• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Milijoninėje aferoje – politikų užnugaris

Mūšis dėl milijoninės vertės 8 hektarų sklypo Lazdynuose

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje. Nors dar 2011 m. įsigaliojo teismo sprendimas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vėliau – jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teisėtai nutraukė su verslininku sudarytą žemės nuomos sutartį. Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) pasiekė trijų seimūnų – Valerijaus Simuliko, Edvardo Šablinsko ir Edvardo Žakario kolektyvinis skundas dėl NŽT laikinai direktoriaus pareigas einančio Vaido Pakalkos, galimai pažeidusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Nurodoma, kad V.Pakalka turi finansinių ir verslo ginčų su bendrovės „SKR Baltic“ , kurios akcininkas ir direktorius yra S.Skrebė, tačiau sprendžia klausimus dėl šios bendrovės nuomojamos valstybinės žemės.

Išvarė pro duris – galima įlipti pro langą. Ir ypač tada, kai iki palangės pakelia politikai. Toks išvarytasis – vilnietis nekilnojamuoju turtu prekiaujantis verslininkas Saulius Skrebė, pretenduojantis į milijoninės vertės 8 hektarų sklypą Lazdynuose, Vilniuje. Nors dar 2011 m. įsigaliojo teismo sprendimas, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, vėliau – jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teisėtai nutraukė su verslininku sudarytą žemės nuomos sutartį. Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) pasiekė trijų seimūnų – Valerijaus Simuliko, Edvardo Šablinsko ir Edvardo Žakario kolektyvinis skundas dėl NŽT laikinai direktoriaus pareigas einančio Vaido Pakalkos, galimai pažeidusio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Nurodoma, kad V.Pakalka turi finansinių ir verslo ginčų su bendrovės „SKR Baltic“ , kurios akcininkas ir direktorius yra S.Skrebė, tačiau sprendžia klausimus dėl šios bendrovės nuomojamos valstybinės žemės.

REKLAMA

Prieš tai trijulė „peticiją“ nusiuntė Vilniaus apygardos ir Vilniaus apylinkės vyriausiesiems prokurorams Ramučiui Jancevičiui ir Gediminui Bernotavičiui. „Į mus kreipėsi interesantai, nurodydami, jog tam tikri aukštas pareigas užimančio valstybės tarnautojo (Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaido Pakalkos) veiksmai kelia pagrįstų abejonių ar nurodytas valstybės tarnautojas nepiktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis, ar nevykdo korupcinių veiksmų naudodamasis savo užimama tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninių interesų“, – politikai rašte prokurorams, kaip ir VTEK, neatskleidė, kad „interesantai“ – ne kas kitas, kaip verslininkas S.Skrebė. Vėliau politikai pripažino, kad ilgametė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja Jūratė Riaubiškienė buvo gavusi NŽT Rizikos valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus tarnybinį raštą, kuriuo prašyta pateikti valstybės žemės sklypo Oslo g. 1 bylos originalą. Kai byla grįžo atgal, teigta, kad dingo vienas lapas. „Įtariama, jog iš bylos buvo išplėštas NŽT direktoriaus pavaduotojo V.Pakalkos elektroninis laiškas“, – konstatavo politikai, netiesiogiai lapo vagyste kaltindami V.Pakalką.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl į VTEK ar į prokuratūrą nesikreipė nei S.Skrebė, nei J.Riaubiškienė? Kodėl šių asmenų užnugariu, skirtingai nei daugumos teisybės ieškančiųjų, tapo politikai? Vienas iš galimų atsakymų būtų toks: jei teismas įsigaliojusiu sprendimu pasisakė, kad ieškovas, šiuo atveju S.Skrebei priklausanti UAB „SKR Baltic“, yra neteisus, gal pavyks tikslą pasiekti pasitelkus politikus. Juk kalbama ne apie paprastą duonos riekę, o apie milijonų vertės 8 hektarų iš valstybės ne aukciono tvarka 50 metų išsinuomotą sklypą, kuriame jau suprojektuoti prekybos statiniai, o vėliau galbūt išdygtų ir daugiabučiai. Argi ne aukso kąsnis?

REKLAMA

Privatizavo šiltnamius

Šios istorijos pradžia siekia šalies nepriklausomybės atkūrimo aušros laikus. 8 hektarų teritorija, į kurią pretenduoja S.Skrebė, sovietiniais laikais priklausė Panerių gėlininkystės ūkiui, joje stūksojo dešimtys stiklinių šiltnamių. 1992 m. žemės ūkio ministras įsakymu leido tuometinės gėlininkystės firmos „Panerys“ darbuotojams šiltnamius privatizuoti. Iš pradžių smulkiu, vėliau pagrindiniu bendrovės akcininku ir savininku tapo S.Skrebės bendrovė „SKR Baltic“. Tačiau šiltnamių VĮ Registrų centras neregistravo, nes pagal tuo metu galiojančius įstatymus tai buvo laikinieji statiniai. 2002 m. aplinkos ministras pakeitė statybų reglamentą, kuriame didesnis negu 50 kv. m pamatus turintis šiltnamis priskirtas pastatų rūšiai ir negyvenamųjų patalpų grupei. Tad dabar visi šiltnamiai Registrų centre įregistruoti kaip nekilnojamasis turtas, nepaisant to, kad dauguma – sulankstytais metaliniais rėmais, seniai išmuštais ir sudužusiais stiklais.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybė 1995 m. pabaigoje bendrovei išnuomojo veik 13,5 ha sklypą, kuriame buvo šiltnamiai. Šiltnamių savininku tapus UAB „SKR Baltic“, bendrovė 2007 m. pradžioje su tuometine Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė dviejų sklypų, veik 8 ha ploto, nuomos sutartį. Žemės ūkio paskirties sklypas UAB „SKR Baltic“ buvo išnuomotas jame esančių statinių specializuotam šiltnamių, augalininkystės ūkiui eksploatuoti, tačiau ne ilgiau, negu bus parengti teritorijų planavimo dokumentai. Kitaip sakant, iki to laiko, kol valstybė apsispręs, ką daryti su 8 ha sklypu. S.Skrebės bendrovei 2007 m. ne aukciono tvarka 45 metams buvo išnuomotas dar vienas, veik 7 a žemės sklypas garažui ir kolonėlėms su degalų rezervuarais eksploatuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kreipėsi buvę savininkai

Oslo g. 1 anksčiau buvo Miškinių rėžinis kaimas. Atkuriant nuosavybės teises natūra, buvę savininkai kreipėsi ne tik į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, bet ir į prokuratūrą, prašydami padėti susigrąžinti nacionalizuotas žemes. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. įpareigojo apskrities administraciją sudaryti specialią komisiją, kuri patikrintų, kaip naudojama išnuomota žemė.

Komisija konstatavo, kad UAB „SKR Baltic“ nuomojami sklypai naudojami ne pagal paskirtį – žemės ūkio produkcijai gaminti: „Visi šiltnamiai yra apleisti, kai kurių metalinis karkasas sulinkęs, vietomis sulūžę, dalies šiltnamių išdužę stiklo paketai, visų vidus apaugęs žolėmis, kai kuriuose auga nedideli medeliai; teritorija apaugusi krūmais, žolėmis, kitais augalais. Vidaus ir išorės gerbūviu nesirūpinama; tarpai tarp šiltnamių taip pat užžėlę žolėmis ir augalais; dalies šiltnamių likę tik pamatai.“ Tas pats buvo nustatyta ir po metų, tad 2009-ųjų pradžioje sutartis dėl žemės ūkio paskirties sklypų nuomos su UAB „SKR Baltic“ buvo nutraukta.

REKLAMA

Teismas – valstybės pusėje

Vos išsinuomojusi sklypus, UAB „SKR Baltic“ puolė rengti teritorijos detalųjį planą – tokią teisę jai perdavė tuometinės Vilniaus miesto savivaldybės vadovai. Detaliuoju planu buvo siekiama pakeisti žemės sklypų paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties. Bendrovė įsipareigojo ne tik organizuoti detaliojo plano rengimą, bet ir jo finansavimą, atlikti kitas su tuo susijusias funkcijas.

Kai sutartis dėl žemės sklypų nuomos buvo nutraukta, UAB „SKR Baltik“ kreipėsi į teismą prašydama, kad šis Vilniaus apskrities administracijos veiksmus pripažintų neteisėtais. Pirmos instancijos teismas sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, tačiau apeliacinis teismas, kurio nutartis 2011 m. įsiteisėjo, nusprendė atvirkščiai – UAB „SKR Baltic“ yra neteisi. Valstybės teises teismuose gynė NŽT – apskrities administracijos teisių perėmėja.

REKLAMA

Apeliacinės instancijos teisme UAB „SKR Baltic“ savo teises dėl žemės nuomos grindė dviem argumentais: šiltnamiuose, atvirkščiai nei nustatė komisija, buvo auginama žemės ūkio produkcija; nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė keisti tikslinę žemės paskirtį ir bendrovė turi parengusi detalųjį planą.

Apeliacinis teismas, remdamasis Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, S.Skrebės bendrovei kirto iš peties. Teismo teigimu, kadangi žemės sklypų nuomos sutartis buvo sudaryta ne aukciono tvarka, jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį turi esminę reikšmę. Nors bendrovė ginčijo, kad vykdė žemės ūkio veiklą – šiltnamiuose užauginta 1,76 tonos krienų už 3 115 Lt, teismas nusprendė, kad „toks produkcijos kiekis yra nereikšmingas vertinant viso išnuomoto žemės ploto mastu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar bandyta teigti, kad šiltnamiuose neva buvo pasėti agurkai, tačiau juos apnikus ligoms, derlių teko sunaikinti. Tokiu teiginiu teismas taip pat nepatikėjo, mat nebuvo pateikta dokumentų, kad UAB „SKR Baltic“ būtų įsigijusi agurkų sėklų, samdžiusi darbininkus.

Apeliacinis teismas konstatavo ir esminį dalyką – ieškovas, tai yra UAB „SKR Baltic“, „ėmęsis rengti detalųjį planą, veikė savo rizika, neteisėtai ir negali turėti ateityje su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių, jo interesus ginti nėra teisėto pagrindo“. Teismas taip pat pabrėžė, kad detaliojo plano rengimas tik patvirtina, kad bendrovė „ne aukciono būdu išsinuomoto žemės ūkio paskirties sklypo apskritai neketino naudoti per sutartyse numatytą terminą (iki 25 metų) pagal žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį“.

REKLAMA

Įlipo per langą

Galima manyti, kad S.Skrebė po šio pralaimėjimo nenusiminė. Nepraėjus nė metams po teismo sprendimo įsigaliojimo, 2012 m. balandį UAB „SKR Baltic“ pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui prašymą 99 metams išnuomoti per 8 ha žemės sklypą – mat anksčiau nuomoti sklypai NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J.Riaubiškienės sprendimu buvo sujungti į vieną. Liepos mėnesį J.Riaubiškienės vadovaujamame skyriuje pasirašomas įsakymas UAB „SKR Baltic“ „ne aukciono tvarka 50 metų išnuomoti 8,2699 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypą“. Pagrindas tam – žemė užstatyta fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais.

REKLAMA

Naujas ieškinys

NŽT išsiaiškinus, kad jam pavaldus Vilniaus miesto skyrius, remdamasis kitomis aplinkybėmis, atnaujino žemės nuomos sutartį su UAB „SKR Baltic“, parašė pareiškimą prokuratūrai, kuriame prašė apginti visuomeninį interesą ir kreiptis į teismą dėl sutarties panaikinimo. Tuo metu NŽT vadovavo laikinasis direktorius V.Pakalka, mat buvęs direktorius, išeidamas į privatų verslą, šių pareigų atsisakė.

„Neneigiu, pažįstu S.Skrebę, su jo šeima turėjau ir verslo santykių, buvau vienos iš bendrovių smulkusis bendraakcininkas. Tačiau tai buvo seniai ir nemanau, kad tarnybai kreipusis į prokuratūrą ginti viešojo intereso, galėjau supainioti viešuosius ir privačius interesus. Atvirkščiai, aš ginu valstybės poziciją“, – redakcijai sakė V.Pakalka. Jis tikino, kad, atvirkščiai nei teigiama, jis su S.Skrebe bei jo bendrove neturi „jokių finansinių ir verslo ginčų“. Dar daugiau, 2012 m., tapęs NŽT direktoriaus pavaduotoju, jis deklaravo VTEK, kad iki 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybėje veikė pagal jam išduotą įgaliojimą konsoliduoti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kuriuos buvo numatyta paimti visuomenės poreikiams Vilniaus mieste. V.Pakalkos teigimu, tada S.Skrebė jam buvo patikėjęs rūpintis ir rengiamu sklypo Oslo g. 1 detaliuoju planu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V.Pakalka prisipažino neatmetantis galimybės, kad NŽT kreipusis į prokuratūrą dėl naujai sudarytos žemės nuomos 50 metų sutarties anuliavimo, S.Skrebė ir susirado užtarėjus Seime. S.Skrebę užtarė ne tik politikai. Vilniaus apygardos prokurorė Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė šių metų balandžio pabaigoje pasirašė nutarimą, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo „nenustačius esminio teisės aktų pažeidimo ir nekonstatavus viešojo intereso buvimo ginčo teisiniame santykyje“.

Tačiau Generalinės prokuratūros pareigūnai nusprendė, kad U.Arlauskaitė-Rinkevičienė neteisi – yra viešasis interesas. „2014 m. rugpjūčio 1 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje parengtas ir išsiųstas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 2012 m. liepos 31 d. susitarimo, kuriuo sklypas išnuomotas UAB „SKR Baltic“, pripažinimo negaliojančiu bei sklypo atlaisvinimo“, – redakcijai pranešė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė. Taigi – dar viena vinis į naujos sutarties galimą karstą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų