Verslas

Liepos mėnesį elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje vidutiniškai siekė 19,8 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ir nuo 2014 m. pradžios išaugo apie 60 procentų.

Didžiojoje Britanijoje, Devono grafystėje, visas kaimas su paplūdimiu, parduotuve, istoriniais kotedžais, net golfo klubu parduotas už mažesnę kainą, negu kainuotų kai kurie namai Londone, – maždaug už 14 mln. svarų. Šimtą metų Bentemo kaimas buvo Evansų šeimos nuosavybė. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karininkas, Charlesas Evansas iš pradžių įsigijo apmirusią kalvę, o vėliau įsigijo visą kaimą: žemę, 40 namų, paplūdimį, golfo klubą.

Verslo atstovai ir politikai pirmadienį pasirašo geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Vyriausybė pranešė, kad premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius bei ūkio viceministrė Rasa Noreikienė su verslo asociacijų ir savivaldos atstovais pasirašys memorandumą, kuriuo tikimasi užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą, keičiantis valiutoms.

 Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Lietuvos mėsininkai skaičiuoja dėl Rusijos Europos Sąjungai įvestų sankcijų galintys netekti 250 mln. litų. Verslininkai tikisi pagalbos iš valstybės ir prašo dotacijų bei PVM lengvatų. Šiam siūlymui nepritarianti valdžia prabilo apie alternatyvią pagalbą – galimybę įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą. Skaičiuojama, kad islamo religijos reikalavimus atitinkančių Halal mėsos gaminių rinka sudaro apie trilijoną dolerių.

 Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos rinkoje pelnus sėmę maisto produktų gamintojai ir vežėjai ėmė varstyti valdiškų namų duris. Kremliui paskelbus embargą produkcijai tų šalių, kurios dėl įvykių Ukrainoje pritarė sankcijoms Rusijai, verslininkai tikina susidūrę su force majeure aplinkybėmis, todėl valdžia, esą, privalanti padėti krapštytis iš nepavydėtinos situacijos. Vos paskelbus draudimus žemdirbiai teigia jau pajutę jų pasekmes.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje.

Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos. Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos.

Verslo guru aklai sekantys pradedantieji verslininkai ar pardavėjai įsitikinę, kad šiandien svarbiausia yra idėja. Sukūrus antrą „Facebook“, jį bus galima parduoti už milijardą, galvoja jie. Vis dėlto du vilniečiai skuba mokyti, kad verslas visada prasideda nuo skaičiavimo. Verslo mokymų projekto „Verslas kitaip“ įkūrėjai Sergejus Oleškevič ir Jegoras Menkovas savo vyriškų papuošalų prekybos internete verslą pradėjo prieš dvejus metus, o už jų sėkmės paslaptį atsirado norinčių mokėti.

Užsisakę kaimo turizmo sodybą pagal skelbimą negalite būti tikri, kad būtent tokia tvarka, kokia matoma nuotraukose, bus ir atvykus pailsėti. Portalo LRT.lt skaitytojas Andrius pasakoja, kokią kokybę gavo sumokėjęs 100 Lt už parą. „Kartu su drauge keliavome pasižvalgyti po Anykščių apylinkes, o nakčiai netoliese išsinuomojome kambarį sodyboje už 100 Lt.

 Lietuvoje bus oficialiai įsteigti įvairių miško medžių genetiniai draustiniai – Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl daugiau kaip šimto draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo. Nors oficialiai tokie draustiniai steigiami tik dabar, Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė BNS pasakojo, kad išskirtiniai ir vertingi medynai saugoti pradėti gerokai anksčiau.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

 Vismantas Žuklevičius Pastaruoju metu Lietuvos mėsos ir pieno perdirbėjai susiduria su keliomis problemomis: kur realizuoti Rusijos rinkai skirtą produkciją ir ką daryti su ta, kuri buvo grąžinta? Valdžiai suka galvą, kaip Lietuvos maisto gamintojus gelbėti nuo Rusijos embargo, o ūkininkai skundžiasi, kad labiausiai nuo Rusijos sankcijų jie nukentės. Rusijai paskelbus embargą, perdirbėjai gana operatyviai gerokai sumažino pieno ir galvijų supirkimo kainas.

Kompanija Samsung vis dar išlieka išmaniųjų telefonų rinkos lydere, nors per metus jos pardavimai smuko, o užimamos rinkos dalis sumenko nuo 32,3% iki 25,2%. Kinijos gamintojai dabar tapo realia grėsme, nors dar prieš metus jie didelio pavojaus nekėlė. Brangių telefonų rinka prisotinta, tuo tarpu auga tik besivystančių šalių rinkos, kuriose dominuoja nebrangūs mobilūs įrenginiai.

Ilgokai nusistovėję karščiai, įsisukę į sodus, gerokai sumažino obuolių derlių. Obelys sunokino dvigubai mažiau vaisių nei pernai. Sodininkai skundžiasi, kad nuo aukštos oro temperatūros ir sausros vaisiai dar nesunokę nustojo augti – jie džiūvo ir traukėsi tiesiog ant šakų arba krito žemėn. Pivonijos seniūnijoje, Vaisgėliškio viensėdyje, ūkininkaujantis Juozas Kulėšius šiųmečiu savo sodo derliumi nesidžiaugia. Sako, kad obuoliai maži ir neišvaizdūs.

„Dabartinėje darbovietėje dirbu jau ketverius metus ir jaučiuosi nusipelniusi premijos. Tačiau darbdavys aiškina, kad ji man nepriklauso. Kaip apskaičiuojamas darbo užmokestis?“ – klausia Ramutė K. iš Jurbarko. Atsako Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, kurį darbuotojas atlieka pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Lietuvoje galvijų ir avių per pastaruosius metus kiek pagausėjo, tačiau ne tiek, kiek tikėtasi. Be to, dėl afrikinio kiaulių maro kai kuriuose rajonuose tenka atsisakyti auginti kiaules. Tokie ūkiai skatinami pereiti prie kitos veiklos, auginti galvijus, avis. Kalvotos Utenos rajono Užpalių seniūnijos žemės ne itin dosnios javams ir kitiems pasėliams.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos visuomenė turėjo progos susipažinti su ilgai iki šiol žiniasklaidos nepastebėtu ūkio ministru Evaldu Gustu. 55-erių inžinieriaus išsilavinimą turintis ministras užsimojo per ateinančius kelerius metus Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) sujungti su Muitinės departamentu ir naujai tarnybai perduoti visus su mokesčių surinkimu bei administravimu susijusius darbus, šiuo metu atliekamus kitų institucijų, tarp kurių yra valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ...

Tapti čempionu bent jau paslapčia svajoja kiekvienas pradėjęs sportuoti. Valentinas Bogdanovičius dar prieš tapdamas Baltijos šalių muay thai čempionu keliolika metų turėjo nuosavo Rytų dvikovų centro viziją. „Fight Academy“ Rytų dvikovų klubas pradėjo veikti centrinėje Vilniaus gatvėje, kuri savaitgalių naktimis garsėja savo kovomis. Tiesa, šios kovos baigiasi ne priešininkų apsikabinimu, bet policijos pareigūnų iškvietimu.

Krymas paprašė Maskvos suteikti jam išimtį dėl Rusijos sankcijų, kuriomis blokuojamas maisto produktų importas iš Ukrainos, penktadienį sakė šio regiono aukšto rango pareigūnas. Toks prašymas buvo perduotas Rusijos ministrams ketvirtadienį susirinkus aptarti problemų, su kuriomis Krymas susiduria penki mėnesiai po Maskvos įvykdyto atplėšimo nuo Ukrainos ir aneksijos, sakė Krymo žemės ūkio ministras Nikolajus Poliuškinas, kurį citavo vietos žiniasklaida.

Neprognozuojami kaimynų veiksmai privers lietuvius ne tik aktyviau, bet ir atsargiau rinktis eksporto rinkas. Šiandien Žemės ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiks sąrašą priemonių, kurias, jų nuomone, reikėtų taikyti siekiant sumažinti galimus nuostolius dėl Rusijos sprendimo nutraukti pagrindinių maisto produktų importą iš jos politikai nepritariančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rugpjūčio vidurys – pats medsukis. Kai kurie bitininkai sako, kad karšta šiųmetė vasara nėra jiems palanki. Medaus būsią kone trečdaliu mažiau nei pernai. Šiaulių rajone 150 avilių laikanti bitininkė Roma Mačienė sako, kad bitėms nebuvo palanki ir žiema. Šalčiai nuniokojo rapsus, o pavasarį pakando liepų žiedus. Šaltą ir šlapią birželį bitės sunkiai surinktas žiedadulkes suvalgė pačios.

Nesibaigiantis sankcijų vajus neabejotinai turės padarinių ir Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia jos smogs transporto sektoriui. Atrodo, kad vežėjai dėl Rusijos draudimų neturės nei ką, nei kur vežti. Iššūkiai nemaži, bet, tikėkimės, ne mirtini. Pirmiausia, nagrinėjant taikomų sankcijų poveikį Lietuvos ekonomikai verta paminėti, kad ir Vakarų sankcijos turės įtakos šalies ekonominei situacijai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį viešėdama Jurbarke, sakė, kad valstybė dėl Rusijos įvestų apribojimų padės šalies ūkininkams ir perdirbėjams, tačiau šalies vadovė tikisi verslininkų pastangų pereinant į stabilias ir patikimas rinkas. Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė Rusijos įvestų importo apribojimų poveikį aptarė su Jurbarko regiono ūkininkais bei maisto produktų gamintojais.

Lietuvos verslo padangėje vis dažniau minimi start-up‘ai arba lietuviškai startuoliai. Kas slepiasi už šio madingo termino? Kuo pradedančios technologinės įmonės skiriasi nuo tradicinio verslo? Ar lietuviai turi daug inovatyvių idėjų? Į šiuos klausimus atsako Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Verslininkystės ir verslumo ugdymo skyriaus KTU „Startup Space“ vadovas Liutauras Palaitis.

Slovakijos premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas) ketvirtadienį sukritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai dėl Ukrainos ir sakė, kad jos tik sukels pavojų 28 valstybių bloko ekonomikos augimui. "Kodėl turėtume kelti pavojų ES ekonomikai, kuri pradeda augti? - spaudos konferencijoje klausė jis. - Jeigu yra krizinė situacija, ją reiktų spręsti kitomis priemonėmis nei beprasmės sankcijos.

Laima Žilaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Palyginti su praėjusių metų liepa, Vokietijoje ypač nukrito kuro (6 proc.) ir degalų (3 proc.) kainos. Ukrainos krizės ir gresiančių energetinių problemų su Rusija fone tai skamba paradoksaliai, bet kainos krinta dėl išaugusios gavybos Šiaurės Amerikos naftininkystės regionuose. Taip pat 5–8 proc. atpigo vaisiai ir daržovės, o bulvės – visu trečdaliu.

Inga Smalskienė Prikurta daugybė vartotojų teises ginančių valstybinių institucijų, jų išlaikymas mokesčių mokėtojams daug kainuoja, tačiau vartotojų interesai ginami prastai. Taip teigia Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė. A. Armanavičienė kritikuoja valdžios ketinimus atkurti per sunkmetį panaikintus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skyrius apskrityse.

  Rusijos, Ukrainos ir Europos Komisijos vadovai susitarė surengti derybas dėl dujų ir Bendrijos ir Ukrainos laisvosios prekybos susitarimo, taip pat dėl pastangų stabilizuoti saugumo padėtį Ukrainoje, ketvirtadienį vėlai vakare pranešė Europos Sąjunga (ES).   Kaip nurodė šaltinis Europos Komisijoje, šiose derybose Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos vadovas Petro Porošenka ir Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) turėtų dalyvauti asmeniškai, b...

Rugpjūčio mėn. Kaune, Laisvės alėjoje, atsidarė naujas valgomųjų ledų kokteilių baras „OSA.” Šiame bare klientams siūloma patiems susikurti mėgstamų skonių ledų ir pieno kokteilius. Tereikia išsirinkti valgomuosius ledus, kokteilio dydį ir mėgstamą žinomo prekinio ženklo produktą (šokoladinį batonėlį, draže, sausainius ar kitą gaminį), kuris kokteiliui suteikia būdingą skonį. „Laisvės alėjoje – laisvė kurti patiems“, – teigia įmonės „Milkosa“ vadovas Dovydas Baranauskas.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

Artėjantis valiutos pasikeitimas žmones paskatina žvilgtelti į juodai dienai paruoštas skryneles, tačiau vaizdas ne visada pradžiugina. Kaip teigia Lietuvos banko specialistė Nijolė Baltrūnienė, šiemet gyventojai jau pasikeitė perpus daugiau banknotų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 20 tūkst. vienetų, kurių suma per milijoną litų.

Prieš gerą pusmetį nuvilnijusi elektros krizė keitė verslo įmonių elgesį perkant elektrą laisvojoje rinkoje. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įmonių, pasirinkusių fiksuotos kainos sutartis, skaičius pasiekė 99,5 proc., o pasirašiusiųjų 3 metų ar ilgesnės trukmės sutartis – 70 proc. „Įvykiai rinkoje dar labiau sustiprino įmonių sprendimą rinktis saugesnius paketus.

Kaimyninei Rusijai įvedus importo apribojimus maisto produktams iš Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmieji Rusijos rinkai skirti pieno produktai jau pasiekė prekybos centrų lentynas Lietuvoje. „Nuo šiandien parduotuvėse klientai jau ras „Pieno žvaigždžių“ grūdėtos varškės, kuri buvo skirta Rusijos rinkai. Rytoj parduotuves pasieks ir „Vilkyškių pieninės“ produkcija, jogurtai, jogurtiniai gėrimai, grietinė, varškė, greitai gendantys sūriai ir pan.

Slovakija turi būti pasiruošusi galimiems iš Rusijos per Ukrainą importuojamų gamtinių dujų tiekimo sutrikimams, ketvirtadienį pareiškė premjeras Robertas Fico. „Turime būti pasiruošę, kad tokia padėtis iš tikrųjų gali susiklostyti“, – sakė R.Fico, kai buvo paklaustas apie galimus dujų tiekimo trikdžius per susitikimą su pagrindinės Slovakijos dujų bendrovės SPP atstovais.

Siekiant kuo platesnės informacijos apie eurą ir jo įvedimo aspektus sklaidos, nuo rugsėjo įvairiose žiniasklaidos priemonėse bus įgyvendinami dvylika informacinių projektų. Žiniasklaidos priemonės atrinktos konkurso būdu. Vykdant projektus trijuose nacionaliniuose televizijos kanaluose (LTV, LNK, TV3), keturiose radijo stotyse (Žinių radijas, Lietuvos radijas, „Pūkas“, M-1), trijuose interneto portaluose (delfi.lt, 15min.lt, balsas.

Rusijai neįsileidžiant Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų, atsiranda naujų rinkų arabų šalyse ir Azijoje, ketvirtadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Jau prieš savaitę atsirado papildomos kryptys, kur galima eksportuoti mėsą arba žuvį. Apibendrintai, apie arabų pasaulį, Azijos šalis galėčiau pasakyti“, - interviu Žinių radijui sakė L.Linkevičius, bet konkrečių valstybių neįvardijo.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje išgauta 41,42 tūkst. t (50,42 tūkst. m3) naftos iš tradicinių naftos telkinių. Tai 3,6 proc. mažiau negu 2013 m. per tą patį laikotarpį. 2013 m. I pusmetį Lietuvoje buvo išgauta 42,95 tūkst. t (52,17 tūkst. m3) naftos. Pernai į biudžetą naftą išgaunančios įmonės sumokėjo apie 26,5 mln. litų mokesčių.

Prekybos srityje išsirutuliojęs ekonominis karas nenaudingas nei Rusijai, nei Europos Sąjungai (ES), o padėtis nėra stabili. Būtent todėl „Danske Bank“ prognozuoja, jog ES sankcijas turėtų atšaukti per keletą mėnesių, atitinkamai Rusija tokiu atveju atšauktų savąsias. Tačiau krizei užsitęsus ar konfliktui dar labiau paaštrėjus, rimtos ekonominės pasekmės priverstų koreguoti bazinius scenarijus.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad visose šalyse dalis gyventojų prieš įvedant eurą buvo linkę susiveržti diržus. Tiesa, Lietuvoje linkusiųjų taupyti prieš naujos valiutos atsiradimą yra daugiausia. Lietuvoje beveik dešimtadalis žmonių pasakė, kad iki naujųjų metų stengiasi sukaupti daugiau santaupų. Latvijoje taupiusiųjų buvo vos 4 proc., Estijoje - 5 proc. Tiesa, kaimyninės Latvijos gyventojai taupė kitaip – net 12 proc.

Nors nuo blogo oro apsidrausti norėtų daugelis, tokia paslauga dar nesiūloma. Tačiau nuo daugelio nelaimingų atsitikimų bei nesusipratimų apsidrausti ne tik įmanoma, bet ir verta. Kelionių agentūrų tinklo „West Express“ produktų skyriaus vadovė Nira Koltun sako, kad kiekvienas kelionės draudimą renkasi pagal savo poreikius, todėl visiems tinkamo varianto nėra. „Visada rekomenduojame pilną draudimo paketą, kurį įsigijęs klientas yra visiškai apdraustas, tačiau klientas renkasi pats.

Siuntinius iš Anglijos į Lietuvą ir atgal gabenančioms firmoms klientų netrūksta. Bet netrūksta ir tokių firmų paslaugomis nusivylusių žmonių. Viena nukentėjusi lietuvė sutiko apie savo patirtį portalui Anglija.lt papasakoti tik su sąlyga, kad nerašysim jos pavardės. Prisipažino bijanti, nes jau sulaukė grasinimų. „Juk atiduodami siuntinį mes pasakom adresą, kur atvažiuoti paimti, užrašom adresą, kur nuvežti. Jie puikiai žino visą informaciją ir apie mane, ir apie mano artimuosius.

Vladimiro Putino populiarumas Rusijoje yra paremtas melagingais pasakojimais, esą šis išgelbėjo šalies ekonomiką, atkūrė Rusijos savigarbą pasaulinėje arenoje, tačiau realybė – kitokia. Rusija tapo tarptautine atstumtąja, atskirta nuo pasaulinių rinkų, technologijos ir kapitalo. Į užsienį keliaujantys rusai kontrolės punktuose savo pasų neberodo besididžiuodami, o Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ ir „Gazprom“ iš tiesų yra patyrusios klaikų nuosmukį.

Žinių radijas Lietuva turi daug neišnaudotų verslo galimybių su Iranu, „Žinių radijui“ sako iš pirmojo vizito į šią šalį grįžę Lietuvos parlamentarai. Pasak liberalo Kęstučio Glavecko, aktyvesni verslininkai šią rinką jau atradę, eksportas į Iraną auga. „Tai, kad per pastaruosius tris metus Lietuvos pardavimai Irane išaugo nuo kelių dešimčių milijonų iki 160 milijonų litų, rodo mūsų verslo aktyvumą.

Skirmantas Pabedinskas, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Latvijoje daugėja nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų. Vos už 80 km nuo Lietuvos sienos latvių medžiotojai raginami šaudyti šernus, tačiau tikina nepajėgūs tinkamai laikyti sumedžiotų žvėrių. Latvijos veterinarijos specialistai sako, kad karantino zonoje atsidūrusių keturių seniūnijų medžiotojai raginami aktyviau medžioti šernus – per 3 savaites jie esą turi sumedžioti 60 gyvūnų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai šviežiuose lenkiškuose brokoliuose nustatė pesticido chlorpirifoso likučių. Tyrimas pradėtas ir Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gavus pranešimą, kad ekologiškoje duonoje „Diverse Brotsorten“ rasta ochratoksino.

Rugpjūčio 13-ąją, trečiadienį, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą dėl Rusijos ekonominių sankcijų poveikio verslui, darbo rinkai ir nuostolių amortizavimo plano gairių. Susitikime dalyvavo suinteresuotų ministerijų vadovai, Veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Pieno gamintojų asociacijos, daržovių augintojų asociacijos, maistininkų profesinės sąjungos, mėsos ir pieno gamintojai, perdirbimo įmonių atstovai bei didžiųjų prekybos centrų vadovai.

Šiandien žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos atstovais. Pagrindinė susitikimo tema – afrikinio kiaulių maro pažabojimas. Žemės ūkio ministerija bendradarbiauja su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos, kad šio viruso plitimas būtų sustabdytas. Aptartas afrikinio kiaulių maro klausimas bei priemonės, kurios turėtų padėti užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.

Nuostoliai dėl Rusijos embargo maisto produktams neturės įtakos numatytam pensijų kompensavimui, tai po susitikimo su Seimo pirmininke sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Mes turim ir kitų galimybių, kaip paskatinti vidaus vartojimą. Teisingai aptarinėjome kai kurias programas, kurios yra finansuojamos dar 2007-2013 metų finansinės perspektyvos lėšomis. Dar yra nepanaudoti keli milijardai litų.

KTU profesorius, Finansų katedros vedėjas Rytis Krušinskas, dar balandžio mėnesį teisingai prognozavęs dabartinius Rusijos ekonominius ėjimus, spėja, kad pastaroji eksporto blokada gali tęstis ir visus metus, o iš savo klaidų nepasimokiusių Lietuvos verslininkų laukia skaudus nusileidimas. Tolyn nuo Kremliaus Profesoriaus teigimu, žinių, kas nutiks su šalies ekonomika po savaitės ar mėnesio, visuomenė dabar sulaukia kiekvieną dieną.