Laima Žilaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Palyginti su praėjusių metų liepa, Vokietijoje ypač nukrito kuro (6 proc.) ir degalų (3 proc.) kainos. Ukrainos krizės ir gresiančių energetinių problemų su Rusija fone tai skamba paradoksaliai, bet kainos krinta dėl išaugusios gavybos Šiaurės Amerikos naftininkystės regionuose. Taip pat 5–8 proc. atpigo vaisiai ir daržovės, o bulvės – visu trečdaliu.
Tačiau ekonomistai perspėja, kad tai toli gražu nėra tokia gera žinia, kaip galėtų atrodyti vartotojams.
Ekonomistų scenarijus – ūkio depresija
Dėl krintančių kainų į Vokietiją grįžta defliacijos baimė. Vartojimo kainos liepą viso labo pakilo 0,8 proc., o mažesnio kainų kilimo paskutinį kartą būta prieš ketverius su puse metų. Vis dėlto ekonomikos stabilumui geriau, kai kainos lengvai, šiek tiek mažiau nei 2 proc. auga, antraip gresia defliacija su visomis pasekmėmis.
Minimos pasekmės – mažėjantis produkcijos augimas, darbuotojų atleidimas, mažėjanti perkamoji galia ir krintantis ekonomikos augimas. O tamsiausiame scenarijuje – ūkio depresija. Tačiau kol kas vartotojams mažesnės kainos patinka ir jie perka kaip pašėlę – tamsūs scenarijai jų negąsdina.
Vokietijos užsienio prekybos duomenys praėjusį mėnesį buvo geri. Gerai jie laikosi po gegužės mėnesį patirto netikėto šuolio iš neigiamų prognozių į teigiamą rezultatą. Užsienio rinkoms per liepą buvo pateikta prekių už beveik 93,5 mlrd. eurų.
Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, dar labiau išaugo Vokietijos importas. Jis liepą, palyginti su birželiu, padidėjo visais 4,5 proc. Tai buvo didžiausias importo prieaugis nuo 2010 m. lapkričio. Iš viso vokiečiai liepą importavo prekių už 77 mlrd. eurų.
Rusijos reikšmė ekonomikai pervertinama
Vis dėlto yra ir nerimą keliančių žinių. Makroekonomikos ir konjunktūros tyrimų instituto (IMK) atstovai perspėja apie gresiančią recesiją, ypač atsižvelgdami į tai, kaip greitai (per kelias savaites) negatyviai pasikeitė ūkio vystymosi eigą pranašaujantys ženklai. Labai krito svarbiausiu konjunktūros pokyčių indikatoriumi laikomas vadinamasis ZEW indeksas, išreiškiantis vokiečių finansų ekspertų prognozes.
Federalinė ūkio ministerija taip pat konstatuoja, kad ūkio nuotaikos negatyviai kinta. Štai liepą 3,2 proc. sumažėjo pramonės užsakymų. Kai mažėja užsakymų, lėtėja ir gamyba. Tai aiškinant, kaip priežastis stringantiems santykiams su Rusija, dažnai minimas Ukrainos vardas. Tačiau kiti ekonomistai sako, kad vokiečių eksportas į Rusiją pradėjo mažėti dar prieš metus, taigi ir prieš Ukrainos įvykių pradžią.
Be to, Rusijos reikšmė Vokietijos ekonomikai stipriai pervertinama, nors sankcijų įvedimas kai kuriems verslininkams gali būti labai skaudus. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, Vokietijos eksportas į Rusiją tesudaro 3,3 proc. viso Vokietijos eksporto. „Commerzbank“ atstovai suskaičiavo, kad, netgi jei dėl sankcijų Rusijai Vokietijos eksportas į Rusiją sumažėtų trečdaliu, Vokietijos bruto vidaus produktą tai galėtų sumažinti viso labo 0,2 proc.
Pažadėta sulyginti pensijas
Taigi, kad ir kaip vokiečių ekonomistai skaičiuotų ūkio vystymosi detales, jis palyginti stabilus ir daug žadantis. Todėl ponia kanclerė Angela Merkel Drezdene leidžiamam laikraščiui trečiadienį galėjo netgi pažadėti, kad iki šiol vis dar maždaug 10 proc. mažesnes rytų vokiečių pensijas iki 2020 m. planuojama sulyginti su vakarietiškomis.
Kokie žingsniai tam reikalingi ir kaip tai konkrečiai atrodys, bus dar detaliai numatyta iki 2017 m. Bet džiaugtis jau galima – juk tai būtų dar vienas žingsnis į visaapimantį Vokietijos, kaip valstybės, ir vokiečių, kaip tautos, susivienijimą.
