Verslas

 Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.

Rusijos sankcijos vienareikšmiai turės įtakos Lietuvos darbo rinkai – teigia personalo atrankos specialistai. Didžiausias sujudimas jau dabar pastebimas tarp įmonių, kurios tiesiogiai dirba su šios valstybės rinka – vežėjų, maisto pramonės bendrovių. Prognozuojama, kad artimiausiu metu aktyviausia kaita turėtų vykti tarp tokių specialistų kaip ekspeditoriai, eksporto vadybininkai.

Investuotojas, galintis tiksliai numatyti laiką, kuomet vienas investicijas pakeisti kitomis yra pelningiausia, bemat taptų milijonieriumi. Deja, atspėti rinkų krypties pasikeitimo metą išties sudėtinga, o atsakymo į klausimą, ar artimiausiu metu akcijų rinkos pakeis kryptį, šiuo metu ieško daugelis investuotojų. Bandant išsiaiškinti, ar dar ilgai rinkos kils, o gal jau reikia pasitraukti iš rizikingų investicijų, galima apžvelgti svarbiausius veiksnius, būtinus apsisprendimui.

Jeigu būtų nuspręsta mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), didieji prekybos centrai turėtų įsipareigoti sumažinti kainas. Tai „Žinių radijui“ sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.   Anot ministrės, mažinti PVM prašo ir mėsos gamintojai, ir daržovių augintojai. Esą turgavietėse yra daug atvežtinės neapskaitytos produkcijos, su kuria Lietuvos gamintojams sunku konkuruoti.

Rugpjūčio 12 d., Vilnius. Prie vienos pirmaujančių verslo teisės advokatų kontoros GLIMSTEDT prisijungia Deividas Soloveičik, MAQS Law Firm Vilniaus biuro vadovaujantysis partneris ir dar keturi jo praktikos grupėje dirbantys teisininkai.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo direktoriaus Rolando Zuko pavardė linksniuojama prokurorų ir teisėjų raštuose. Pats direktorius viską mėgina nuleisti juokais. Situacija, kai visuomeninės organizacijos lyderis ar pretendentas į tokius ima kvailioti grobdamas antspaudus arba kurpdamas visokius pseudodokumentus, nėra naujiena.

Šiuo metu ne gyvybės draudimo bendrovės BTA tinklapyje veikia speciali euro skaičiuoklė, įmonėje diegiamos specialios IT technologijos. Taip bendrovė ruošiasi nuo sausio pirmos dienos numatytiems valiutos pokyčiams Lietuvoje. BTA taip pat užtikrina, kad kainos dėl naujos valiutos įvedimo nesikeis, todėl klientams pasirašyti naujų draudimo sutarčių perėjimo laikotarpiu nereikės.

Liepos mėnesį gyventojų pradelstų skolų portfelis padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,57 mlrd. litų. Šiuo metu dėl pradelstų skolų 274 tūkst. gyventojų yra apribotos galimybės gauti paslaugų ar prekių, kurių įsigijimas priklauso ir nuo kredito istorijos. Praėjusį mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai labiausiai augo finansų įstaigoms.

Į šalį plūstelėjus drėgnesniems orams, kurie ilgąjį savaitgalį gali atnešti perkūniją ir smarkų lietų, draudimo bendrovė „If“ perspėja apie galimas žalas turtui. Tikėtina, jog sulauksime daug vandens per trumpą laiką, todėl prognozuojama, jog gyventojams šios trys laisvos dienos gali sukelti neplanuotų rūpesčių. Draudimo bendrovės „If“ duomenimis, rugpjūčio 10-12 dienomis lietaus padaryta vidutinė žala apdraustiems pastatams sudaro 1,5 tūkst. litų.

„Selga“ antrus metus iš eilės dovanoja galimybę išgirsti! Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Padėti kurtiems ir neprigirdintiems vaikams. Kuo anksčiau neprigirdintis vaikas turi galimybę pradėti naudoti klausos aparatą, tuo efektyvesnis jo panaudojimas, kuris lemia spartesnį vaiko vystymąsi. „Selga“ akcija „Už tikrą vaikystę“ jau du metus iš eilės vykdoma Latvijoje, kur klausos aparatai buvo nupirkti septyniems vaikams.

Per metus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pasiūlos kainos išaugo bent dešimtadaliu, rodo skelbimuose siūlomų parduodamų butų kainų statistika. Nepaisant to, butai išlieka vieni iš paklausiausių nekilnojamojo turto objektų, o gyventojai perka butus ne tik norėdami juose apsigyventi, bet ir investuoti santaupas. Vilnius.

Draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ paklausus Lietuvos gyventojų, kokių draudimo rūšių jie papildomai pasirinktų, jeigu tokios egzistuotų, apie 10 proc. noriai įsigytų draudimą nuo sutuoktinio neištikimybės, apie 6 proc. norėtų, kad draudimas atlygintų pamestų raktų nuostolius, o 4 proc. būtų linkę apsidrausti net akinius. Tiesa, kur kas didesnis skaičius žmonių apsidraustų nuo vaikų ligų per keliones (16 proc.). ir net prasto oro (10 proc.

Didėjant elektroninės prekybos mastams, patikimumas ir saugumas lietuviams vis dar išlieka svarbiausiu aspektu „Pirkti/nepirkti“ lygtyje. Saugiau apsipirkti virtualioje erdvėje padeda specialių ženklų žinojimas. El. prekybai Lietuvoje pradedant skaičiuoti antrąjį dešimtmetį, pirkėjai vis drąsiau apsiperka internetu. Tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis prekes ar paslaugas jau įsigyja internete, vidutiniškai tam išleisdamas apie 160 litų per mėnesį.

Pasaulyje plačiai paplitusi alternatyva bankų teikiamiems vartojimo kreditams – jungtinio finansavimo (angl. peer-to-peer lending, person-to-person lending, social lending, p2p lending) modelio pagrindu veikiančios finansinės institucijos – jau Lietuvoje. Institucijų veikimas pagrįstas žmogaus skolinimo kitam žmogui principu ir yra vykdomas per administruojančią sistemą.

Žinių radijas Transporto įmonių vadovai teigia, kad vežėjai pirmieji pajuto Rusijos sankcijas. Tuo metu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sakė, kad sankcijos pirmiausiai skaudžiai palies Rusijos verslininkus: – Tie apribojimai Rusijos verslininkams sukėlė šoką. Juk didelė dalis produkcijos užsakoma iš anksto. Iš anksto ir apmoka.

Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ministrų tarybai patvirtinus, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, nuo šių metų rugpjūčio 23 d. visų prekių bei teikiamų paslaugų kainos turės būti pradėtos nurodyti litais ir eurais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrins kaip mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonės įgyvendina šį reikalavimą, ar laikosi įstatymuose nustatytų nurodymų.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tarptautinio tyrimo „Globali verslumo stebėsena“ duomenimis, pernai beveik kas penktas Lietuvos gyventojas plėtojo nuosavą verslą. Daugiausiai verslo savininkų buvo tarp 35–54 metų amžiaus gyventojų, o jaunų verslininkų skaičius kiek sumažėjo. Pasak tarptautinio verslumo stebėsenos tyrimo Lietuvoje vadovo Mindaugo Laužiko, pernai 8 proc. 18–24 m. amžiaus Lietuvos gyventojų plėtojo nuosavą verslą. 2012-aisiais šis skaičius siekė 11 proc.

Laikantys gyvulius ūkininkai dažnai susiduria su netikėtomis nelaimėmis – ligomis, traumomis, vagystėmis, o patirti nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių litų. Kiaulių maras akivaizdžiai parodė, kaip lengva žmonėms netekti savo verslo pagrindo ir pajamų šaltinio. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, šiandien susitikusi su šalies draudimo įmonių atstovais, aiškinosi situacija gyvulių draudimo rinkoje, ypač domėjosi draudikų keliamomis sąlygomis kiaulių laikytojams.

Į Lietuvos banko saugyklą Vilniuje atgabentos pirmosios partijos lietuviškų eurų monetų. Jos 2015 m. sausio 1-ąją bus išleistos į apyvartą. Bendras euro įvedimui ir atsargoms užtikrinti reikalingas monetų kiekis yra apie 370 mln. vnt., jų svoris – 1 740 tonų. „Tai dar vienas svarbus žingsnis pasirengimo darbų maratone, siekiant, kad valiutos pakeitimas vyktų sklandžiai.

Kai kurie komentarai po straipsnio apie išaugusią Estijos valstybės skolą, leidžia man daryti išvadą, kad net ekonomistų, politikų ir finansų analitikų tarpe yra nemažai tokių, kurie nežino kaip naudotis Eurostat portalu, kuriame Europos Komisija publikuoja oficialius statistinius duomenis apie ekonominę situaciją ES. Akivaizdu, sudėtinga portalo struktūra ir tai, kad nėra versijos lietuvių kalba, daliai mūsų piliečių tampa neįveikiama užduotimi ar apsunkinta galimybe sužinoti realius faktus.

    Dažniausiai bandydami sutaupyti atsiduriame poreikių aklavietėje – norime išleisti mažiau, tačiau nesinori, jog dėl to kentėtų mūsų meniu. Vieną dieną norime sriubos, kitą – salotų ar orkaitėje kepto patiekalo. Tačiau atrodo, jog visiems šiems valgiams reikia bent kelių skirtingų produktų. Yra ne visai taip. Valgydami šitaip iš tiesų galite sutaupyti. Kaip? Pirmas patarimas – reikia rinktis privačių prekinių ženklų produktus.

Antradienio, rugpjūčio 12 d., „Baltpool“ biokuro biržoje įvyko iki šiol didžiausias aukcionas – biokuro parduota už 2,8 mln. litų. Anksčiau vieno aukciono metu daugiausiai sudaryta sandorių vasarį, šildymo sezono metu, už 2,27 mln. litų. „Stebime didelį pirkėjų aktyvumo padidėjimą - jau antrą aukcioną iš eilės biokuro biržoje paklausa yra didesnė nei 3 mln. litų. Pirkėjai pasiruošę mokėti ketvirtadaliu brangiau nei vasaros sezonu.

Žemės ūkio ministerija Lietuvoje siūlo organizuoti pilietinę akciją „Rinkis prekę lietuvišką“. Tai numatyta ministerijos paruoštame veiksmų plane, kaip kovoti su Rusijos įvestomis sankcijomis maisto produktų importui. Tokia iniciatyva ketinama ne tik paskatinti lietuviškų produktų pirkimą, bet ir padėti žemės ūkio perdirbėjams realizuoti Lietuvoje tą produkciją, kurią buvo numatyta išvežti į Rusiją.

Šiandien, rugpjūčio 12 d., ūkio ministras Evaldas Gustas pasirašė įsakymą, kuriuo Arvydas Arnašius nuo rugpjūčio 13 d. skiriamas į VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus pareigas. A. Arnašius nuo kovo mėnesio laikinai vadovavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Iki paskyrimo laikinai einančiu agentūros generalinio direktoriaus pareigas, A. Arnašius buvo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorės pavaduotojas.

Liucija Zubrutė, LRT.lt Dviem internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ klientams praėjusį penktadienį pasisekė – nesumokėję nė cento, jie galėjo apsipirkti už 1060 litų. Tokią „skylę“ žmonės rado beeksperimentuodami: pamatę, kad iš vieno banko įsigytas 20 litų vertės nuolaidų kuponas sumuojasi, į virtualų krepšelį pradėjo krauti prekes, kurių vertė buvo mažesnė nei pati nuolaida. „Iš pradžių su kolega pamatėme, kad nuolaida pritaikoma ne visai sumai, o kiekvienai prekei atskirai.

Javapjūtės sezonas jau įsibėgėjo, o ūkininkai dirba išsijuosę, kad tik spėtų nukulti javus kol nesubjuro orai. Vieniems ūkininkams šiuo įtemptu laikotarpiu rūpi, kad negestų kombainai ir kita technika, o kiti – išbando naujausias technologijas ir į kombainą be išmaniojo telefono nė nelipa. Ūkininkas iš Šėtos, Andrius Danyla, kuris kartu su tėvu dirba apie 220 hektarų teigia, kad be savo išmaniojo telefono, kuriame įdiegta ūkio valdymo programa „Farmis“, į laukus neišeina.

Vakar aplinkos viceministrė Daiva Matonienė ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta lankėsi Zarasuose. Susitikime su vietos valdžios atstovais ir renovacijos proceso dalyviais bandyta išsiaiškinti, kodėl daugiabučių modernizavimo darbai šiame rajone vis dar stringa. Iki metų pabaigos Zarasuose turi būti atnaujinti 9 daugiabučiai, kuriems pasirašytos rangos sutartys, numatyta valstybės parama, o jų gyventojai jau yra prisiėmę įsipareigojimus bankams.

Jeigu būtų nuspręsta mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), didieji prekybos centrai turėtų įsipareigoti sumažinti kainas. Tai „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.   Anot ministrės, mėsos gamintojai ir daržovių augintojai teigia, kad turgavietėse yra daug atvežtinės neapskaitytos produkcijos:   „Ir mėsos gamintojai, ir daržovių augintojai kalbėjo, kad reikėtų mažinti PVM. Ir ne tiek dėl užsienio gamintojų produkcijos.

Silpniausiai euro įvedimui šiuo metu yra pasiruošusios švietimo, transporto ir elektroninės prekybos verslo sritys bei smulkios parduotuvės regionuose, teigia neformalią prekių ir paslaugų kainų priežiūros stebėseną atlikusi Vartotojų tesių apsaugos tarnyba.

2014 m. rugpjūčio 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog nuo š.m. rugpjūčio 14 d. 8 val. iki 18 d., vykdant sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai laikinai negalės prisijungti prie asmeninės mokesčių mokėtojų erdvės „Mano VMI“. Atlikus atnaujinimo darbus bus pereita prie naujos kartos IT infrastruktūros, kuri leis greičiau apdoroti nuolat augančius duomenų kiekius.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ skelbiamo Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, užsienio kapitalo bendrovės verslo sąlygas Lietuvoje ir toliau vertina palankiai. Palyginus su praėjusio ketvirčio rezultatais, 2014 m. trečiąjį ketvirtį šio indekso absoliuti vertė padidėjo nuo 1,101 iki 1,167 balo iš 2 galimų. Tokį kilimą daugiausia lėmė teigiami lūkesčiai dėl augančių eksporto apimčių, naujų darbo vietų kūrimo ir planuojamų investicijų į kapitalą.

Lietuva vis labiau patvirtina pradedančiųjų įmonių šalies vardą. Ūkio ministerijos remiama ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinama technologijų verslo iniciatyva „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS) sulaukė didelio susidomėjimo – įgyvendinant projektą atrinkta 411 technologinių idėjų paraiškų, kuriomis remiantis buvo įkurtos net 72 technologijų įmonės.

Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Kaip atskirti garsiai rėkiantį lobistą nuo tikrai į bėdą pakliuvusio verslininko? Atsakymo į šį klausimą artimiausiais mėnesiais reikės ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) politikams. Vieni jau suskubo ieškoti būdų, kaip kompensuoti verslo nuostolius dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktų importui.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Lentynos, ypač pieno produktų, Rusijos prekybos centruose jau yra ištuštėjusios, o rusų tauta „šeriama“ pažadais, esą tuoj pat bus pasirašytos sutartys su alternatyviais tiekėjais, sako Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Diplomato teigimu, sveikai mąstantys žmonės, sąmoningesni verslininkai Rusijoje supranta, kad atsiribojusi nuo Vakarų išgyventi Rusija negali.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Rusijos embargo naujų rinkų teks ieškoti ir vežėjams , pirmiausia – maisto produktus į kaimyninę šalį gabenusiems šaldytuvais. „Linavos“ asociacija tikisi, kad vežėjams, kaip ir mėsos ar pieno perdirbėjams, šioje situacijoje pagelbės valstybė. Šaldytuvais prekes vežančios įmonės, anot „Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, jau dabar yra gavusios pranešimų, kad didžioji dalis užsakymų į Rusiją atšaukiami.

Mobiliosios programėlės populiarumą ir pasisekimą neabejotinai lemia ne teisiniai aspektai. Tačiau kūrėjai, siekdami nevaržomai ir pelningai naudotis savo programėle, negali pamiršti ir teisinės pusės. Intelektinės nuosavybės teisės į mobiliąją programėlę ir jos elementus lemia, kas turi teisę ja naudotis ir gauti pajamų. Šių teisių turėtojas gali uždrausti kitiems asmenims nesąžiningai nukopijuoti ar kitaip neteisėtai naudoti mobiliąją programėlę ar jos elementus be jo sutikimo.

Ryšių reguliavimo tarnyba paskelbė praėjusių metų ryšių sektoriaus ataskaitą. Matyti aiškios ryšių operatorių pajamų mažėjimo tendencijos ir interneto vartotojų skaičiaus augimas. Ryšių reguliavimo tarnybos strategijos departamento direktorė Medeina Augustinavičienė „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ čia įvardija dvi priežastis:   – Reikia turėti omenyje, kad didžiausią pajamų dalų sudaro judriojo ryšio paslaugos.

Kiekvienais metais Lietuvoje informacinių technologijų (IT) pakraipos studijas baigia daugiau kaip 1000 studentų, tačiau verslininkų teigimu, tai nėra pakankamas skaičius specialistų, kuris galėtų patenkinti reikalingą darbuotojų poreikį mūsų šalyje.

Gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo bendrovės AB „Lietuvos dujos“ valdymas pertvarkomas pagal korporatyvinio valdymo gaires, taikomas visoje valstybės valdomoje energetikos įmonių grupėje „Lietuvos energija“ – pagal šias gaires formuojama nauja „Lietuvos dujų“ valdyba ir skelbiama vieša valdybos narių atranka.

Per šių metų bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas sutartis studijuoti valstybės lėšomis (per studijų krepšelius, studijų stipendijas ar tikslinį finansavimą) pasirašė 14 808 asmenys, tuo metu studijuoti už savo pinigus įstojo 12 230 pirmakursių. Tai pasibaigus papildomam priėmimui pirmadienį paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pernai studijuoti valstybės lėšomis įstojo 15 413, už savo pinigus - 12 397 asmenys.

Paskola turi padėti spręsti problemas, o ne tapti dar vienu finansiniu sunkumu – toks smulkių kreditų bendrovės paskolostau.lt credo. Nuo 2008 metų stabiliai veiklą vykdančios įmonės prekės ženklą ir interneto puslapį valdo UAB „Finverta“, priklausanti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai ir akcentuojanti finansinės įmonės atsakomybę suteikiant paskolą, būtinybę dirbti skaidriai, būti ne tik patikimu, bet ir atsakingu paskolos gavėjo partneriu.

  Lietuvos ministerijos pradeda ruošti veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos Lietuvai įvestomis sankcijomis maisto produktams.   Premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas po pasitarimo Vyriausybėje pirmadienį pranešė, kad priimtas protokolinis sprendimas, įpareigojantis ministerijas ir įvairias institucijas parengti veiksmų planą, kaip elgtis Rusijos sankcijų laikotarpiu. Pasak jo, visus pasiūlymus apibendrins Ūkio ministerija.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo direktoriaus Rolando Zuko pavardė linksniuojama prokurorų ir teisėjų raštuose. Pats direktorius viską mėgina nuleisti juokais. Situacija, kai visuomeninės organizacijos lyderis ar pretendentas į tokius ima kvailioti grobdamas antspaudus arba kurpdamas visokius pseudodokumentus, nėra naujiena.

2015-ųjų sausio 1-ąją įvedus eurą su didžiausiais iššūkiais prekybininkai ir pirkėjai susidurs per pirmąsias dvi savaites – penkiolika dienų pirkėjams mokant litais ar eurais grąža bus išduodama eurais. Preliminariais Lietuvos banko skaičiavimais, grynųjų pinigų poreikis tuo metu gali išaugti apie keturis kartus, nors atsiskaitymas mokėjimo kortele padėtų išvengti valiutos keitimo prekybos vietose rūpesčių.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusija deda daug pastangų, kad nebūtų priklausoma nuo dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. O kaip Lietuva, jei Kremlius, keršydamas už paramą Ukrainai, užsuktų dujas? Pernai Seimas šilumos tiekėjams leido sumažinti kuro atsargų kiekį, kad jų užtektų vos dešimčiai dienų, vietoje buvusio mėnesio. Inčiukalnio saugykla aprūpintu tik trečdaliu reikalingo kiekio. Suskystintųjų dujų terminalas pradės veikti tik kitais metais.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Po Vladimiro Putino atsako į Vakarų sankcijas, tapo aišku – diržus teks veržtis lietuviškos mėsos ir pieno produktų gamintojams, transporto įmonėms, kurios praras dalį pelno.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusijos atsakas į Vakarų sankcijas rodo, kad šalyje nėra galvojama apie tautą ir kaip tai atsilieps valstybei, bet daromas politinis sprendimas. „Rusų nacija į tokias situacijas ne kartą jau buvo papuolusi. Apie ją, rusų naciją, Kremliuje dažniausiai mažai galvodavo“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata. Ir prideda, kad dabartiniu metu iš V. Putino galima tikėtis visko.

Kiaulių ženklinimas padeda vykdyti užkrečiamųjų ligų kontrolę. Šalies ūkiuose vis dar randama nemažai pažeidimų, susijusių su kiaulių ženklinimu ir registravimu, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto galimybę suintensyvinti kiaulių ženklinimo kontrolę.