Verslas

 Užfiksuotas antrasis šiemet trichineliozės protrūkis – Telšių rajone šia liga susirgo penki asmenys, penktadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad infekcijos šaltinis buvo šerniena, kuri prieš vartojimą dėl trichinelių tirta nebuvo. Visi asmenys, vartoję maistui šernienos, nukreipti konsultacijai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Pramogų gausa nepasižyminčiame Panevėžyje supylusi kalną būsimajai slidinėjimo trasai, Savivaldybė paspendė pačius tikriausius spąstus žiemos malonumų mėgėjams. Kalnas.  Saugiau miške nei miesto parke Nusileidimas rogėmis nuo kalno Kultūros ir poilsio parke ties Nemuno gatve jau ne vienam vaikui baigėsi traumatologo kabinete. Tėvai grasina Savivaldybei teismais, bet valdininkai, nesugebantys pavojingų vietų pažymėti įspėjamaisiais ženklais, savo kaltės nemato.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien Seime sveikindamas Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdžio dalyvius pabrėžė projekto „Rail Baltica“ svarbą tiek Lietuvai, tiek ir visam Baltijos šalių regionui. „Visą laiką siekėme, kad nauja europinė geležinkelio vėžė per Lietuvą driektųsi ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu maršrutu.

Nuo šių metų Lietuvoje įvestą eurą palankiai vertina beveik du trečdaliai šalies gyventojų, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Paprašyti įvertinti euro naudą, 60 proc. lietuvių teigė sutinkantys, kad euras yra naudingas valstybei, 24 proc. - nenaudingas, 16 proc. teigė negalintys apsispręsti arba neturi nuomonės. 86 proc. respondentų teigė, kad euro įvedimas praėjo sklandžiai ir efektyviai, 5 proc.

Prekyba žmonėmis šiandieninėje visuomenėje dažniausiai yra įvardinama kaip moderni vergovės forma. Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį šalyje, reikia pabrėžti, kad Lietuva visų pirma yra aukų kilmės šalis. Tautiečiai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis. Nors prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje.

Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, Lietuva Europos Komisijai priekaištavo ne dėl kiaulienos, o dėl pieno produktų ir jautienos eksporto.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad registraciją į sostinės darželius planuojama atnaujinti iki kovo mėnesio pabaigos. Taip nuspręsta po to, kai trys nepriklausomos kompanijos - IBM, UAB DPA ir UAB BAIP, - ėmėsi vertinti informacinės sistemos saugumą, šiuo metu jos teikia rekomendacijas saugumui tobulinti. Sostinės Taryba pakeitė registracijos į darželius tvarką ir numatė, kad apie naują registracijos datą vilniečiai bus informuojami ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba ragina gydymo įstaigų vadovus, kad šių metų prioritetas būtų slaugytojų darbo užmokesčio didinimas. Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad PSD tarybos nariai pritarė sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva Valstybinės ligonių kasos (VLK) parengtam siūlymui rekomenduoti gydymo įstaigų vadovams prioritetine tvarka didinti slaugytojų darbo užmokestį, įvertinus tai, kad gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su ter...

2014 m. gruodžio mėn. Vilniaus Apygardos teismas atmetė UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ apeliaciją ir be pakeitimų paliko galioti pirmosios instancijos teismo Sprendimą, pagal kurį 14 įmonėje dirbantiems darbuotojams priteista išmokėti papildomas išmokas, darbo užmokesčio indeksaciją, delspinigius ir t.t. Tokiu būdu UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ administracijos bandymai sutrukdyti darbuotojams – Viešojo transporto nepriklausomos profesinės sąjungos nariams gauti savo sąžiningai uždi...

Tomas Nerilas Didėjant Lietuvos gyventojų ekonominiam pajėgumui, auga ir vartojimas, o tuo pačiu – susidarančių atliekų kiekis, todėl visuomenėje vis opesnis tampa aplinkosaugos klausimas. Anot vienos didžiausių Lietuvoje atliekų tvarkymo įmonių „Ecoservice“ generalinio direktoriaus Arūno Makausko, dar daugeliu atveju atliekų tvarkymo rinkos dalyviai gali pasimokyti ir iš kitų Europos Sąjungos šalių.

Šiaurės Lietuvoje galvijų laikoma nedaug, nes čia labai geros žemės ir vyrauja augalininkystė, tačiau pieno kooperatyvų sutiksime ir čia. Vienas iš jų – „Šiaurės pienas“, subūręs per 70 smulkiųjų pieno gamintojų Pakruojo r. Kaip juokauja kooperatyvui 8 metus vadovaujantis Ramūnas Livanas, šiame krašte nelabai daugiau kooperacijos apraiškų ir rasime. R. Livanas nesiskundžia, kaip dabar įprasta, kad pieno gamintojams sunkūs laikai.

Biuro darbuotojas darbo dienos be dienos pietų neįsivaizduoja, tačiau restoranams ar kavinėms kyla nemenkas iššūkis, kaip kelias valandas sparčiai aptarnauti itin smarkiai padidėjusį ir skubantį klientų srautą. Lietuvių bendrovė „UCS Baltic“, pasitelkusi planšetinius kompiuterius ir nešiojamus fiskalinius spausdintuvus, rado būdą, kaip šį procesą paspartinti.

Miškų kirtimas, ne ką mažiau nei urbanizacija ar intensyvi ir ekstensyvi žemės ūkio plėtra, prisideda prie klimato kaitos skatinimo. Skaičiuojama, kad net apie 20 proc. viso dėl žmonių ekonominės veiklos į aplinką išsiskiriančių anglies dvideginio (CO2) dujų kiekio atmosferoje pasilieka dėl miškų kirtimo.

 Vyriausybė į valstybės rankas planuoja grąžinti jau antrą dešimtmeti apleistus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, rašo „Lietuvos žinios“. Sovietinės architektūros pažiba antram gyvenimui turėtų būti prikelta kaip daugiafunkcinis kultūros renginių, konferencijų ir kongresų centras, tačiau kiek tai galėtų kainuoti mokesčių mokėtojams, kol kas neskelbiama.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais. Dauguma apklaustųjų (62 proc.

 Zenonas Gipiškis, LRT Radijas, LRT.lt Tik apie 1,5 procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu, rodo apklausa. Beveik 40 procentų darbuotojų taikosi į ne mažesnį kaip 725 eurų, tai yra 2,5 tūkstančio litų atlyginimą. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa rodo, kad tik apie pusantro procento darbo ieškančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei maždaug 290 eurų, tai yra 1000 litų atlyginimu.

Lietuvoje į rinką per metus išleidžiama apie 25 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos, o licencijuoti atliekų tvarkytojai surenka tik apie 3 tūkst. tonų panaudotos alyvos. Visa kita po natūralaus susidėvėjimo likusi alyva greičiausiai pakliūva į krosnį ir Lietuvos aplinką „praturtina“ įvairiomis kenksmingomis medžiagomis. Į Lietuvą oficialiai kasmet atvežama apie 20–25 tūkst. tonų alyvos. Lietuva siekia surinkti ir tinkamai perdirbti pusę to kiekio, kuris patenka į rinką, tai yra apie 10 tūkst.

Aldonos gatvės daugiabučio gyventojai jaučiasi patekę į spąstus. Dar pernai jie surinko daugumos parašus, kad nuo spalio 1-osios atsisako „Panevėžio būsto“ paslaugų ir savo namą patiki administruoti kitai įmonei. Tačiau bendrovė gyventojus ir naujuosius administratorius padavė į teismą.

„Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti.“ Posakis priskiriamas prieš du su puse tūkstančio metų gyvenusiam kinų filosofui ir politiniam veikėjui Konfucijui. Kas ten bežino, ar iš tiesų jis taip pasakė, tačiau tai, kad mylimas darbas radikaliai keičia žmogaus gyvenimo kokybę, yra faktas.

 Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybė pritarė sprendimo projektui skirti 100 tūkstančių eurų Panevėžio ledo arenos statybai. Dar 200 tūkstančių eurų arenos projektui skyrė Nacionalinė ledo ritulio lyga. Planuojama, jog spalio pirmą dieną Panevėžyje jau veiks ledo arena su dirbtiniu šaldymu ir stogu. Tai leis panevėžiečiams naudoti ledą 5-7 mėnesius per metus šaltuoju metų laiku.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Šveicarija, kurioje šįkart lankėsi „Emigrantų“ laidos kūrėjai, ne vieną dešimtmetį iš eilės patenka į patraukliausių vietų gyventi sąrašus. Vidurio Europoje įsikūrusią šalį puošia Alpių kalnų viršukalnės, pasakiški ežerai ir preciziškai prižiūrėti miestai. Iš visų pusių ją supa Europos Sąjungos valstybės, bet pati Šveicarija Europos Sąjungai nepriklauso.

Ruperto meno centre Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su „startuolių“ bendruomene, kur aptarė analogų Europoje neturinčio technologijų miestelio „Vilnius Tech Park“ kūrimo procesą. „Šis projektas prisidės prie augančių atlyginimų, sukurs daugiau naujų darbo vietų ir neskatins emigracijos.

 Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2014-aisiais daugiau nei 2013 metais šalyje pagaminta mėsos. Pieno ir kiaušinių gamyba beveik nepakito. Mėsos perdirbėjams pernai priduota 12,7 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių – 4,1 proc. daugiau nei užpernai. Žaliavinio pieno supirkta 0,1 proc. daugiau – 30,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 0,1 proc. mažiau – 41,4 milijardo. Stambių raguočių šalyje per praėjusius metus sumažėjo 2,2 proc. iki 19,1 mln.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Vietos plėtros strategijų rengimo taisykles. Jos duoda startą bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP) Lietuvos miestuose. Tai vienas iš naujų 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos įgyvendinimo būdų. Taisyklės nustato reikalavimus vietos plėtros strategijų rengimui, tvirtinimui ir keitimui.

Sostinės savivaldybė su Šiaulių banku pasirašė refinansavimo sutartį dėl daugiau kaip 22 mln. eurų paskolos.  Vilniaus miesto savivaldybė su AB „Šiaulių bankas“ pasirašė refinansavimo sutartį dėl 22.153,2 tūkst. eurų paskolos septynerių metų laikotarpiui. Šiemet bankui bus grąžinta iki 3 mln. eurų mažiau.  Pasirašyta sutartis su „Šiaulių banku“ yra pirmasis sėkmingas skolų refinansavimo etapas pagal konsultantų parengtą skolų restruktūrizavimo planą.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas apsilankė įmonėje “Litgrid”, kur buvo aptariamas dviejų itin reikšmingų Lietuvai energetikos projektų įgyvendinimas – iki metų pabaigos turi būti užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Darbai sėkmingai vykdomi pagal numatytą grafiką. “Visai neseniai įrodėme, kad turime pakankamai politinės valios ir kompetencijos įgyvendinti didelės apimties projektus, kurie užtikrina šalies energetinę nepriklausomybę. Baigėme SGD terminalo projektą.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Lietuvoje genetiškai modifikuoti organizmai kol kas neauginami. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Dauguma gyventojų (67 proc.

Lietuvai sausio 1-ąją įsivedus eurą, bandymų atsiskaityti padirbtais eurų banknotais mažėja, sako Lietuvos banko vadovas „Aš manau, kad tai nėra problema. Tai buvo primoji banga. Jeigu mes pasižiūrėsime statistiškai, tai kiekiai padirbtų eurų neviršija Europos vidurkio. Tiesiog, manau, tai buvo pirmas bandymas pasinaudoti žmonių nepatyrimu. Dabar jau mažėja atvejų“, - ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatęs 50 eurų kolekcinę aukso monetą, žurnalistams sakė Vitas Vasiliauskas.

Praėjusių metų pabaigoje padidėjusi automobilių paklausa lėmė išaugusias jų kainas, tačiau prekybos apimčių tai nesumažino. Tai rodo valstybės įmonės „Regitra“, skelbimų portalo autoplius.lt ir „Autotyrimų“ duomenys. Nauja automobilių įregistravimo ir išregistravimo tvarka, artėjantis euro įvedimas bei Rusijos ir Ukrainos konfliktas paveikė pardavėjų planus ir paskatino kainų augimą. Paskutiniais praėjusių metų mėnesiais labiausiai brango 21 metų ir senesni automobiliai.

Iš Vakarų prie Lietuvos artėja Atlanto ciklonas, tad per šalį keliaus neramių orų juosta, LRT Radijui sakė sinoptikas Vytautas Sakalauskas. Ketvirtadienį dangus bus apniukęs, bus ritulių: daugiausiai sniegas, tik vakariniame šalies pakraštyje šlapdriba ar lietus. Pūs pietų pietvakarių vėjas, kurio gūsiai sieks iki 15–18 m/s, todėl papustys, kai kur kils pūgos. Temperatūra bus apie 0, tik prie Baltijos pasieks apie 2–3 laipsnius šilumos. Penktadienį orai bus ramesni.

Šių metų sausį Centrinis Klaipėdos terminalas, kuris buvo oficialiai atidarytas praėjusių metų vasarą, ir laivybos bendrovė „DFDS Seaways“ susitarė dėl keltų linijos veiklos pradžios. Terminale veiks keleivinių-krovininių keltų tipo linija (Ro-Pax), kuri sujungs Klaipėdos ir Švedijos uostus. Per laivybos liniją Klaipėda-Karlshamnas 2014 metais buvo pervežta daugiau nei 100 tūkst. keleivių, beveik 50 tūkst. keleivinių transporto priemonių ir daugiau nei 100 tūkst. krovininių vienetų.

Tik 1,4 proc. darbo besidairančių Lietuvos gyventojų tenkintųsi mažesniu nei 289 Eur (1000 Lt) atlyginimu, kai prieš aštuonerius metus tokių būta net 11 kartų daugiau. Bet ir dabar, ir tuomet populiariausia minimali alga, už kurią lietuviai dar sutiktų dirbti, svyruoja nuo 435 iki 579 Eur. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.  „Pirmą sykį apie tai, už kokį mažiausią mėnesio atlyginimą dar sutiktų darbuotis lietuviai, klausėme 2007 m. kovą, - pasakoja cvmarket.

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad per pirmąjį valiutos keitimo mėnesį paštuose surinkta beveik 700 mln. Lt, arba 200 mln. Eur. Daugiausia valiutos buvo pakeista sausio 5–9 dienomis, kai kasdien vidutiniškai paštuose buvo surenkama apie 54 mln. Lt. „Kaip ir prognozavome, didžiausias klientų, norinčių neatlygintinai paštuose išsikeisti litus į eurus, srautas buvo pirmomis sausio savaitėmis.

 Graikijos naujojo premjero Alexio Tsipro (Aleksio Cipro) nuostatos didinti atlyginimus bei pensijas ir mažinti mokesčius yra neįgyvendinami ir kelia nerimą, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

 Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. „Gyvuliai į Kiniją keliaus laivais. Lietuvoje per mėnesį jie norėtų supirkti apie 3000 buliukų ir telyčaičių. Tiek telpa į vieną laivą“, - aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.

Šiauliuose susitvarkyti laikrodį galima vos keliose vietose. Beveik penkiasdešimt metų laikrodininku dirbantis Albinas Tamutis sako, kad jam nėra beveik nieko neįmanomo. Specialistas svarsto, kas mechanizmus taisys vėliau, kai išmirs senoji laikrodininkų karta, mat dabar tokių specialistų neberuošia, o darbas reikalauja kantrybės ir atidumo.

Apie 5 procentams Lietuvos teritorijos potvyniai kelia pavojų. Ištyrus daugiau nei pusantro šimto skirtingų upių atkarpų, paaiškėjo, kad didžiausias pavojus – su Baltijos jūra ar Kuršių mariomis besiribojančioms vietovėms. 5 procentai Lietuvos teritorijos arba daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių hektarų – tokia teritorija gali atsidurti pavojuje, pradėjus sparčiai tirpti sniegui, susidarius ledo kamščiams, intensyviaI lyjant ar dėl kitų aplinkybių.

Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žmonės dar neįpratę prie kainų eurais. Tai rodo ir tyrimas, tą mato ir miestelių prekybininkai. Pastarųjų teigimu, nors bendra jų apyvarta sumažėjo, pirkėjai ėmė rinktis prekes, kurios anksčiau jiems atrodė neįkandamos. Vis dėlto, analitikų teigimu, litus versdami į eurus, žmonės daro maždaug tik 10 proc. paklaidą, tačiau grėsmė slypi, nustatant mažos vertės prekių kainą.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose veiklą pradėjo pirmoji licencijuota bitkoinų birža, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad bitkoinai susidūrė su didele pasitikėjimo problema, kuri dar nėra išspręsta.     „Bitkoinų keityklos daugelyje pasaulio vietų praėjusiais metais viena po kitos pradėjo skelbti apie bankrotus, prarastus ar pavogtus bitkoinus ir panašiai.

Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Šiek tiek nelygybės veikia kaip ekonominės pažangos variklis, tačiau šiandien gyvename ekstremalios nelygybės sąlygomis. Taip teigia tarptautinės organizacijos „Oxfam“ Europos biuro vadovo pavaduotoja Angela Corbalan. Anot jos, tokia nelygybė kenkia ekonominiam augimui, o šalyse, kuriose ji itin didelė, taip pat pastebima prasta žmonių psichinė sveikata, didelis nusikalstamumas ir priklausomybės ligų skaičius.

Įvedus eurą, lietuviai gana sklandžiai perėjo prie naujosios valiutos, tačiau pasibaigus dviejų valiutų laikotarpiui ir iš apyvartos galutinai pasitraukus litui, prekybininkai vis dar jaučia pirkėjų nerimą dėl galimų kainų pokyčių. Prekybos tinklas „IKI“, atsižvelgdamas į savo pirkėjų apsipirkimo poreikius ir lūkesčius, nusprendė užfiksuoti daugiau kaip 100 būtiniausių prekių kainas, kurios nedidėjo nuo pernai metų lapkričio 1 dienos ir toliau nekils, bet gali ir mažėti.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune po maždaug penkerių metų pertraukos kyla naujas biurų pastatas. Bet nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad šiuolaikiškų, didesnių biurų mieste ir toliau trūksta, o aukščiausios klasės – iš viso neišsinuomosi. O kai tokių biurų nėra, užsienio bendrovės kuriasi Vilniuje. Informacinių technologijų įmonių grupė NFQ dabar yra įsikūrusi nuosavame pastate Vilijampolėje, nors pradėję plėstis, net negalvojo apie statybas.

Didžiausiose pasaulio valstybėse kalbama, jog 2015 – metai, kai verslininkai supras, jog klimato kaita tikra. Kaip bus Lietuvoje? Ar ir mūsų šalies verslininkams verta sunerimti? 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą ES tikslą – iki 2030 m. ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., lyginant su 1990 m., naudoti 27 proc. atsinaujinančių energijos išteklių ir padidinti energetinį efektyvumą 27 proc.

Žinių radijas Lietuvos gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad dažniau klystama dėl mažesnių kainų, o tiksliau skaičiuoja dažniau perkantys žmonės: „Šiek tiek daugiau atidumo, perkant mažos kainos prekes, tikrai nepamaišytų.

 2014 metai ieškantiems darbo buvo dėkingi ir produktyvūs. Sparčiai mažėjo registruoto nedarbo rodikliai, didėjo įregistruotų darbo vietų skaičius. Taip pat Lietuva džiaugėsi dideliu užsienio investuotojų skaičiumi, kurie šimtams gyventojų tapo puikiais darbdaviais. Lyginant su 2013 m. Lietuvoje bedarbiais tapo 12 proc. mažiau asmenų.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ šią vasarą tiesioginiu skrydžiu sujungs Estijos ir Austrijos sostines, taip toliau stiprindama savo pozicijas Baltijos regione. Skrydžiai nauju, keturių kartų per savaitę reisu bus vykdomi nuo gegužės 7 dienos. „Kartu su „Austrian Airlines“ gerinsime susisiekimą tarp Baltijos šalių sostinių ir Europos širdies – Vienos – bei kitų Europos miestų.

Stengiatės būti produktyvūs? Lakstote nuo užduoties prie užduoties, nuolat tikrinate elektroninį paštą, kažką organizuojate, kalbate telefonu, darote pavedimus ir dar milijoną darbų? Žmonės dažnai galvoja, jog būti užimtam reiškia labai daug dirbti. Kartais jie yra teisūs, bet dažniausiai tai reiškia produktyvumo stoką. Jei vienu metu koncentruojamasi į vieną darbą, darbai padaromi keliskart greičiau. CVbankas.

Skandinavijos oro linijos SAS, nepriklausomos skrydžių statistikos bendrovės „FlightStats“ duomenimis, tarp punktualiausių tarptautinių skrydžių bendrovių 2014 m. užėmė antrąją vietą, 0,04 procentinio punkto nusileidusi nugalėtojai. Praėjusiais metais net 88,62 proc. SAS skrydžių buvo įvykdyti laiku. Tokius duomenis paskelbusi „FlightStats“ kiekvienais metais pateikia punktualiausių oro bendrovių reitingus.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ duomenimis, milijono vertės gyvenamųjų namų ir butų šalyje sumažėjo daugiau nei dešimt kartų. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.