Verslas

Jei šalies gyventojų elgesį su pinigais prilygintume krepšiniui, tai tokios Lietuvos rinktinės stiprybė būtų patikimas aukštaūgių žaidimas prie varžovų krepšio. Tačiau daug lietuvių metimų skrietų pro šalį, o kai kurie žaidėjai bandytų pelnyti tritaškį net neįžengę į varžovo aikštelės pusę. Šlubuotų ir komandos gynyba, tad daugeliui žaidėjų vertėtų labiau įsiklausyti į trenerio nurodymus.

Šiandien bendrovė LITGAS su Norvegijos kompanija „Statoil“ pasirašė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį, kuri reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo ir pagerins šalies gamintojų konkurencingumą. „Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybė, iškėlusi tikslą pasiekti realią nepriklausomybę nuo monopolinių dujų šaltinių Rytuose, šiandien atverčia naują puslapį energetikos politikoje.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Susirūpinę vaikų popamokine veikla, tėvai plūsta į įvairius vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrus ieškodami įdomiausio būrelio ar studijos savo atžalai, tvirtina LRT.lt pašnekovai. Mėnesis meno ar sporto būrelyje tėvelių piniginę gali paploninti nuo keliolikos iki kelių šimtų litų. Vietų sporto ir menų būreliuose medžioklės sezonas prasideda rugpjūčio viduryje. Aktyvia būrelių paieška mokinių tėvai užsiima iki rugsėjo vidurio, pastebi LRT.lt pašnekovai.

„Neketiname nuolaidžiauti tais atvejais, kai bus nustatyta, kad artėjant euro įvedimui piktnaudžiaujama situacija ir dirbtinai keliamos prekių bei paslaugų kainos. Turime įstatymo numatytų poveikio instrumentų, vykdysime labai griežtą kontrolę ir tikrai nenuolaidžiausime, kai bus pastebėti piktybiški pažeidimai“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo ir perskaičiavimo eurais reikalavimų laikymosi priežiūros.

  Lietuva išsiderėjo konkurencingas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)kainas – taip teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak „Litgas“ vadovo Dominyko Tučkaus, kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Šiuo metu ji siekia 900–1000 litų už tūkstantį kubinių metrų, o preliminari penkerių metų vertė – 2,5–3 mlrd. litų.

Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams. Didžioji dalis paramos, net 67 milijonai litų, bus skirti pieno sektoriui, paramą taip pat gaus ir kiti sektoriai, tarp jų ir galvijienos augintojai.

Rengiantis įsikelti į išsinuomotą butą, neretai padaroma klaidų, kurios vėliau apkartina tiek nuomininkų, tiek būsto šeimininkų gyvenimą. Kad taip neatsitiktų, reiktų neskubant viską apgalvoti. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt specialistai primena kelis pagrindinius žingsnius, kurie padės išvengti nemalonumų ateityje. Mokestis į priekį. Šeimininkai dažnai prašo sumokėti užstatą, kurio dydis paprastai yra vieno mėnesio nuomos mokestis, ir nuomą už einamąjį mėnesį.

Vidutiniškai po 13,5 proc. per mėnesį gaunamų pajamų Vilniaus miesto gyventojai skiria savo būsto atnaujinimui: apdailos bei remonto darbams, naujų baldų įsigijimui. Tai reiškia, kad du vidutinius atlyginimus kas mėnesį į bendrą šeimos biudžetą sunešantys du dirbantys asmenys vidutiniškai per mėnesį tam skiria 473 litus, rodo nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „MG Valda“ užsakymu TNS LT atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Lietuvos bankas pasirašė sutartį su Vokietijos centriniu banku Bundesbanku dėl visų nominalų eurų banknotų įsigijimo. Siekiant, kad įvedant eurą būtų patenkintas banknotų poreikis ir užtikrintos reikalingos atsargos, bus atsigabenta 132 milijonai vienetų eurų banknotų, jų svoris – 114 tonų.

Valstybės dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ ketvirtadienį pasirašo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartį, pranešė Vyriausybė. Penkerių metų trukmės sutartis dėl metinio 540 mln. kubų dujų pirkimo būsimam terminalui Klaipėdoje bus pasirašyta „Lietuvos energijoje“, BNS informavo „Lietuvos energijos“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė.

Europos Sąjungos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu primena du chroniškai sergančius ligonius, kurie dėl principinio nesutarimo Ukrainos atžvilgiu nusprendė prispjaudyti vienas kitam į sriubą. Negana to, kai kurie ekonomistai nerimauja, kad ES paskirti vaistai gali būti netinkami, o Rusiją ėmė kamuoti pirmieji pingančios naftos uždegimo simptomai.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.   „Mes negalime teikti valstybės finansinės pagalbos iš savo biudžeto“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, jį nustebino tai, kad perdirbėjai, naudodamiesi Rusijos sankcijų pretekstu ketina mažinti pieno supirkimo kainas atbuline data.

 Vyriausybė trečiadienį palaikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nepritarti didesniam pensijų didinimui jau šiemet. Ministerijos teigimu, „Sodros“ ir valstybės biudžetuose tam nėra lėšų. Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime teigiama, kad, nuo 360 iki 536,67 lito padidinus tik bazinę pensiją, „Sodros“ biudžete reikėtų rasti papildomai 2,1 mlrd. litų.

 Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 2,6 mln. Lt grynojo pelno. Per 2013 m. tą patį laikotarpį bendrovė patyrė 4,5 mln. Lt nuostolių. „Pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos paštui buvo išties sėkmingas. Pastaruosius kelerius metus nuosekliai didiname pardavimo pajamas, siekiame kuo didesnio veiklos efektyvumo, todėl šių metų pasiekti finansiniai rezultatai buvo gerokai didesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

Kol Baltijos šalių verslininkų ir valdžios dėmesys sukoncentruotas prie atsakomųjų Rusijos veiksmų į Europos Sąjungos ir JAV sankcijas, šalyje kaimynėje – Latvijoje – vyksta ne mažiau įdomūs dalykai bankų sektoriuje, kurie, prisiminus neseniai sudrebinusią bankų krizę, sukėlusią domino efektą visoje Europoje, gali sužaisti svarbų vaidmenį procesų Latvijoje eigoje.

 Nuo rugpjūčio 22 d. per 350 specialistų iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų kontroliuojančių institucijų pradės tikrinti, ar prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose nurodytos litais ir eurais bei ar kainos į eurus perskaičiuotos teisingai. „Nustačius pažeidimus dėl kainų skelbimo litais ir eurais, pirmą kartą nebus taikomos labai griežtos sankcijos.

Pirmojo šių metų pusmečio „Swedbank“ būsto paskolų sandorių vertė siekė beveik 330 mln. litų, tai sudarė 19 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Gyvenamojo būsto pardavimai aktyviausiai augo Kaune ir Klaipėdoje – sandorių skaičius šiuose miestuose išaugo 36 procentais. Tuo tarpu sostinėje būsto paskolų sutarčių per pusmetį sudaryta 27 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Būsto pardavimų skaičių šalyje augino stabili Lietuvos ekonominė padėtis bei atsigavusi darbo rinka.

Jonavos r. savivaldybėje nuo rugsėjo 1 d. pradės veikti elektroninė pavėžėjimo apskaitos sistema. Pavėžėjimo sistema tai savivaldybės dotuojama galimybė mokiniams, gyvenantiems toliau nuo mokyklos, į ją nuvykti ir grįžti nemokamai, naudojantis regioniniais autobusais. Iki šiol pavėžėjimo sistemos administravimas buvo vykdomas rankiniu būdu. Dalyje mokyklų pavėžėjimo talonai buvo išduodami iš anksto, taigi vežėjams buvo mokama net už keliones, kai mokiniai autobusu iš tikrųjų nevažiavo.

Darbas valstybiniame sektoriuje ir darbas privačiame sektoriuje niekuo nesiskiria. Taip mano tik 2 proc. darbingų gyventojų. Tačiau net 59 proc. pažymi, kad valdininkai yra labiau socialiai apsaugoti ir čia sunkiau įsidarbinti. Tokias išvadas pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai, tyrę su valdišku darbu susijusius stereotipus.

 Įsibėgėjus biokuro katilinių pasirengimui šildymo sezonui, specialistai prognozuoja, kad šią žiemą lyginant su praėjusia biokuro kainos vidurkis bus apie 30 litų mažesnis ir sieks apie 657 litų už toną naftos ekvivalento (tne). Praėjusį šildymo sezoną VKEKK duomenimis biokuras vidutiniškai kainavo 687 Lt/tne. Antradienio, rugpjūčio 19 d., „Baltpool“ biokuro biržos aukcione sudaryta sandorių už 1,4 mln. litų. Iš viso rugpjūtį vykusiuose aukcionuose parduota kuro už 5,9 mln.

 Šiemet pirmąjį pusmetį draudimo rinka išsiskyrė itin sparčiu gyvybės draudimo rinkos augimu, tačiau visos rinkos metų prognozes tenka koreguoti dėl lėtesnės nei tikėtasi ne gyvybės draudimo plėtros. „Atsigaunant šalies ekonomikai, išties įspūdingai spurtavo gyvybės draudimo rinka, pagal per pusmetį pasirašytų įmokų sumą viršijusi visų laikų rekordą. Tačiau ne gyvybės draudimo rinkos plėtra dėl intensyvios konkurencijos mažėjant kainoms buvo lėtesnė nei tikėtasi.

 LRT radijas Premjeras Algirdas Butkevičius subarė pieno perdirbėjus, kurie vos Rusijai įvedus sankcijas sumažino supirkimo kainas pieno gamintojams. „Norėčiau kreiptis į pieno perdirbimo įmonių vadovus ir esu labai nepatenkintas, kada iš pat pirmos dienos, kada buvo įvestos Rusijos sankcijos, buvo nueita labai negražiu keliu – pieno gamintojams buvo ženkliai sumažintos kainos“, – teigė A. Butkevičius interviu LRT radijui.

Bendrovės „Alita“ privatizavime Lietuvoje prieš daugiau kaip dešimt metų nesėkmingai dalyvavusiam ir neseniai mirusiam Italijos verslininko Luigiterzo Boscos (Luidžiterco Boskos) paveldėtojams Finansų ministerija ketina išmokėti iki 12,8 mln. litų arbitražo ir atstovavimo išlaidas. Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, nurodoma, kad 12,8 mln. litų bus sumokėta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Vyriausybė ketina patvirtinti veiksmų planą, kaip sušvelninti poveikį verslui ir darbo rinkai dėl Rusijos paskelbtų ekonominių sankcijų. Plane numatoma tolesnė rinkų ir prekybos su Rusija stebėsena bei ekonominė pagalba nukentėjusiems eksportuotojams. Priemonių planas sudarytas iš trijų punktų, kuriuose – naujų rinkų paieškos, finansinės operacijos ir diplomatinės priemonės.

Išvykę į užsienį galvose „įjungiame“ kalkuliatorius – verčiame litus į eurus arba atvirkščiai, bandydami suvokti, kiek iš tiesų mokame už prekę ar paslaugą. Visgi toks skaičiavimas nedaug tepadeda, kainos dažnai atrodo patrauklesnės nei turėtų – ir dėl mažesnių nei įprastai skaičių, ir dėl to, kad, pavertus į litus, kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje.

Medaus sezoną baigiantys Šiaulių krašto bitininkai sako, kad jis nuostolingas. Mūsų krašte bitės šiemet sunešė maždaug ketvirtadaliu mažiau medaus nei pernai. Kituose šalies regionuose rezultatai dar liūdnesni. Prastesniam medunešiui įtakos turėjo permainingi pavasario ir vasaros orai. Medaus kainos mūsų krašte panašios į pernykštes. Šiaulių rajone, Normančių kaime, miške maždaug keturiasdešimt avilių laikantis bitininkas Petras Daunoras ruošiasi žiemai.

Rusijos rinkai skirti Lietuvos gamintojų produktai mūsų parduotuvių lentynose neužsigulėjo. „Vakar mūsų parduotuvėse jų dar buvo, o ar yra likę šiuo metu – net nežinau“, naujienų portalui balsas.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ gaminius, skirtus Rusijos rinkai – grūdėtą varškę, sūrius sėkmingai parduodame.

 Baltarusija neprisideda prie Rusijos paskelbto embargo Europos Sąjungos valstybėms ir nori su Lietuva intensyviau prekiauti pienu ir jautiena. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Baltarusijoje su šios šalies kolega Leonidu Zajacu aptarė glaudesnio bendradarbiavimo ir dvišalės prekybos žemės ūkio ir maisto produktais suaktyvinimo galimybes. „Baltarusija pasirengusi su mumis bendradarbiauti.

„Parduotuvė „Maximus“ Kaliningrade skelbia apie didžiules nuolaidas ir visų prekių išpardavimą. Jos tokios, kad net nematydamas straipsnio pavadinimo, kuris skelbia, kad „parduotuvė „Maximus“ prekybos centre „Majak“ likviduojama“, suprastum – parduotuvė baigia darbą“, – sakė į naujienų portalo balsas.lt redakciją paskambinęs vilnietis Antanas K. Vyriškis nurodė, kad šią informaciją aptiko viename Kaliningrado srities interneto portale.

 68 proc. smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių ketina prisijungti prie Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumo ir dalyvauti sąžiningų kainų perskaičiavimo iniciatyvoje. Tokius ketinimus verslininkai išreiškė smulkių ir vidutinių įmonių tyrimo metu, kurį liepos–rugpjūčio mėn.

 Tarptautinė personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanija „Manpower Lit“ rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvos darbo rinkoje prognozuoja proveržį. „Manpower Lit“ direktorės ir Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos Valdybos narės Boženos Petikonis-Šabanienės teigimu, ketvirtąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje prognozuojamas didžiausias nuo recesijos laikų darbuotojų kaitos pikas.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius surengė pasitarimą su maisto produktų rinkos priežiūros, kontrolės ir teisėsaugos institucijų vadovais. Pasitarime pateikta informacija, kokių priemonių imtasi, saugant vidaus maisto produktų rinką nuo nelegalios apyvartos bei nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų.

 Netrukus turėtume sulaukti esminio lūžio, kuris lems, kad bitkoinai ateityje taps pagrindine pasaulio valiuta, skelbia įtakingas verslo leidinys „Forbes“. Jau dabar šios valiutos naudotojų gretos sparčiai auga ir jau greitai bus pasiektas lūžio momentas, kai didesnė žmonių dalis nebegalės be jos išsiversti. „Forbes“ šią teoriją pagrindžia išskirdamas šešis bitkoinų evoliucijos etapus. 1. Skaitmeninis. Vos atsiradę bitkoinai buvo visiškai skaitmeninė valiuta.

 Metų pradžioje keturios ministerijos ir keliolika verslo asociacijų pasirašė Jaunimo garantijų iniciatyvos memorandumą, kuriuo sutarė bendromis pastangomis siekti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų per keturis mėnesius nuo mokslo užbaigimo ar darbo netekimo gautų kokybišką pasiūlymą dirbti ar mokytis toliau. Pasak Darbo biržos atstovo Ovidijaus Vitaičio, iki rugpjūčio į biržą kreipėsi per 50 tūkst. jaunuolių, darbo ar mokslo pasiūlymas suteiktas beveik pusei – taigi rezultatai esą yra geri.

 Elektroninėse parduotuvėse prekių ieškantiems pirkėjams svarbu, kas ir kaip pristato jų pirkinius. Net 77 proc. vartotojų apsisprendimui pirkti elektroninėje parduotuvėje įtakos turi tai, kokia siuntų bendrovė pristatys jų įsigytas prekes. Maždaug tiek pat pirkėjų (73 proc.) svarbu turėti galimybę patiems pasirinkti šios paslaugos teikėją. „Kartu su elektroninių parduotuvių plėtra formuojasi ir vartotojų patirtis bei lūkesčiai visam pirkimo procesui.

 Europos Komisija dengs Lietuvos žemės ūkio sektoriaus nuostolius, kuriuos įmonės patyrė, nes dėl Rusijos sankcijų negalėjo realizuoti greit gendančios produkcijos. „Dabar yra principai nustatyti - greit gendančiai produkcijai, kuriai susidarė realizavimo sunkumų, bus teikiama parama, o konkretūs dalykai bus aptarinėjami penktadienį Vadybos komitete. Šiandien yra tik principai žinomi“, - BNS antradienį sakė Žemės ūkio ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis.

 Pirmojo šių metų pusmečio automobilių pardavimai Europoje sufleruoja, kad rinkos nuosmukis baigsis šiemet. Per pirmus 6 šių metų mėnesius buvo parduota 6,85 mln. automobilių arba 6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 metais. Sparčiausiai Europoje augo „Jeep“ markės pardavimai, jų buvo parduota 44 proc. daugiau. „Fiat Chrysler Automobiles“ priklausantis gamintojas pardavė 16348 automobilius, tarp kurių populiariausias – „Jeep Grand Cherokee“ visureigis.

 Nuo metų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos nuosekliai didėja, išlaidos lieka panašios, o deficitas – gerokai mažesnis už pernykštį. Sausio – liepos mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 5 mlrd. 692,5 mln. Lt (1 mlrd. 648,7 mln. €). Tai yra 2,9 proc. (162,4 mln. Lt arba 46 mln. €) daugiau nei planuota ir 7,8 proc. (413,4 mln. Lt arba 119,7mln. €) daugiau pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys.

Pieno perteklius dėl Rusijos paskelbto embargo gali siekti apie 15 proc., o galvijų - 70 proc., prognozuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ir mano, kad būtų racionalu laikinai Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) galvijų mėsai, kad būtų galima bent 20 proc. sumažinti galvijų kainas vartotojams. „Manau, jautienos supirkimo kainos kris mažiausiai trečdaliu.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.

Ar paklausti – koks yra jūsų svajonių darbas – iš karto prabiltumėte apie tam tikrą specialybę? Žinančių atsakymą į šį klausimą– retenybė. Tam, kad susirastumėte darbą, kuris teiktų vien malonumą, privalote žinoti, ko ieškote. Keturis pasiūlymus, kaip tai įvykdyti pateikė themoney.expert. 1. Apie ką svajojate? Ar jūsų įsivaizduojamas ateities darbas iš viso egzistuoja? Nes kartais atsitinka taip, kad lūkesčiai viršija realybę.

 Rusijai boikotuojant lietuviškus maisto produktus, savo rinkas atvėrė Serbija ir Libanas, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pasak ministerijos, Veterinarijos taryba su Libanu suderino sertifikatus jautienos produktams, mėsos konservams, žuviai ir paukštienai. O Serbija pradės įsileisti jautienos gaminius, mėsos, žuvies ir pieno produktus. Iki šiol prekybos ryšiai su Libanu nebuvo palaikomi, o į Serbiją iki šiol buvo eksportuojamos uogos, bulvės, žuvų konservai.

Įvairiausių aplikacijų ir ūkio programinės įrangos prikūrusios IT įmonės gražbyliauja, kad ūkininkas be mobiliojo telefono esą net nelipa į kombainą ar traktorių.

Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos užsakymu valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Kuršių nerijos kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus. Gamtosaugininkų teigimu, teritorijos tvarkymo plane ne tik numatoma nemažai lengvatų galimai būsimiems statiniams, bet ir ketinama įteisinti nelegalias statybas. Kuršių nerija – UNESCO pasaulio paveldo vietovė, kurioje tiek naujas statinys, tiek seno ryški rekonstrukcija yra svetimkūnis.

Viešas įsipareigojimas teisingai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus ir uolus šio įsipareigojimo vykdymas – viena iš efektyviausių priemonių įtikinti pirkėjus, kad verslas yra suinteresuotas vykdyti skaidrią kainodarą. Tai lėmė UAB „Senukų prekybos centras“ vadovų siekį kuo greičiau prisijungti prie Geros verslo praktikos (valios) memorandumo.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio viceministrė Rasa Noreikienė kartu su Lietuvos verslo asociacijomis, Lietuvos savivaldybių asociacija ir didžiųjų įmonių vadovais Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.

 Šiuo metu kas antras išmanaus telefono savininkas siunčiasi ir naudoja nemokamas programėles. Tuo metu mokamas programėles išmaniesiems įsigyja vos 7 proc. išmaniuosius telefonus turinčių šalies gyventojų. Populiariausios programėlės – socialiniai tinklai. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT vykdomas socialinių tinklų vartotojų tyrimas. Lietuvoje išmaniuosius telefonus turi daugiau nei kas trečias mūsų šalies gyventojas.