Liaudies išmintis ragina iki Kūčių grąžinti visas skolas. O reklama siūlo skolintis kalėdinėms dovanoms... Tad kur tas aukso vidurys? Kokia ta atsakingo skolinimosi formulė?
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“ sakė, kad dabartinis žmogus ir finansų institucijos kartu vystėsi keičiantis aplinkai. Prieš kokius 30 metų nei tokios paslaugų srities, kaip skolinimas ar paskolos, nebuvo. O jeigu ir buvo – tai tik labai retais atvejais:
„Šiandien tų galimybių, tiek paklausos, tiek pasiūlos labai daug. Ir jeigu būtų galima žmones suskirstyti į tam tikrus tipus pagal tai, koks yra jų požiūris skolinimąsi, tai yra nemaža dalis tokių, kurie teigia, jog niekada nesiskolina, esą geriau jau pasitaupyti. Tai daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, visko matę gyvenime, norintys kuo mažiau būti priklausomi nuo kažkokių finansinių įsipareigojimų. Kita grupė – tai daugiau jauni žmonės, kuriuos skolintis priverčia pats gyvenimas. Kad ir tie, kurie, neturėdami kitų galimybių, nori įsigyti gyvenamąjį būstą. Dar viena grupė jau turi susiformavusį tam tikrą požiūrį į skolinimąsi. Tas jų požiūris į skolinimąsi atsakingas ir atsargus. Ir dar viena, tokia „kraštutinė“ grupė, kuri skolinasi, žinodama, kad tos skolos neatiduos. Sakysim, pasiima paskolą ir dingsta iš Lietuvos. Tiesa, tokių sukčiautojų yra mažuma. Didžiosios daugumos žmonių, kurie dėl tam tikrų priežasčių nesugeba vykdyti įsipareigojimų, ketinimai buvo geri".
Pasak J. Varanavičienės, tie, kurie per 2008-2009 metų krizę buvo finansiškai savarankiški ir patyrė, kad jų pačių ar artimoj aplinkoj esančių pajamos sumažėjo, žymiai mažiau pasiduoda pirkimo ar skolinimosi vilionėms:
„Kai dėl jaunimo, noras turėti greitai, čia ir dabar, yra didelis. Bet iš to yra išaugama. Tas racionalumas ateina savaime. Beje, krizė su savo finansiniais ir socialiniais nuostoliais, paskatino finansines priežiūros institucijas atidžiau pažvelgti į tai, kas vyksta. Nuo 2011 metų yra labai sugriežtinti tie skolinimosi reikalavimai. Jie taikomi ir greitųjų kreditų bendrovėms. Jos turi atlikti tam tikrus veiksmus, kad įsitikintų to potencialaus besiskolinančiojo mokumu. Patikrinamos jo oficialios pajamos ir taip pat patikrinama jo kredito istorija. Aiškinamasi, ar nėra informacijos, kad žmogus jau kažkam yra arba buvo laiku negrąžinęs paskolų. Tokiu atveju, toks žmogus galėtų pasiskolinti nebent iš kaimyno“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
