Verslas

Lietuvoje patvirtintas penktas afrikinio kiaulių maro atvejis. Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. Alytaus rajonas laikomas užkrėsta teritorija ir patenka į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytą buferinę AKM zoną, todėl papildomos stebėsenos ar ribojimo priemonės nebus taikomos.

Žinių radijas Vyriausybėje svarstoma įstatymo pataisa,kuria siekiama įteisinti vietinę rinkliavą, vadinamąjį „pagalvės mokestį“, be tik kurortuose, bet ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Vilniuje, nustačius 0,58 euro mokestį, pajamos iš jo sudarytų apie 580 tūkst. eurų.

Agentūrai „Standard & Poor's“ iki „niekinio“ lygio sumažinus Rusijos skolinimosi reitingą, Maskvos pareigūnai aiškina, kad tai padaryta tiesiogiai įsakius Jungtinėms Valstijoms. Analitikų nuomone, agentūros sprendimas – tik lašas Rusijos sunkumų jūroje. Po reitingų agentūros sprendimo Rusijos padėtis prilygsta Bulgarijos padėčiai, sako ekspertai. BB+ reitingas per mažas investicijoms, tad gresia mažiausiai dveji nuosmukio metai.

Paprastai verslo pasaulyje prasidėjus naujiems metams neapsieinama be darbuotojų metinės veiklos vertinimų, naujo biudžeto įgyvendinimo veiksmų, o tai savaime lemia komandos narių papildymą ar pakeitimus. Naujų žmonių paieška įmonėms dažnai tampa dideliu galvos skausmu – kaip rasti ir išsirinkti tinkamiausią kandidatą? Tam verslas kartais pasitelkia išorinius personalo atrankų konsultantus.

 Irma Janauskaitė, Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atėjo euras, atėjo noras gauti didesnes algas. Anot personalo atrankos specialistų, gerokai daugiau nei iki šiol norėtų uždirbti vadovai, tačiau solidesnio įvertinimo prašo ir žemesnių grandžių darbuotojai. Verslininkai mokėti daugiau kol kas neskuba. Smulkieji iškart sako – nėra iš ko, stambieji žada skaičiuoti po kelių mėnesių. Ar dėl didesnių algų kils tokios masinės derybos, kad net dūmai rūktų, nežinia.

Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo kietą atsakymą, jeigu Rusijai bus pritaikytos sankcijos, po kurių šios šalies bankų sistema būtų atjungta nuo tarptautinės SWIFT sistemos, praneša „Vesti.ru“. „Tuo atveju, jeigu kas nors nuspręstų priimti panašų sprendimą, norėčiau pažymėti, kad mūsų ekonominė reakcija, ir bet kokia kitokia, bus be apribojimų,“ – cituoja „Interfaks“ premjero pareiškimą.

 Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, vilniečiai sausį už šilumą mokėjo 6,94 euro centus, pernai tuo pačiu metu – 7,7 euro centus už kilovatvalandę. Pavyzdžiui, palyginus su Kaunu, Vilniuje šilumos kaina sausį 22 euro centais mažesnė, Kaune ji siekė 7,16 euro ct/kWh.

 Praėjusiais metais Lietuvos „startuolių“ rodikliai šovė į rekordines aukštumas: jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų – beveik pusę visų 2007–2014 m. periodo investicijų paketo ir trigubai daugiau nei 2013-aisiais (16 mln. eurų). VšĮ „Versli Lietuva“ atlikto tyrimo „Startup Lithuania“ duomenimis, pernai „startuolius“ iš viso pasiekė 25 užsienio ir Lietuvos fondų investicijos.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

„Žiūrint į naujų paskolų tendencijas, matėme mažėjantį naujų paskolų išdavimo tempą. Praėjusių metų pabaigoje atrodė, kad atsigauna paskolų portfelio augimas, bet tai yra tik tam tikra iliuzija, nes didžioji dalis naujai išduotų paskolų portfelio augimo buvo didesnės paskolos valstybės valdomoms įmonėms energetikos sektoriuje, o tai neturi nieko bendra su privataus sektoriaus investicijomis“, – sako vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Po OPEC generalinio sekretoriaus pareiškimų dėl galimo kainų kilimo, nafta pradėjo brangti, praneša „Bloomberg“. Trečiadienio rytą, išvakarėse paskelbus naftos eksportuotojų šalių organizacijos (OPEC) generalinio sekretoriaus Abdallah Salem el-Badri pareiškimą dėl „pasiekto kainų dugno“, naftos kainos pradėjo kilti.

Nepaisant politinės įtampos, ekonomikos sankcijų, embargo ir pingančio rublio, Lietuvos eksportas į Rusiją 2014 metais vis dar augo. Tačiau Rusijai įžengiant į panašaus masto recesiją, kokią ji patyrė 2009-aisiais, ši neblėstanti Lietuvos eksportuotojų meilė apkars. „Swedbank“ prognozuoja, kad eksportas į Rusiją šiemet susitrauks daugiau nei dešimtadaliu, o neigiami lūkesčiai paveiks įmonių investicijas.

 Vien šį, sausio, mėnesį daugiabučių atnaujinimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šalyje pradėti renovuoti 75 seni daugiabučiai, visiškai baigta modernizuoti – 15. „Taip sparčiai augančios renovacijos apimtys, jos spurtas, akivaizdžiai patvirtina, kad einame teisingu keliu, 2013 m. pasirinkę naują modernizavimo modelį. Šalies gyventojai pasitiki dabartine daugiabučių atnaujinimo programa.

 2014 metais pirmą kartą po krizės Kaune parduota daugiau naujos statybos butų negu Klaipėdoje. Laikinojoje sostinėje per praėjusius metus parduota apie 330 naujų butų, t. y. net 57 % daugiau nei 2013 metais, o uostamiestyje – 300 naujų butų, t. y. 18 % daugiau negu 2013 metais. Preliminariais Registrų centro duomenimis pernai Kaune parduota apie 4100 butų, 18 % daugiau negu 2013 metais, o uostamiestyje sudaryta apie 2900 būsto sandorių, 6 % daugiau negu ankstesniais metais.

 Vidutinės lietuvių išlaidos būsto išlaikymui 2014 m. buvo 601 Lt per mėnesį. Lyginant 4 didžiuosius Lietuvos miestus, daugiausiai pinigų būsto sąskaitoms padengti išleidžia vilniečiai, kurie net 36 proc. lenkia Šiaulių miesto gyventojus. Remiantis „Viena sąskaita“ duomenimis galima teigti, kad 2015 m. Lietuvos gyventojai sutaupys – sąskaitos būsto išlaikymui mažės. „Sąskaitų dydžių skirtumas tarp sostinės ir kitų didžiųjų miestų nėra naujiena.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės. Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys. Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo.

 Europos Sąjunga derybose su Rusija dėl galimybės atšaukti kai kurių maisto produktų draudimą bus vieninga, po pirmadienį vykusio ES valstybių žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio pareiškė Europos Komisijos (EK) komisaras Philas (Filas) Hoganas, atsakingas už žemės ūkio ir kaimo plėtrą. „Ministrų taryboje sutarta, kad mes dirbsime solidariai siekdami užtikrinti, kad tai bus ES ir Rusijos derybos dėl sanitarijos ir fitosanitarijos problemų, kurios tęsiasi nuo 2014-ųjų vasario.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Tauragės gatvėmis vis dažniau galima pamatyti vežamus per pusę perpjautus automobilius. Renaldo Malycho nuotrauka „Protu Rusijos nesuvoksi“, – populiarus rusiškas posakis prisimena, kai pamatai gatvėmis riedančius automobilvežius, prikrautus pusiau perpjautų mašinų. Iš automobilių perpardavinėjimo verslo gyvenantys tauragiškiai žavisi tokia į užsienį mašinas gabenančių rusų ir baltarusių išmone.

Nors mokslininkai skaičiuoja, kad dėl žiemą barstomos druskos betono konstrukcijos yra net kelis kartus greičiau, šio metodo visiškai atsisakyti nebūtina, tikina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros profesorius Alfredas Laurinavičius. Pasak jo, šį procesą galima tiesiog sureguliuoti. „Reikalinga berti laiku, mažinti kiekį, berti kryptingai, naudoti inhibitorius, kurie sumažina poveikį.

Europos Komisijai leidus Rusijai atšaukti maisto produktų embargą iš kai kurių šalių, Lietuva liktų diskriminuojama, įsitikinusi žemės ūkio ministrė. Virginija Baltraitienė tikisi pirmadienį išgirsti už sveikatą ir maistą atsakingo eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio pasiaiškinimą, kodėl EK sutiko, jog Maskva pati rinktųsi, ką atleisti nuo sankcijų.

Arbatpinigiai – tai materiali padėka už ypatingą dėmesį. Tačiau jie nėra būtini, o įstaigos, kurios arbatpinigius įtraukia į sąskaitą, elgiasi negarbingai. Taip mano protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka. „Ar kavinėse būtina palikti arbatpinigių? Girdžiu, kad, įvedus eurą, padavėjai reiškia pretenzijas, jog paliekama per mažai arbatpinigių“, – tvirtina klausytoja. Arbatpinigių palikti kavinėje, restorane ar kitoje aptarnavimo vietoje tikrai nėra būtinybės, teigia A. Lydeka.

Socialiai atsakinga veikla – daugelio Lietuvos įmonių kasdienės veiklos dalis. Pastarosios galimybę veikti visuomenės labui vertina kompleksiškai ir tiki – socialinė atsakomybė gimsta iš įmonės vertybių, paliečia visus jos darbuotojus, identifikuoja bendruomenėje vyraujančias problemas ir pasitekusi savo pajėgumus jas sprendžia. Bendrovė „Palink“, valdanti daugiausia parduotuvių turintį prekybos tinklą „IKI“, pernai paramai skyrė apie 1,7 mln. EUR (5,7 mln.

Žinių radijas Nors kasmet vis daugiau lietuvių perka internetinėse parduotuvės, tačiau daugelyje tokių Lietuvos parduotuvių negalima atsiskaityti bankų mokėjimo kortelėmis. Bendrovės „Click2Sell“ Egidijus Andreika „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ aiškino, kad toks nepatogus susiformavo ne dėl techninių sprendimų trūkumo, o dėl Lietuvos komercinių bankų nenoro rinkti mokėjimus kortelėmis: „Problema ta, kad Lietuvoje bankai įsivedė vadinamąjį Bank link atsiskaitymo būdą.

 Europos Sąjunga neturi pasiduoti Rusijos bandymui skaldyti bendriją, siūlant kai kurioms valstybėms atšaukti žemės ūkio produkcijos embargą, teigia Lietuvos žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, EK turi užtikrinti, kad dalis valstybių dėl dvišalių susitarimų su Rusija nebūtų diskriminuojamos. Tuo metu pasak EK atstovo, tikimasi, jog Rusija artimiausiu metu turėtų panaikinti sanitarijos apribojimus kiaulienai ir bulvėms.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, jog š.m. sausio 28 d. nuo 7 iki 13 val., vykdant sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai laikinai negalės prisijungti prie asmeninės mokesčių mokėtojų erdvės „Mano VMI“, Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir Akcizų informacinės sistemos (AIS). Pusdienį truksiantis sistemų atnaujinimas padės užtrinkti sklandų sistemų veikimą ateityje.

Dėl skalūnų paieškos vakarų Lietuvoje konkurso turi būti ir politinis sutarimas, sako aplinkos viceministrė. Skalūnų žvalgybos ir gavybos konkurso komisija, kuriai vadovauja Daiva Matonienė, pirmadienį tarsis dėl naujo konkurso sąlygų. „Pirmiausiai reikia atlikti tai, kas yra suplanuota: parengti konkurso sąlygas, toliau turi būti politinė valia ir politinis sutarimas, kad tikrai dabar skelbiame konkursą.

Šveicarija ne vieną dešimtmetį patenka į patraukliausių šalių gyventi sąrašus. Šioje šalyje netikėtai atsidūrė ir jau antrą kartą naują gyvenimą susikūrė Rima iš Klaipėdos. Socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“ šį kartą svečiuosis vienoje brangiausių Europos šalių - Šveicarijoje. Būdama vos aštuoniolikmetė, Rima išvyko gyventi į Vokietiją. Ten ji išmoko vokiečių kalbos, baigė slaugės mokslus ir susipažino su savo būsimu vyru, šveicaru.

Keturioliktus metus Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga „Meikštų dvaras“ iš griuvėsių prikėlė ne tik buvusį apleistą Meikštų dvaro pastatą: iš griuvėsių čia nuolat keliami ir žmonių gyvenimai. Šiandien „Meikštų dvaras“ yra didžiausias priklausomybių reabilitacijos centras šalyje, kuriame gydosi nuo priklausomybės narkotikams, alkoholiui ir vaistams kenčiantys žmonės.

Neįgaliųjų vežimėliai, lazdelės akliesiems, ramentai, funkcinės lovos, judėjimui lavinti skirta įranga – šiandien sukurta daugybė moderniausių priemonių tam, kad negalios paliesti žmonės galėtų gyventi kuo visavertiškiau. Visoje Lietuvoje veikiantys Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos įr darbo ministerijos padaliniai rūpinasi, kad neįgaliuosius pasiektų kuo kokybiškesnės ir kuo labiau jų poreikius atitinkančios techninės priemonės.

Geriantis ir skriaudžiantis vyras, nedarbo problema, atsiradusi priklausomybė alkoholiui. Tokios problemos dar prieš kelerius metus buvo vienos Birštono gyventojos kasdienybė. Tačiau moteris sugebėjo rasti jėgų kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Šiandien ji gyvena atskirai nuo smurtaujančio sutuoktinio, pati atsikratė įpročio išlenkti taurelę, visiškai pakeitė savo įvaizdį – šukuoseną, aprangos stilių, o svarbiausia – gavo darbą maitinimo paslaugų įmonėje.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

 Aktyvėjantis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas skatina transporto verslą ieškoti būdų, kaip pagerinti šių šalių susisiekimą. Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ šių metų sausio 26 d. pradėjo tiesioginius skrydžius į Stokholmo centre esantį Broma (angl. Stockholm Bromma) oro uostą. Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kils 10 kartų per savaitę.

 „Dažnai perku rūbus internetu, tačiau šį kartą gavau visiškai kitokios spalvos ir kito dydžio daiktą, nei užsisakinėjau. Parašiau pardavėjui, bet prekės pakeisti nesutiko. Kur galėčiau kreiptis dėl užsisakyto daikto kokybės įvertinimo?“, – tokius klausimus dažnai išgirsta ne maisto produktų inspekcija, teisininkai ar žiniasklaida. Į šį gyventojams aktualų klausimą atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis: Elektroninė prekyba tampa vis populiaresne prekių įsigijimo forma.

Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Tarptautinė turizmo paroda, šios savaitės pabaigoje vykusi Vilniuje, leido galvoti, kad patys niūriausi rudens mėnesiai praeityje, kad žiemos beliko vienas mėnuo. Todėl metas prisiminti, kad artėja vasara, o tai reiškia atostogų metas. Atostogos – tai ir kelionės. Po praėjusio rudens, kai Lietuvoje bankrutavo dvi kelionių organizatorės, o nukentėjo apie 3 tūkst. atostogautojų, šiandien dar vis neramu, ar neatsitiks kas nors panašaus.

 Į Olandiją išvykęs gyventi lietuvis planuoja per artimiausius keletą metų grąžinti būsto paskolą ir svajoja apie nuosavą verslą – barą, nors šiandien fermose gaudo ir vakcinuoja vištas. LRT Televizijos laidos „Emigrantai“ herojus uždirba 1400 ir daugiau eurų per mėnesį ir būtų visai patenkintas savo gyvenimu, jei ne viena bėda: nesusiranda širdies draugės. Amsterdamas – viena įspūdingiausių Europos sostinių.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Šaltuoju metų laiku sodybų želdynai po sniegu, tad tenka galvoti, kas gali papuošti darbščių lietuvių kiemus. Tai gali būti ir atodrėkio dieną į kiemą išleistas pabėgioti vištų ar žąsų pulkas. Balkūnų kaime, Alytaus rajone, kudakuoja šimtai mėsinių ir dedeklių vištų. Skanios paukštienos ir kiaušinių mėgėjai žino, kur sostinėje savo ūkio produkcija prekiauja Vida Bartkevičienė.

 Arvydas Praninskas Skalūnų naftos revoliucija Jungtinėse Valstijose, tapusi viena iš svarbiausių pasaulinių naftos kainų smukimo priežasčių, gali bumerangu smogti JAV naftos gavybos pramonei. „Nematoma“ grėsmė Pasaulinės naftos kainos nuo praėjusio birželio nukrito beveik perpus. Praėjusių metų spalį Amerikos naftos pramonė pirmą kartą per beveik 25 praėjusius metus naftos išgavo daugiau, nei jos per mėnesį išpumpuojama iš visų Saudo Arabijos naftos laukų.

 Švietimo ir mokslo ministerija žada kontroliuoti, kaip savivaldybės naudoja lėšas, skirtas darželių auklėtojų algoms pakelti. Viceministrė Genoveita Krasauskienė pabrėžia, kad vietos valdžia šių pinigų leisti kitoms reikmėms negali. Nuogąstavimus dėl to, kad tarnybinių atlyginimų koeficientai bus padidinti mažiau nei 10 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai penktadienį išsakė konferencijoje Mažeikiuose. Joje dalyvavo ir viceministrė.

 Dujų vartotojams Jungtinėje Karalystėje kiekviena diena atneša vis geresnių ir geresnių naujienų. Šią savaitę jau trys iš šešių šalyje veikiančių didžiųjų dujų kompanijų pranešė apie savo planus mažinti standartinius dujų tarifus vartotojams. Metines dujų sąskaitas tai leis sutaupyti keliomis dešimtimis svarų sterlingų. Pirmoji apie dujų tarifų mažinimą sausio 13 d. paskelbė bendrovė „E.On“. Ji tarifus 3,5 proc. sumažino ir mažesnės kainos įsigaliojo iš karto. Tai pajus 4,5 mln.

 Šią savaitę Didžiojoje Britanijoje paskelbta ataskaita parodė, kad labiausiai nuo dabartinės vyriausybės mokesčių didinimo ir pašalpų karpymo politikos nukentėjo skurdžiausiai gyvenančios JK šeimos, turinčios vaikų. Statistika rodo, kad vidutinės statistinės šeimos metinės pajamos dėl valdžios veiksmų sumažėjo £1127. Nors turtingiausieji neteko daugiausia pinigine išraiška, skurdžiausių šeimų pajamos sumažėjo labiausiai procentine išraiška.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės savivaldybė visuomenei pristatė Neries krantinių modernizavimo projektą. Senąsias krantines planuojama atnaujinti keliais etapais iki 2018 metų. Šiuo metu Neries upė Vilniuje įrėminta dviem terasomis, įrengtomis prieš 40 metų ir iki šiol neremontuotomis. Viršutine naudojasi dviratininkai ir pėstieji, o terasa šalia vandens yra populiari pasivaikščiojimų ir sporto trasa.

Pagrindiniai šalies keliai sausi, o Panevėžio ir Pasvalio rajonuose eismą sunkina tvyrantis rūkas. Kelininkų teigimu, matomumas šiuose rajonuose vietomis sumažėjęs iki 250 metrų. Panevėžio rajone valomi keliai. Krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia drėgni, vietomis yra išlikusių šlapio sniego provėžų. Rajoniniai keliai padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs, kai kur apledėję.

 Justina Karklelienė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Komisija rengia ataskaitą, kiek gyventojų suvalgomame maiste yra transriebalų. Jie specialistų vadinami „blogiausiais“ iš visų maistinių riebalų ir siejami su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika. Transriebalai produktuose susidaro naudojant augalinių aliejų hidrinimo technologiją juos iš skystų verčiant kietesniais. Pasak mokslininkų, jie žmogaus organizmui svetimi, todėl kelia pavojų sveikatai.

Šalies kurortai kovoja dėl turistų – nemažai rusų turistų netekę Druskininkai bando gundyti baltarusius ir latvius, Birštonas vasarą lankytojus vilios nauju parku, o mažiausiai džiaugsmo – Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje vykstančioje 3-iojoje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ lietuvius pailsėti gimtinėje vilioja vietos turizmo atstovai.

 Kauno Aleksoto tiltą ženklinantys sovietiniai herbai ar sostinės Žaliojo tilto skulptūros, jei bus nuspręsta jas nukelti, Grūto parko gali nepasiekti. Muziejaus steigėjas verslininkas Viliumas Malinauskas teigia neketinantis už tokius eksponatus savivaldybėms mokėti nė cento, rašo „Lietuvos žinios“. „Tegul geriau suskaičiuoja, kiek kainuos tų skulptūrų pastatymas mūsų parke. Jau tiek sumenkėjome, kad man net nesmagu.

Šeštadienį bus debesuota su pragiedruliais. Antroje dienos pusėje vietomis sulauksime nedidelių kritulių. Kai kur gali susidaryti plikledis, praneša Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai. Pūs nepastovios krypties vėjas, kurio greitis sieks 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra bus nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 šilumos. Vilniuje vakare pasirodys nedideli krituliai. Aukščiausia temperatūra bus apie 0 laipsnių.

 Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt Pasaulyje yra 50 tūkst. valgomų augalų rūšių, tačiau du trečdalius kasdienio žmonijos maisto sudaro ryžiai, kukurūzai ir kviečiai. Pramoniniu būdu auginamų rūšių įsigalėjimas nulėmė tai, kad didžioji dalis tradicinių veislių per pastarąjį šimtmetį apskritai išnyko. Todėl senųjų veislių auginimo entuziastai Europoje buriasi į organizacijas ir apsiima būti sėklų globėjais, puoselėjančiais tradicines veisles.