Verslas

Artimiausiomis dienomis numatomi vėjuoti orai, sulauksime kritulių, bet bus šilta, LRT Radijui sakė sinoptikė Judita Liukaitytė. Penktadienį lietus neturėtų būti labai intensyvus, tačiau dangumi nuolat slinks debesys. Vakariniuose rajonuose diena bus vėjuota, ten pietvakarių vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. „Tačiau prognozuojama labai šilta diena, nes šiuo metu į Lietuvą atplūsta labai šiltas oras. Dienos metu prognozuojama apie 4–9 laipsnius šilumos“, – sako J. Liukaitytė.

Daugiau nei pusė Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojų, netikėtai vienai dienai likę be telefono, turėtų stipriai keisti kasdienines veiklas ir tai paveiktų jų darbo efektyvumą. Dar jautriau reaguotų mobiliojo interneto telefone vartotojai, kurie paprastai naudojasi išmaniaisiais telefonais – išsiskyrimas su telefonu sujauktų dieną net 71 proc. iš jų. Tai atskleidė apklausa, kurią bendrovės „Omnitel“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė SIC.

Gyventojai įvardino, kokios kalėdinės dovanos juos nudžiugina labiausiai: tarp geriausių kalėdinių dovanų patenka kvepalai, telefonai, bilietai į renginius, dovanų čekiai grožio ar SPA procedūroms ir smulki technika. Tuo tarpu mažiausiai gyventojai apsidžiaugtų, jeigu po eglute rastų patalynės užvalkalų, pliušinių žaislų, dienoraštį, nuotraukų rėmelį, albumą ar kalėdines dekoracijas. Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Visame pasaulyje apie 80 proc. interneto vartotojų jau yra bent kartą pirkęinternetu, o 50 proc. iš jų apsipirko daugiau kaip vieną kartą, skelbia tarptautinį tyrimą atlikusi interneto statistikos bendrovė „Socialbakers.com“. Tačiau prekybos kėlimasis į virtualią erdvę iš tiesų priklauso nuo nematomos šio verslo grandies – prekių pristatymo greičio ir patogumo.

Nors 2015 m. sausio 1–15 d. bus galima atsiskaityti litais bei eurais, tačiau automatinėms prekybos ir paslaugų teikimo vietoms numatyta išimtis: prekybos centruose įrengtose savitarnos kasose, automobilių stovėjimo aikštelėse esančiuose parkomatuose, taip pat kavos, saldumynų bei kitose automatinėse prekyvietėse nuo sausio 1 d. leista priimti vien eurus. Dauguma pardavėjų ketina pasinaudoti šia išimtimi.

Kauniečiai bilietus viešajame transporte už litus dar galės pirkti pirmąsias dvi sausio savaites, jiems grąža bus taip pat atiduodama litais. Tuo metu nuo sausio 16-aisiais viešojo transporto vairuotojai priims tik eurus.

Valdas Papievis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dėl geopolitinės padėties mažėjant prancūzų turistų srautams į Rusiją, atsiveria daugiau galimybių juos nukreipti į Baltijos šalis. Lietuvos ambasada, norėdama sudominti prancūzus, Prancūzijoje organizuoja specialius renginius.

Rusijos gyventojai tuština parduotuves, skuba pirkti automobilius, kurių kainos keičiasi kelis kartus per dieną svyruojant rublio kursui. Kai kurie mašinų pardavėjai laikinai sustabdė prekybą, nutarę, kad pertrauka – geriausia išeitis, kai rublio ateitis neaiški. Rusijos gyventojai perka brangius televizorius, kompiuterius, kitą techniką, baldus, automobilius, kad tirpstantys rubliai virstu kuo nors labiau apčiuopiamu. Rublis nuo birželio prarado beveik pusę savo vertės.

Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką. „Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Latvijoje, nuo sausio pradėsiančioje pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, kilo skandalas – dalis pirmininkavimui skirtų suvenyrų ne tik pagaminti ne Latvijoje, bet ir iš svetur pirktų medžiagų. Vietos verslininkai iš šio užsakymo būtų galėję uždirbti apie 60 tūkst. eurų. Kaip pasakoja LRT radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis, Latvija suvenyrams, kuriuos per pirmininkavimą ES teiks svečiams iš užsienio, žada skirti daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Didžiausias Ukmergės krašto interneto portalas vilkmerge.lt pradeda leisti to paties pavadinimo savaitraštį. Šį savaitgalį ukmergiškius jau pasiekė pirmasis numeris, kurio tiražas siekia 3 tūkst. vienetų. „Pirmasis Ukmergės naujienų savaitraštis Vilkmerge.lt – tai nauja vieta ilgesniam pokalbiui, vieni kitus gerbiančių kraštiečių mintims, istorijai, politikų diskusijoms. Esame atviri Ukmergės krašto istorijoms – mielai kviečiame rašyti, kalbėti, siūlyti.

Konsultacijų įmonė „PPMI Group“, Viešosios politikos ir vadybos institutas bei audito kompanija „PricewaterhouseCoopers“ konsultuos Finansų ministeriją europinės paramos administravimo klausimais, o visų paslaugų vertė - 3,47 mln. litų. Finansų minsiterijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis BNS sakė, kad sutartis bus pasirašoma dvejiems metams su galimybe pratęsti dar vieneriems.

Seimas neleido iš karto po to, kai bus įvestas euras, smulkiesiems verslininkams grąžą duoti litais. Dabar numatyta, kad grąža bus duodama eurais. Parlamentarai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto išvadai atmesti konservatoriaus Jurgio Razmos parengtas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisas dėl išimčių smulkiausiems verslininkams.

Nors prekyba tarp Vakarų ir Rusijos apstojusi dėl abipusių sankcijų, trečiąjį metų ketvirtį Lietuva į Rusiją eksportavo penktadaliu daugiau prekių. „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius „Žinių radijui“ sakė, kad eksportas į Rusiją minėtu laikotarpiu augo todėl, kad prekyba tam tikrais produktais, kuriems sankcijos nebuvo taikomos, atsvėrė neigiamas kitų prekių tendencijas: „Čia kalbame apie liepą, rugpjūtį, rugsėjį.

 Lietuvos ekonomika įžengė į tokią raidos stadiją, kuomet nuosaiki BVP plėtra nėra savaime suprantama ir garantuota, teigia SEB banko analitikai naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinyje. Verslininkams pavyktų kur kas lengviau įveikti Rusijos nuosmukio ir sankcijų pasekmes, jeigu euro zonos ekonomika stovėtų ant tvirtų pamatų, tačiau taip nėra.

 Lietuvos pašte vyksta paskutinieji darbai, susiję su euro įvedimu. Gruodžio 30 d. – sausio 1 d. paštai nedirbs, tuo metu bus atnaujinama Lietuvos pašto informacinė sistema, atliekami kiti būtiniausi parengiamieji darbai. Nuo sausio 2 d. iki kovo 1 d. gyventojai litus į eurus nemokamai galės pasikeisti 330 paštų. „Lietuvos paštas yra viena iš keturių organizacijų, kur nuo kitų metų litai bus nemokamai keičiami į eurus.

 Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos užsakymu atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo metu paaiškėjo, kad iš tiesioginės prekybos įmonės pardavėjo-konsultanto moterys yra pirkusios bemaž dvigubai dažniau už vyrus, bent kartą tai yra darę 71 proc. apklaustų moterų ir tik 36 proc. vyrų. Be to,dauguma tiesioginių pardavėjų taip pat yra moterys.

 Degalų pardavėjai, kaip ir kiti sąžiningai bei atsakingai dirbantys verslininkai, jungiasi prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Šiuo veiksmu jie pasižada būti sąžiningi ir laikytis įstatymų, kad nė vienas pirkėjas nepajustų jokios skriaudos dėl euro įvedimo Lietuvoje.

Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). „Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines.

 Ekonomistas Gitanas Nausėda aiškina, kodėl nesuveikė Rusijos centrinio banko bandymas gelbėti rublį ir kaip šalies ekonomikai atsilieps 17 proc. palūkanų norma. „Iš pradžių būna hipertrofuota rinkos reakcija, kursas smunka visiškai pralenkdamas bet kokias racionalias ribas, bet vėliau, kai racionalumo atsiranda daugiau, kursas grįžta į ankstesnį lygį ar bent kiek pakyla“, – sako SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

 Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatai. „Grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokėjimo priemonė, tačiau gyventojų mokėjimo įpročiai reikšmingai keičiasi.

Nenumaldomai artėjant sausio 1-ąjai, ne tik Naujųjų pradžiai, bet ir istoriniam euro įvedimo momentui, žurnalistas Ginas Dabašinskas kalbina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentą Gediminą Rainį, siūlantį ir pernelyg nedramatizuoti paties momento, kuris, jo manymu, turi daugiau simbolinę prasmę, ir kviečiantį atkreipti didesnį dėmesį į tolimesnę perpektyvą, kurią mums visiems atvers europinė valiuta. G.Dabašinskas: Svetainėje euras.

Ruošiantis naujųjų metų sutikimui, bankininkai pataria nepamiršti iš anksto pasirūpinti grynaisiais pinigais, nes naujametinę naktį bankų kortelės kurį laiką neveiks, o bankomatai neišduos grynųjų pinigų. Taip pat šiais metais mokesčių apmokėjimu ar pinigų pervedimu reikėtų pasirūpinti anksčiau nei įprastai.

 Europos vadovų tarybos (EVT) išvakarėse diskutuojant dėl Europos Komisijos (EK) siūlomos investicijų programos, banko „Nordea“ analitikas sako, kad Komisijos siūlymas Lietuvai gali ir netikti. EK siūlo, kad ES šalių vadovai ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje EVT pritartų investicijų planui, kuriuo tikimasi pritraukti apie 300 mlrd. eurų privačių investicijų. Europos strateginių investicijų siūlymas galėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

Įsigaliojus naujiems reikalavimams, kredito unijos šių metų trečiąjį ketvirtį konservatyviau vertino paskolų portfelį ir formavo didesnius atidėjinius galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti. „Nors pastaruoju metu matome tam tikrų teigiamų poslinkių, kai kurių kredito unijų paskolų portfelis vis dar įvertintas nepakankamai konservatyviai.

 Iki euro įvedimo Lietuvoje liko 15 dienų, todėl gyventojams pradeda kilti vis daugiau klausimų apie naujosios valiutos praktinį panaudojimą – įvairias išlaidas, sąskaitas ar dienpinigius. Kaip tik apie tai šiandien Lietuvos moksleiviai žiūrės Lietuvos banko finansinio švietimo programos „Pinigų bitė“ internetu transliuojamą pamoką. Joje – patarimai, kaip teisingai valdyti savo asmeninius finansus, ir išskirtinis dėmesys vaikų supažindinimui su euru.

 2014 m. atsisveikina 29 tūkst. išaugusiu darbuotojų skaičiumi, taip pat 4 tūkst. pagausėjusiu darbdavių būriu. Personalą labiausiai gausino prekybininkai ir baldininkai. Tačiau darbuotojų skaičius spėriai tirpo švietimo, siuvimo bei pastatų statybos įmonėse, teigiama UAB Creditreform Lietuva pranešime. „Tūkstantis didžiausių Lietuvos įmonių, kurių metinė apyvarta – daugiau 30 mln.

Paskutiniais duomenimis, Rusijos rublis pradėjo šiek tiek kilti. Doleris dabar kainuoja beveik 68 rublius, euras – 85. Antradienį Rusijos nacionalinė valiuta buvo pasiekusi naujausių laikų žemumas, kai euras kainavo šiek tiek per šimtą rublių. Pasak analitikų, daugiausia įtakos valiutos nuosmukiui turi smunkančios naftos kainos ir šalį toliau silpninančios Vakarų sankcijos.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

Nijolė Baronienė Deltuvos seniūnijos Leonpolio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincentas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą darbų ekologiškame daržininkystės ūkyje jau perėmė dukra Ieva. Aleksandro Stulginskio universitete ekonomikos studijas baigusi Stragių pagrandukė – versli mergina. Ji nesitenkina tuo, ką sukūrė tėvai, o investuoja ir plečia ūkį. Tiki ir pasitiki Pasikalbėti su ekologines idėjas skleidžiančiais ūkininkais atvažiavome savaitės viduryje.

Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, naftos kainų kritimas lietuviams gali išeiti į naudą ne tik dėl to, kad išlaidos degalams ir šildymui gali mažėti ar bent jau nedidėti. Anot jo, kritusios naftos kainos taip pat gali prisidėti prie šalies ekonomikos skatinimo ir dar spartesnio augimo. „Jei šiuo metu mūsų ekonomika auga apie 3 proc., beveik 1 proc. galime gauti papildomai dėl naftos pigimo“, – teigia finansų analitikas.

Europos Komisija numatė pratęsti rugsėjo mėn. patvirtintą programą skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms, susijusioms su Rusijos importo draudimu tam tikriems ES žemės ūkio produktams. Parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos (nemokamas dalijimas) ir derliaus nenuėmimą. „Nuo spalio mėn. šia parama aktyviai naudojasi ir Lietuvos ūkininkai.

Rusijos „Gazprom“ planuoja plataus masto personalo atleidimus. Pasak „Interfaks“ šaltinių, kalbama apie 15-25 proc. darbuotojų. Apie planuojamus atleidimus kalbama tiek pačioje bendrovėje, tiek jos „dukterinėse“ įmonėse. Be to, agentūros pašnekovas pranešė, kad koncerno padaliniams nurodyta iki šių metų pabaigos pristatyti savo siūlymus, kaip bus dirbama pagal naują koncepciją, o iki kitų metų pabaigos naują kadrų politiką įgyvendinti iki galo praktiškai.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo griežtinti sidro gamybos, prekybos, gabenimo ir laikymo reikalavimus. Parlamento vadovė įregistravo atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Pasak L.Graužinienės, sidro suvartojimas kasmet auga, tad reikia mažinti jo prieinamumą.

Lietuvos statistikos departamentas nuo liepos mėnesio stebi 100 populiariausių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Per 4 mėnesius pastebėta aiški takoskyra tarp prekių ir paslaugų kainų judėjimo: pabrango 14 iš 15 paslaugų, atpigo 55 iš 85 prekių. Finansų ekspertų teigimu, vienkartinis paslaugų pabrangimas euro įvedimo periodu buvo užfiksuotos ir kitose euro zonos šalyse.

Rapolas Tamošiūnas Anksčiau nutrijas žmonės augindavo fermose, narvuose arba voljeruose. Jos kilusios iš šiltų kraštų, tad gali sušalti ir žūti, jei ištisus metus bus auginamos palaidos lauke. Reikia vandens plaukioti Telšių rajone ūkininkaujantis Romas Burba įsitikino, kad ir Lietuvoje nutrijos gali gyventi lauke. Ilgainiui jos įgijo imunitetą, prisitaikė prie aplinkos, veisti jas tapo paprasčiau. Nutrijos – vandens gyvūnai, joms reikia plaukioti, o auginamos narvuose tokios galimybės neturi.

Žinių radijas Darbdaviai privalės nelegaliai pasamdytam asmeniui sumokėti minimalią algą už tris mėnesius, o nelegaliai dirbusieji turės grąžinti gautas nedarbo pašalpas, – tam antradienį pritarė Seimas, siekdamas mažinti nelegalaus darbo mastą. Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, kitų šalių patirtis rodo, kad toks būdas – veiksmingas. „Nėra efektyvesnių būdų, kaip įtraukti patį žmogų, kuris tiesiog priverstas dirbti nelegaliai.

Žinių radijas Liaudies išmintis ragina iki Kūčių grąžinti visas skolas. O reklama siūlo skolintis kalėdinėms dovanoms... Tad kur tas aukso vidurys? Kokia ta atsakingo skolinimosi formulė? SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ sakė, kad dabartinis žmogus ir finansų institucijos kartu vystėsi keičiantis aplinkai. Prieš kokius 30 metų nei tokios paslaugų srities, kaip skolinimas ar paskolos, nebuvo.

Šiemet per vienuolika mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik 0,6 milijardo Lt didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – lapkričio mėnesiais „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 976,5 mln. Lt (2 mlrd. 599,7 mln. Eur). Tai yra 7,1 proc. (594,9 mln. Lt arba 172,3 mln. Eur) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,1 proc. (187,4 mln. Lt arba 54,2 mln. Eur) daugiau nei buvo planuota.

Jei Lietuva būtų laukusi kitų šalių pagalbos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, projektas būtų įstrigęs dėl vidaus politikos ginčų, teigia prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Jovitos Neliupšienės teigimu, tuomet šalis nebūtų galėjusi užsitikrinti nepriklausomybės nuo rusiškų dujų. „Reikia saugotis patiems, jeigu tikiesi kitų pagalbos. Taip ir suskystintų gamtinių dujų terminalas - tai lūžinis metas mūsų energetikoje.

Lietuvoje jau diegiama sistema valstybinei kvitų loterijai surengti. Manoma, kad dėl jos žmonės pradės dažniau reikalauti kvitų, o tai duos daugiau pajamų į biudžetą, rašo „Lietuvos rytas“. „Tai bus viena priemonių, taikomų žmonėms, kurie pirks prekes arba naudosis tam tikromis paslaugomis. Jie turės būti suinteresuoti pasiimti kvitą, nes galės dalyvauti loterijoje. Tad tikimės, kad 2015 metų pabaigoje ar 2016 metų pradžioje ta loterija bus pradėta rengti“, - sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Senjorai, turintys galiojančius 12 mėnesių (365 dienų) autobusų ir troleibusų bilietus, ir nuo sausio 1 d. galės ramiai jais naudotis. Visi įsigyti bilietai išliks Vilniečio kortelėje iki tol kol jie nebus išnaudoti, o naują bilietą bus galima įsigyti už 2,90 Eur (10 Lt). Pasitikrinti, koks turimų bilietų likutis, ar bilietas aktyvintas ir kiek laiko galioja, galima kaskart įlipus į viešojo transporto priemonę ir Vilniečio kortele palietus geltonąjį komposterį.

Šalyje žinomos AB „Lytagra“ apyvarta žemės ūkio sektoriuje šiais metais padidėjo iki 65 proc., o visa bendrovės apyvarta šių metų pabaigoje, tikėtina, pasieks 2013 m. lygį. Bendrovė, kitąmet švęsianti 70-ies metų jubiliejų, kasmet apie 20 mln. Lt investuoja į plėtrą: stato naujus pastatus, daug lėšų skiria specialistų tobulinimuisi. Ji – lyderė šalyje. Šią savaitę „Lytagros“ būstinėje Kaune iš visos šalies susirinko daugybė ūkininkų, tarp kurių buvo ir nemažai jaunųjų ūkininkų.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe.

Žinių radijas Gelbėdamas rublį, Rusijos centrinis bankas vėl didina bazinę palūkanų normą – iki 17 procentų. Dar praėjusią savaitę bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki dešimties su puse procento. Pasaulio bankas gruodžio pradžioje pablogino Rusijos ūkio 2015–2016 metų prognozę. Vietoje stagnacijos banko ekspertai dabar prognozuoja recesiją. O rublis krenta toliau.

Istorija apie septyniolikmetį Mohamedą Islamą, kuris, kaip buvo pranešama, biržoje „per pertraukas mokykloje“ uždirbo 72 mln. dolerių, pasirodė išgalvota. Apie tai jis pats papasakojo leidiniui „New York Observer“. Pasak jauno amerikiečio, jis niekada neprekiavo tikromis akcijomis. M. Islamui teko tik dirbti su programomis, kurios simuliuoja tikrą prekybą. Jaunuolis pripažino, kad jo investicinė strategija žaidime parodė gerus rezultatus. Ir gali būti, kad galėtų atnešti neblogą pelną biržoje.

UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų paslaugų pirkimo specialistams teisme teks aiškintis, kodėl iš supaprastinto atviro konkurso „Skambučių centro paslaugų pirkimas“ buvo pašalinta mažiausią kainą iš keturių dalyvių pasiūliusi bendrovė „Infomedia“. Tokio pat likimo sulaukė ir kitos dvi konkurse dalyvavusios bendrovės. Redagavo sąlygas „Vilniaus vandenys“ dar rugsėjo viduryje paskelbė supaprastinto atviro konkurso „Skambučių centro paslaugų pirkimas“ techninės specifikacijos projektą.

Seimas antradienį ketina griežtinti atsakomybę už nelegaliai įdarbintus žmones. Jiems darbdaviai turės mokėti mažiausiai trijų mėnesių mininmalią algą. O nelegaliai dirbęs asmuo, jei pats nepraneš apie tai, privalės grąžinti gautas nedarbo išmokas. Eurobarometro duomenimis, Lietuva Europos Sąjungoje – trečia pagal nelegaliai dirbančių žmonių skaičių. Bet, pagal tyrimą, lietuviai labiausiai bendrijoje susimąsto, kad nelegalus darbas yra rizikingas dėl galimybės būti pagautiems.

 Veronika Pečkienė Lietuvos žmonėms, kurie dirba kitose Europos valstybėse, prireikus gydymo paslaugų, neretai kyla problemų, dažniausiai dėl pamirštos prievolės deklaruoti išvykimą iš Lietuvos arba būtinos informacijos trūkumo. Kilo bėdų Kauno teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojai Rasai Valinskaitei–Barščevičienei paskambino Lietuvos pilietis, buvęs Marijampolės gyventojas, šiuo metu gyvenantis Didžiojoje Britanijoje.