Miškų kirtimas, ne ką mažiau nei urbanizacija ar intensyvi ir ekstensyvi žemės ūkio plėtra, prisideda prie klimato kaitos skatinimo. Skaičiuojama, kad net apie 20 proc. viso dėl žmonių ekonominės veiklos į aplinką išsiskiriančių anglies dvideginio (CO2) dujų kiekio atmosferoje pasilieka dėl miškų kirtimo. Iškyla vis didesnė grėsmė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų bus daugiau nei mažėjantys miškai, smarkiai prisidedantys prie CO2 apytakos, pajėgūs išlaikyti šių atmosferai pavojingų dujų pusiausvyrą, o tai dar labiau atsilieptų planetai, jau ir taip kenčiančiai nuo klimato kaitos pasekmių.
,,Miškų kirtimas lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) gausėjimą, nes medžiai ir augalai vaidina didelį vaidmenį (CO2) apytakos cikle sugerdami ir kaupdami ŠESD, ypač CO2. Medžiai fotosintezės metu atmosferoje esantį CO2 absorbuoja ir išskiria deguonį, tokiu būdu jie palaiko CO2 pusiausvyrą atmosferoje. Dėl didelio taršaus kuro naudojimo transporte, pastatų apšildymui ir gamybos procesuose atmosferoje pastarąjį šimtmetį yra padaugėję ŠESD, todėl svarbu, kad medžiai atliktų savo vaidmenį ir kuo daugiau absorbuotų/sugertų ŠESD iš aplinkos. Mažėjant miškams šiltnamio efektą sukeliančios dujos nėra pakankamai sugeriamos, dėl ko didesnis jų kiekis lieka aplinkoje, o tai skatina šiltnamio efektą žemėje“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė Lina Čeičytė.
Nepaisant to, miškų sparčiai mažėja. Pasak L. Čeičytės, Lietuvoje nukirtus medžius pagaminama apie 6,9 mln. ha likvidinės medienos. Tai nėra didelis mąstas lyginant su kitomis Europos šalimis. Apžvelgiant padėtį Europoje galima matyti, jog daugiausia medžių kertama Švedijoje, kur likvidinės medienos pagaminama apie 86,4 mln. Tačiau didžiausią žalą patiria Brazilijos ir Indonezijos miškai. Ilgus metus pirmąją vietą užėmusią Braziliją pastaruoju metu aplenkė Indonezija, tai nulėmė Brazilijoje vykdoma miškų apsauga ir jų atnaujinimas pagal REDD+ programą.
Miškų kirtimo ir nykimo sukeltos taršos mažinimo programos (REDD+) sukūrimui pamatai padėti 2007 metais Balyje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijos metu. Programa siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimą į atmosferą, atsirandantį dėl miškų kirtimo arba jų nykimo besivystančiose šalyse. Be to, REDD+ pagalba besivystančios šalys skatinamos saugoti savo miškus ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita. L. Čeičytė džiaugiasi, kad išsivysčiusios šalys per REDD+ programą teikia finansavimą besivystančioms šalims už veiklą, kuri gerina miškų kokybę, skatina jų išsaugojimą bei mažina miškų kirtimą dėl įvairiausių priežasčių. Taip pat programa siekia miškų ekosistemos išsaugojimo, tvaraus miškų valdymo. Šios programos pagalba didžiausios miškų kirtėjos, tokios kaip Brazilija, Meksika, Indonezija paramą gauna iš tokių programos finansuotojų kaip Norvegija, JAV, Japonija ir Europos Sąjungos šalys.
