųjį 15 metų stažą ir sulaukę pensinio amžiaus.
Šiuo metu pensijas Lietuvoje gauna 638,9 tūkst. gyventojų, o vidutinės pensijos dydis siekia 668,9 euro.
Nepateikus prašymo – nebus ir pensijos
„Sodra“ primena, kad norint gauti senatvės pensiją reikia pateikti atitinkamą prašymą.
Tai galima padaryti atvykus į klientų aptarnavimo skyrių arba prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros.
Pagal galiojančią tvarką kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.
Svarbu pabrėžti, kad pensija yra skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne už daugiau kaip 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Pavyzdžiui, žmogus sulaukė pensinio amžiaus, tačiau į „Sodrą“ kreipėsi tik po 10 mėnesių. Tokiu atveju, jam už visą šį laiką pensija bus išmokėta.
Visgi jei jis kreipsis po ilgiau nei 12 mėnesių, pensija bus išmokėta tik už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos, o už ankstesnį laikotarpį išmokos nebepriklausys.
Paprastai tariant, jeigu žmogus kreipiasi po 14 mėnesių, jis praranda 2 mėnesių pensiją, jeigu po 15 mėnesių – 3 mėnesių pensiją ir t.t.
Taip pat „Sodra“ primena, kad senatvės pensija gali būti nustota mokėti net ir po jos paskyrimo.
Senatvės pensija nebemokama kai:
gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos ir nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (pvz., išsikrausto, išsideklaruoja ir gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja);
asmuo persikelia gyventi į užsienio valstybę ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
kai užsienyje gyvenantis asmuo kasmet (iki gruodžio 31 d.) nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jis vis dar gyvena užsienio valstybėje, yra gyvas ir pan.;
pats asmuo pateikia prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą.
Ateityje dirbsime bent iki 67-erių?
Tiesa, kalbama, kad ateityje pensinis amžius Lietuvoje gali dar labiau ilgėti.
Taip yra stiprėjančių demografinių problemų: mažėjančio gimstamumo ir didesnio pensininkų nei dirbančiųjų skaičiaus, dėl ko ateityje mažės pensijos.
Pensijų sistema Lietuvoje remiasi einamojo finansavimo principu. Tai reiškia, kad pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
„Kitaip tariant, dirbdami ir mokėdami įmokas „mokame“ pensijas dabartiniams pensininkams, o išėję į pensiją gausime pensijas, kurias finansuos tuo metu dirbantys ir įmokas mokantys žmonės“, – kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt nurodė „Sodra“.
Todėl susidarius situacijai, kai pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų, pensijos neišvengiamai sumažės, kas gali padidinti skurdo riziką.
Kad taip neįvyktų, būtų galima dar labiau prailginti pensinį amžių.
Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis kiek anksčiau „Žinių radijo“ laidoje dalijosi, kad šiuo metu 67 metai yra riba, link kurios juda daugelis šalių.
Visgi profesorius pabrėžė, kad norint imtis tokių pokyčių reikia juos vykdyti iš lėto. Tai reiškia, kad, nusprendus ilginti pensinį amžių, toks amžius įsigaliotų tik, pavyzdžiui, dabartiniams 40-mečiams.
Pasak T. Medaiskio, per tą laikotarpį reikia spręsti problemas, kurios dabar pensinio amžiaus prailginti neleistų. Pavyzdžiui, rūpintis vyresnio amžiaus žmonių kvalifikacija.
„Jei mes nepadarome pažangos vyresnio amžiaus žmonių užimtumo srityje, tai tokį klausimą reikėtų atidėti. Jei jau nuspręstume prailginti, tada kartu reikėtų galvoti ir apie tai, kaip padarysime, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų rasti darbą“, – nurodė jis.
Žada apie 12 proc. pensijų augimą
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais.
Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet – 42,29 euro).
