Vienareikšmiškai pasitikėti nereikėtų niekuo – nei Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą pasirašiusiomis, nei nepasirašiusiomis įmonėmis, sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. LRT.lt pašnekovų teigimu, įmones nuo pagundų euro įvedimu pasinaudoti kainų kėlimui atbaidys ne tiek simbolinis dokumentas, kiek nenoras prarasti vartotojų.
„Memorandumas, be abejo, yra labai simbolinis, – paklaustas, kiek įsipareigojusios būti sąžiningos jaučiasi jį pasirašiusios įmonės, pažymi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas. – Didžiausia motyvacija, verčianti prekybos įmones būti sąžiningas, yra vartotojų pasitikėjimas ir lojalumas. Visi žino, kad išsiugdyti lojalų klientą yra tikrai sunku, o prarasti – labai paprasta. Į šį pirkėjams, vartotojams jautrų laikotarpį kiekviena įmonė žiūri atsakingai, vertina savo ilgalaikes pastangas bei ateities perspektyvas“.
Savo ruožtu ekonomistas Ž. Mauricas teigia manantis, kad šis memorandumas tikrai įpareigojo įmones laikytis jame išdėstytų principų. Tiek Latvijos, tiek Estijos patirtis, anot Ž. Maurico, rodo, kad savo reputacija besirūpinančios įmonės prieš euro įvedimą ir po jo vartotojams kainas pateikti stengiasi kuo skaidriau ir suprantamiau. „Nemanau, kad euro įvedimą įmonės naudos kaip pretekstą keisti produktų ir paslaugų kainas“, – kalba ekonomistas.
Į nepasirašiusius – pro padidinamąjį stiklą?
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus teigimu, į memorandumo nepasirašiusias įmones galima žiūrėti įtariau ir labiau pasitikėti pasirašiusiomis, tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad nepasirašiusiosios staiga puls piktnaudžiauti, nereikėtų. „Galbūt jų nepasiekė informacija, neturėjo laiko tai padaryti, be to, dabar – atostogų metas. Dar pusę metų visos įmonės turi galimybę prisijungti prie šios iniciatyvos“, – pažymi V. Sutkus.
Pasak L. Vilimo, netinkamų kainų keitimo pavyzdžių gali pasitaikyti ir memorandumą pasirašiusiose įmonėse, o jo nepasirašiusios gali tapti puikiu skaidraus verslo pavyzdžiu.
„Teigti, kad nepasirašiusiosios įmonės yra blogesnės, būtų neteisinga. Ir tarp pasirašiusiųjų gali atsirasti viena ar kita klaida, kurią teks taisyti. Gali būti tokių įmonių, kurios memorandumo nepasirašys, tačiau prieš savo vartotojus niekuo nenusižengs ir laikysis skaidrumo principų. Šiuo atveju verslo, kaip bendruomenės, užduotis yra parodyti įsipareigojimą ir aukštesnį savo atsakomybės prieš vartotojus lygį. Kuo daugiau įmonių tai padarys, tuo geriau bus atstovaujama visa verslo bendruomenė“, – tikina L. Vilimas.
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, po padidinamuoju stiklu turėtų atsidurti ne tik memorandumo nepasirašiusios, tačiau ir po juo savo parašą dėjusios įmonės: „Manyčiau, kad vienareikšmiškai pasitikėti nevertėtų niekuo. Vis tiek reikėtų stebėti kainų pokyčius. Ir tai daryti reikia mums visiems, ne tik priežiūros institucijoms. Jei vartotojai pamatytų tam tikrus neatitikimus, turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas, tuomet tos įmonės bus sugėdintos, nubaustos.“
Pasak ūkio viceministrės Rasos Noreikienės, visi prie memorandumo prisijungę ūkio subjektai savanoriškai įsipareigoja užtikrinti sąžiningą kainų litais perskaičiavimą į eurus ir nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas, pasielgusieji nesąžiningai ir pričiupti bus nubausti.
„Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas numato, kad netinkamai perskaičiavus prekių ar paslaugų vertes iš litų į eurus ar nesilaikant kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bus taikomi įspėjimai ir baudos. Visos asociacijos ir įmonės bus vertinamos vienodai, o Euro įvedimo įstatyme paskirtos 17 rinkos priežiūros institucijų patikrinimus vykdys neatsižvelgdamos į tai, ar asociacijos arba įmonės yra prisijungusios prie memorandumo“, – LRT.lt teigia viceministrė.
