Žinių radijas „Brent" rūšies naftos kaina, pirmą kartą nuo 2009 metų liepos, nukrito žemiau 60 dolerių už barelį ribos. Nuo birželio naftos kainos sumažėjo beveik perpus. Analitikai teigia, jog tam daugiausia įtakos turi mažėjanti paklausa ir auganti pasiūla.
Rekordiškai mažos naftos kainos, nors ir gerokai pavėlavusios, jau šiek tiek atsispindi tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje degalų rinkoje. Gal tokią žemą naftos kainą lemia politiniai sprendimai, o ne rinka?
Lietuvos Energetikos instituto energetikos kompleksinio tyrimo laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė sutinkantis, jog ir politiniai sprendimai nemažai lemiantis veiksnys:
„Artėjama prie dugno, kurį pasekusi naftos kaina jau nebeturėtų kristi. Bet kainą lemia labai daug įvairių veiksnių, taip pat ir politinių. Todėl naftos kainos pokyčiai didžia dalimi priklausys nuo to, kaip pasaulyje spręsis taikos ir karo problemos“.
Kiek dar gali tęstis naftos kainos kritimas? Kiek realu, kad naftos kaina kitais metais pasieks kai kurių analitikų prognozuotą 40-ties dolerių už barelį ribą?
„Tokios kainos artimiausioje ateityje tikriausiai nesulauksime. Realiausias naftos kainos kritimo dugnas – apie 50 dolerių. Neabejotina, kad pagrindinės naftos gavėjos dar turi atsargų“.
Kodėl Lietuvoje degalų rinka labai pavėluotai arba apskritai nereaguoja į naftos kainų pokyčius? Štai automobiliams naudojamos suskystintosios dujos visiškai neatpigo.
„Viena priežasčių – pasiūla ir paklausa. Jeigu paklausa mažėtų, koreguotusi ir kaina. Bet kadangi paklausa laikosi, pardavėjai stengiasi kiek galima ilgiau išlaikyti aukštesnę kainą ir sukaupti lėšų ateičiai. Apskritai gi, kainos turėjo būti nukritusios labiau, negu kad yra dabar“, – sakė V. Miškinis.