Verslas

Europos Komisija (EK) rengia bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos planą, kuris gali rimtai smogti Rusijos koncerno „Gazprom“ pozicijoms ES dujų rinkoje, rašo Rusijos verslo leidinys „Komersant“. Jo žiniomis, priemonių paketas ES energetikos saugumui užtikrinti, kuris gali būti pristatytas jau sausio mėnesį, numato, kad ES tampa viena dujų importuotoja, ir tai sustiprintų visų jos narių pozicijas derybose su tiekėjais iš trečiųjų šalių, leistų susitarti dėl geresnių kainų bei kitų sąl...

Metų pabaigoje paaiškėjo, kokia suma iš 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčių (GPM) buvo skirta M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams“. Šiemet muzikai, sportui ir mokslui gabius vaikus iki 18 metų remiančiam fondui šalies gyventojai skyrė 14 480 litų. Tarp žinomiausių paramą gavusių vardų 2014-aisiais – ir sporto pasaulyje laurus raškantys tenisininkas Lukas Mugevičius ir plaukikas Danas Repšys. „Šiemet iš 2 proc.

Prie kalėdinio šurmulio ir malonaus rūpesčio dovanomis prisideda ir ne mažiau svarbus, tačiau kartais įtampą keliantis Kūčių vakarienės bei Kalėdų vaišių ruošimas. Ne viena šeimininkė turi metų metus patikrintų šventinės vakarienės receptų, tačiau kartais norisi namiškius nustebinti naujais, dar neragautais kulinariniais šedevrais. O sugalvoti visus dvylika Kūčių patiekalų – tai didžiulis iššūkis kasmet.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vietinių pervedimų lygio pinga tarptautiniai pervedimai eurais ir eurų įskaitymas į sąskaitas. Tai rodo visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pateikiama informacija apie mokėjimo paslaugų įkainius įvedus eurą. Be to, vadinamųjų neskubių pervedimų bankų tarpuskaitos Lietuvoje vyks kas valandą. „Visų bankų tarptautiniai pervedimai eurais nuo Naujųjų metų pinga iki vietinių pervedimų litais lygio.

 Emilija Navickaitė Nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Širvintų ir Trakų rajonų dalinosi patirtimi ir idėjomis, kaip rasti savo veiklai papildomų finansavimo šaltinių. Organizacijos daugiau ar mažiau ya susipažinę su galimybe gauti lėšų iš įvairių fondų, valstybės finansuojamų programų, pasipildyti biudžetą iš skiriamų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau, kaip paaiškėjo susitikime, galimybių yra kur kas daugiau.

Viena didžiausių ir moderniausių spaustuvių Lietuvoje, kurioje gaminami svarbiausi daugelio valstybių dokumentai (pasai, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimai, akcizinių prekių banderolės, pašto ženklai, vizos ir kt.) turi naują savininką.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, kad, įvedus eurą, jų pajamos nesikeis ar net padidės, o trečdalis tikisi pajamų sumažėjimo. Gaunamų lėšų stabilumo ir didėjimo tikisi vidutinio amžiaus aukštesnių pajamų gyventojai, o vyresnioji karta į savo finansinę situaciją po naujos valiutos įvedimo žiūri pesimistiškiau. Tokias žmonių finansines nuotaikas atskleidė lapkričio mėnesį draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai šių metų lapkričio 3–28 d. atliko 262 tikslinius žuvininkystės produktus tvarkančių subjektų patikrinimus. Visoje Lietuvos teritorijoje buvo patikrinti 125 didieji prekybos centrai, 64 parduotuvės, 45 turgavietės, 5 šaltieji sandėliai, 23 žuvies perdirbimo įmonės. Iš viso patikrinta 3,9 tūkst.

Parengė Julita Varanauskienė SEB banko šeimos finansų ekspertė   Kodėl žmonės dovanoja kalėdines dovanas? Ekonomistams sunkiai sekasi rasti atsakymą į šį klausimą. Beje, jų svarstymai ne ekonomistams gali pasirodyti gana ciniški. Vienas paaiškinimas – taip iš anksto atskleidžiame, kiek ketiname investuoti į santykius.

Šventiniu laikotarpiu ir nuo sausio 1 d. įsivedus eurą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) dirbs įprastai. Tačiau dėl programinės įrangos atnaujinimo dalis paslaugų nebus teikiama arba galimi jų sutrikimai. Visų rūšių pensijos, kompensacijos, pašalpos ir kitos „Sodros“ išmokos, kurios turėjo būti išmokėtos gruodį, daugelį gyventojų jau pasiekė.

Sparčiai augantys verslai, dar žinomi „gazelių“ vardu, yra laikomi vienais geriausių sėkmės pavyzdžių, į kuriuos dažnai bandoma lygiuotis. Neretai „gazelių“ įkūrėjų klausiama – kas buvo svarbiausia kelyje į sėkmę? Kur nesuklysti ir į ką atkreipti dėmesį sparčiai augant? Lietuviškomis „gazelėmis“ tampama, kuomet įmonės apyvarta auga paskutinius 4 metus.

Artimiausiomis dienomis, jei bus palankūs orai, „Klaipėdos nafta“ turėtų sulaukti pirmojo komercinio krovinio. Į suskystintųjų gamtinių dujų terminalą atplauksiantis laivas turėtų atgabenti iki 150 tūkst. kubų suskystintųjų dujų. Jas Lietuva perka iš Norvegijos bendrovės „Statoil“. Planuojama, kad suskystintosios dujos bus išdujinamos po sausio 1-osios ir perduodamos į dujotiekį vartotojams. Komerciniai kroviniai turėtų atplaukti maždaug kas du mėnesius.

2015 m. sausio 1-15 d. Lietuvoje už prekes bei paslaugas atsiskaityti bus galima ir litais, ir eurais. O grąža, išskyrus išimtinius atvejus, bus atiduodama tik eurais. Šie pokyčiai labiausiai atsilieps daugiausia klientų kasdien sulaukiančiam verslui – apie 15 tūkst. mažmeninės prekybos parduotuvių, taip pat beveik 7 tūkst. viešojo maitinimo įmonių.

Jevgenijus Bardauskas, Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Neįtikėtina, bet šią savaitę Rusijos rublis patyrė rekordinį kritimą. Ketvirtadienį euras kainavo 100 rublių, o JAV doleris – 80 rublių. Tiesa, vėliau rublio situacija šiek tiek pasitaisė. Griuvimas įvyko po to, kai ketvirtadienio rytą Rusijos centrinis bankas, siekdamas pristabdyti rublio kritimą, pakėlė palūkanas nuo 10,5 iki 17 proc., tačiau toks sprendimas nepasitarnavo jo gelbėjimui.

Pirotechnikos gaminiai nekelia grėsmės aplinkinių saugumui, jei yra laikomasi nustatytų taisyklių, tvirtina Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Julius Vaiškūnas. Todėl nereikėtų jaudintis dėl prekybos centruose parduodamos pirotechnikos. Vis dėlto ekspertas pataria – prieš besidžiaugdami saliutais, žmonės turėtų prisiminti pirotechnikos priemonių naudojimo taisykles.

 Baltarusijos centrinio banko sprendimas apmokestinti bet kokios užsienio valiutos pirkimą gali suduoti smūgį ir Lietuvos prekybininkams - spėjama, kad tai sumažins ne tik lietuviškų prekybos centrų pelnus, bet ir turistų srautą. „Lapkričio mėnesį, lyginant su pernai metais, matėme tam tikrą pirkėjų iš Baltarusijos sumažėjimą. Tačiau ar tai vienkartinis atvejis – kokių jau būta šiais metais – ar tendencija galėsime įvertinti tik po ilgesnio laikotarpio“, – portalui 15min.

 Dina Rakauskienė Artėjant šventėms dauguma išeivių sugrįžta į gimtinę pas savo artimuosius ir stengiasi su kaupu atsiimti tai, ką iš jų atėmė didžiulė distancija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius 9 metus 16,9 proc., arba 619,6 tūkst., lietuvių gyveno užsienio valstybėse, daugiausiai jų – Jungtinėje Karalystėje. Iš 373,5 tūkst. 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių kas antras turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Baltarusija sekmadienį blokavo internetines parduotuves ir naujienų svetaines, taip tikriausiai bandydama sustabdyti bankų ir parduotuvių šturmavimą žmonėms puolus gelbėti savo santaupų. Sekmadienį paskelbtame pareiškime naujienų kompanija „BelaPAN“, kuri turi populiarias nepriklausomas naujienų svetaines Belapan.by ir Naviny.by, sakoma, kad tos svetainės šeštadienį be jokio perspėjimo buvo blokuotos.

Įvairių socialinių išmokų dydį lemiančios draudžiamosios pajamos 2015 metais turėtų siekti 431 eurą (1488,16 lito) - tokį jų dydį antradienį planuoja patvirtinti Vyriausybė. Šiemet draudžiamosios pajamos yra 1488 litai, kitąmet jų dydis nežymiai didinamas siekiant suapvalinti išmokas eurais. Dėl dydžio perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo iš „Sodros“ biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 100 tūkst. eurų.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Juodas darbas braškių laukuose, mėginimas kurti verslą ir jo bankrotas – emigrantų iš Lietuvos patirtis, kuri nepalaužė. Televizijos laidos „Emigrantai“ herojai sako pasimokę iš savo klaidų ir mėgina sėkmingai kurti jau antrą savo verslą Norvegijoje. Dviejų jaunų, dar trisdešimties nesulaukusių žmonių mėginimas praturtėti emigracijoje daug ką sužavės optimizmu ir daug ką papiktins naivumu.

Ieva LIORANČAITĖ Artėjant šventėms, kai kurių įmonių vadovai įprastai pradžiugina savo darbuotojus šiek tiek didesnėmis algomis, tokie priedai gražiai įvardijami kalėdinėmis premijomis. Vieni po šimtą litų pasidalija, kitų vadovai nepagaili kelių šimtų, treti sako, kad jokių premijų niekas negaus, esą ir taip pinigų striuka.

Vakarų Lietuvoje ir Šiaulių apskrityje eismo sąlygas sunkina šlapdriba. Dėl intensyvių kritulių Plungės ir Telšių rajonuose kelių dangos padengtos iki 3 centimetrų storio šlapio sniego sluoksniu, barstomi bei valomi magistraliniai ir krašto keliai. Kretingos ir Klaipėdos rajonuose barstomi slidesni magistralinių ir krašto kelių ruožai. Eismo informacijos centras vykstančiųjų šiais keliais prašo neskubėti, nedaryti staigių manevrų. Likusioje šalies teritorijoje kelių dangos šlapios dėl lietaus.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių regione atidarytas Praktinio statybininkų rengimo centras. Tikimasi, kad išmokę dirbti su naujausiais įrenginiais statybininkai taps paklausūs darbo rinkoje ir nesunkiai susiras darbo. Toks centras – vienintelis Šiaurės Lietuvoje. Jį įrengti kainavo per 12 mln. litų.

 Vyriausybė ketina nepritarti parlamentarų siūlymui 5 proc. akcizo už alkoholį pajamų skirti prieš alkoholio vartojimą nukreiptai socialinei reklamai. Dėl tai numatančio nutarimo projekto, kurį parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bus sprendžiama antradienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Neigiamą išvadą „darbiečių“ Kęstučio Daukšio ir Vilijos Filipovičienės pataisoms teikianti ministerija tvirtina, kad įstatyme numatytiems tikslams reikėtų atseikėti daugiau kaip 42 mln.

 Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Paskutinį prieššventinį savaitgalį klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštėje vyksiančias Kisieliaus ir keptų obuolių šventes. Žvejai susirinkusiuosius vaišins žuviene. Šeštadienį Klaipėdos miesto gyventojai ir svečiai galės paskanauti dviejų skirtingų žuvienių. Vidurdienį Teatro aikštėje jau 13-tą kartą ja vaišins Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Nuo kelionių organizatoriaus „Go Planet Travel“ bankroto, įvykusio prieš pusę metų, nukentėję žmonės pagaliau atgaus dalį už neįvykusias keliones sumokėtų pinigų. „Draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas jau vykdo kompensacijų turistams išmokėjimą, pagal gruodžio 10 dieną Valstybinio turizmo departamento raštu išdėstytą reikalavimą“, – portalui 15min.

Rusijos Murmansko teismas nurodė pakartoti sulaikyto Lietuvos žvejybos laivo „Jūros Vilkas“ laimikio vertinimą, o sprendimą administracinėje byloje dėl žvejybos taisyklių pažeidimo žada skelbti kitą savaitę. „Teismas patenkino mūsų prašymą dėl pakartotinės produkcijos vertės ekspertizės. Posėdis perkeltas į gruodžio 26-ąją“, – BNS sakė laivo savininkų „Arctic Fishing“ advokatas Vladimiro Odiagaila. Jis informavo, kad kitą penktadienį teismas turėtų paskelbti galutinį sprendimą.

Dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produkcijai iš Europos Sąjungos (ES) mėsos kaina krito iki 30 proc., sako galvijų augintojai. Tačiau Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pabrėžia, kad aukštesnės kokybės jautienos gamintojai nuostolių nepatyrė. „Nuostolis jautienai mūsų sektoriui, mėsinių galvijų augintojams, nėra toks baisus [...]. Kokybiška produkcija visada turi paklausą. Tik gaila, kad ji daugiausia išvažiuoja iš Lietuvos.

Norėčiau pasidalinti savo istorija apie nekokybiškus batus ir nueitą kelia, kad susigrąžinčiau pinigus. 2014-11-08 „Batų išparduotuvėje“ (kaip vėliau sužinojau – „Žygio batų“ batų išparduotuvėje) esančioje Šiauliuose, PC Bruklinas įsigijau moteriškus žieminius ilgaaulius batus „Rieker“ firmos, kurių kaina 299,99 Lt. Šie batai buvo su 90 dienų garantija gamykliniam brokui. Pardavėja, kuri man pardavė batus, kaip visąlaik batų parduotuvėse, pasiūlė įsigyti priežiūros priemonę – impregnatorių.

Oksana LAURUTYTĖ Nešvara sukelia stresą, bet nemažai namų švara besirūpinančių šeimininkių baiminasi ir cheminių medžiagų dovanojamų nemalonumų – alerginių reakcijų. Odos išbėrimai, paraudimai, patinusios akys, kosulys, skilinėjantys nagai ir pan. verčia ieškoti priemonių, kurios nekenktų sveikatai ir įveiktų didžiausius nešvarumus. Šiaulietė Dalia sako jau senokai visas brangias ir reklamuojamas priemones iškeitusi į pigias, tačiau labai efektyvias – sodą, citrinos rūgštį, druską, ūkinį muilą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Pilies aikštėje, ant pakylos, šiandien bus pradėta montuoti Betliejaus prakartėlė. Idėjos sumanytojai viliasi, kad prakartėlės tradicija Tauragėje prigis ir gražus paprotys gyvuos ilgus metus. Kaip ir kasmet, idėjos autoriai ieško rėmėjų – juk prakartėlė skirta visiems tauragiškiams ir miesto svečiams. Tačiau vieni pagrindinių idėjos įgyvendintojų – Tauragės moksleivių kūrybos centras šiemet užsispyrė: nei kūrybos procese, nei koncertinėje programoje dalyvauti nebežada.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsidarius Rusijos rinkai, galvijų augintojai ir mėsos perdirbėjai ėmė ieškoti, kaip padidinti vidaus vartojimą. Įmonės, šalia šviežios jautienos, pradeda siūlyti ir naujų jautienos gaminių; šių parduotuvėse lig šiol buvo vos kelios rūšys. Ir nors, prekybininkų teigimu, žmonėms svarbiausia kaina, pigios jautienos produkcijos perdirbėjai nežada, nes kokybė esą visur, palyginti, brangi.

 Spalį pasirašytas planas stumbrų populiacijai Lietuvoje saugoti gali būti įgyvendintas per penkerius metus, sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas. „Tikrai tų aptvarų statymas užtruks ir realus stumbrų perkėlimas galimas, matyt, tik per penkerius metus“, - penktadienį Aplinkos ministerijoje žurnalistams sakė L.Jonauskas. Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumbrų apsaugos planą.

Artėjant euro įvedimo metui su taupyklėse kauptais litais ir centais pirkėjai dažniau žygiuoja ne į banką, bet apsipirkti. Dauguma prekybos miestelio „Urmas“ prekybininkų pastebi, kad lietuviams buvo būdingas toks gana senovinis taupymo būdas, todėl pirkėjų, kurie prieš šventes nori atsiskaityti monetomis, gerokai padaugėjo. Populiariausias taupyklėse kauptas turtas – penkių litų monetos, kurių šiuo metu turgaus apyvartoje itin daug.

Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų.

Konkurencijos taryba tirs, ar Kauno valdžia teisėtai pasirašė kapinių priežiūros ir laidojimo paslaugų sutartį su savivaldybės bendrove „Kapinių priežiūra“. Ketvirtadienį tyrimą pradėjusi taryba nurodo, kad savivaldybė galbūt privilegijavo bendrovę ir diskriminuodama kitus šių paslaugų teikėjus, pažeidė įstatymą. 2008 metų pabaigoje savivaldybė ir „Kapinių priežiūra“ be konkurso pasirašė neribotos trukmės sutartį.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Emigrantai ir važiuojantys jų lankyti artimieji dovanų į užsienį mielai veža konservų. Verslininkai apklausę emigrantus, sužinojo, kad šiems Lietuva labiausiai asocijuojasi su Lietuvos laukais, gražiomis lietuvaitėmis, karvutėmis. Todėl nuspręsta, kad prisiminimus apie Lietuvos kaimą atgaivintų ir karvutės kvapas. Karvių mėšlas spalvingose dėžutėse – iš ekologinio ūkio Klaipėdos rajone.

Seimas nusiteikęs leisti gamintojams pirmumo teise apsirūpinti mediena iš valstybinių miškų. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisoms, numatančioms, kad nusipirkti žaliavinę medieną, paruoštą valstybiniuose miškuose, pirmiausia galėtų tie verslininkai, kurie bus deklaravę gamybos pajėgumus. Jeigu Seimas pataisas priims ir jas pasirašys šalies prezidentė, pakeitimai įsigaliotų nuo 2015 metų kovo.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netylant kalboms dėl kuriamo socialinio modelio ir mokslininkų išsakomų siūlymų bei idėjų, kaip tobulinti Lietuvos socialinę ir darbo sistemas, nutarėme išsamiau apžvelgti visą socialinio modelio kūrimo procesą ir išsklaidyti visų baimes dėl to, kaip šis modelis paveiks visų mūsų gyvenimus. Kalbiname socialinio modelio kūrimo projekto vadovę Eglę Radišauskienę, kuri tikina, kad žiniasklaidoje kilęs didžiulis ažiotažas yra nepagrįstas.

Baltarusijos žmones, apimti panikos dėl drastiško Rusijos rublio kurso smukimo, penktadienį skubėjo nusipirkti užsienio valiutos, baimindamiesi, kad jų šalies valiuta bus devalvuota. Dėl paniškos bankų ir valiutos keityklų apgulties Baltarusijos centrinis bankas paskelbė „laikiną“ 30 proc. mokestį visų užsienio valiutų pirkimo operacijoms. Bankas taip pat pareikalavo, kad visi eksportuotojai pusę savo pajamų, gaunamų užsienio valiuta, konvertuotų į Baltarusijos rublius.

Žirmūnuose po rekonstrukcijos duris atvėrė modernus skaitytojų aptarnavimo centras, teikiantis ir tradicines, ir naujas viešosios bibliotekos paslaugas. Tai pirmoji tokia erdvi, šiuolaikiškomis technologijomis aprūpinta renovuota biblioteka Vilniuje. Planuojama, kad Žirmūnų bibliotekoje kasmet lankysis iki 100 tūkst. lankytojų, apie 8 tūkstančiai skaitytojų. "Senasis vieno aukšto bibliotekos pastatas, skaičiavęs daugiau kaip 40 metų, buvo avarinės būklės.

Nusistovėjus šiltiems orams, vandens telkinių ledas susilpnėjo, o dideliuose vandens telkiniuose ledo danga suiro arba pasidarė visiškai silpna, penktadienį įspėjo Hidrometeorologijos tarnyba. Kuršių mariose, kurios jau buvo užšalusios, o ledo storis siekė net iki 10 centimetrų, praėjusią savaitę stiprus vėjas visiškai sulaužė ledo dangą.

Į valstybinės reikšmės vandens telkinius kasmet įveisiama vis daugiau retų žuvų. Vertingų žuvų ir vėžių išteklių palaikymo, atkūrimo ir gausinimo programas rengia bei jas įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. „Keičiantis ekonominei situacijai, sudėtingėjant žuvų išteklių kontrolei, vidaus vandenų žuvininkyste būtina rūpintis valstybiniu lygiu.

Euro įvedimo išvakarėse daugelį apima nekantrumas laukiant esminių pokyčių Lietuvos pinigų raidoje. Prieš prisijungiant prie euro zonos, Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjo Vidmanto Laurinavičius siūlo susipažinti su lietuviškų pinigų istorija, prisiminti svarbiausius jos momentus, kuriuos, prasidėjus didžiosioms metų šventėms, bus galima išvysti ir modernioje trijų dimensijų (3D) projekcijoje.

Pasiruošimas euro įvedimui jau pasiekė finišo tiesę, daugelis svarbiausių darbų nuveikta, kad gyventojai naująją valiutą pasitiktų žinodami visą svarbiausią informaciją. Vartotojus turėtų itin džiuginti ir Vyriausybėje pasirašyto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo rezultatai – oficialiai nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas pasižadėjo daugiau nei 4700 Lietuvos ūkio subjektų.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, penktadienį dalyvaudamas Vyriausybės rūmuose surengtoje jau 18-oje Lietuvos metų gaminio (2014) apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, nominuotų įmonių vadovus sveikino sėkmingai įveikus nueinančių metų geopolitinių sukrėtimų mestus išbandymus ir linkėjo sėkmės ateinančiaisiais. „Dėkoju už Jūsų pasiekimus šiais kupinais geopolitinių iššūkių metais.

Žinių radijas  Prieš Kalėdas gyventojai apsirūpina dovanomis – artėja paskutinysis pirkinių savaitgalis. Ar desperatiškas dovanų ieškojimas paskutinėmis dienomis iš tikrųjų rodo šventinį rūpestį artimaisiais?  Lietuvos vartotojų instituto specialistas Tomas Taškauskas sakė, kad dovanos esmė yra dėmesys kitam žmogui.  „Užsienyje netgi veikia tokie specializuoti portalai, kurie po šventinio laikotarpio perpardavinėja dovanas.

Žinių radijas „Brent" rūšies naftos kaina, pirmą kartą nuo 2009 metų liepos, nukrito žemiau 60 dolerių už barelį ribos. Nuo birželio naftos kainos sumažėjo beveik perpus. Analitikai teigia, jog tam daugiausia įtakos turi mažėjanti paklausa ir auganti pasiūla.  Rekordiškai mažos naftos kainos, nors ir gerokai pavėlavusios, jau šiek tiek atsispindi tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje degalų rinkoje.

Šalies verslininkai – be idėjų ir nematantys prasmės švaistyti pinigus puošiant savo parduotuves žiemos šventėms, jei to nedaro kaimynai, pastebi rinkodaros specialistai. „Daugelis įmonių vadovų tiesiog nesupranta, kad papuošta vitrina galėtų tapti efektyvia reklama ar 24 val. per parą dirbančiu pardavėju“, – portalui LRT.lt kalbėjo D. Jonikas.