Verslas

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Yra dvi priežastys, kodėl prekybos tinklai neparduoto, bet dar tinkamo vartoti maisto neatiduoda skurstantiems: taupumas ir tinginystė. Taip teigia režisierius Dominykas Kubilius, ketvirtadienį pristatęs dokumentinį filmą apie išmetamo maisto kiekius Lietuvoje „Dėmesio – maistas!“. „Yra dvi medalio pusės. Viena – taupomi kaštai.

Mieste mirus gyvenamosios vietos nedeklaravusiam asmeniui, jį laidojusiajam nebuvo skiriama laidojimo pašalpa. Praėjusiais metais pasikeitus teisės aktams, šią tvarką Panevėžyje siekiama pakeisti, o rajone tokia galimybė jau buvo pernai.  Išmokėtų pašalpą Laidojimo pašalpas iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetams dabar skiria Socialinės paramos skyrius.

Žinių radijas  Šaliai bet kokie milijonieriai yra gerai, nesvarbu, jie investuoja šalies viduje ar užsienyje, – tai teigia ekonomistė Rūta Vainienė. Ekonomistė Aušra Maldeikienė jai oponuoja sakydama, kad milijonieriai, prisipirkdami vilų Ispanijoje, jokios naudos Lietuvos ekonomikai neteikia. Verslininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad tai, kur registruojama bendrovė, dažniausiai mažai ką bendro turi su mokesčių mokėjimu.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybės investicijos į Kauno šilumos ūkio pertvarką gali būti mažesnės, negu planuota anksčiau. Bet kainų reguliuotojai apskritai perspėja apie galimą investicijų riziką mieste, kur jau dabar jaučiamas šilumos perteklius. Projekto įgyvendintojai žada prieš statydami naują elektrinę Kaune išsamiai įvertinti investicijų poreikį ir rinką.

„Ukrainiečių šeima skubiai perka butą jūsų name. Kaina – iki 100 tūkst. eurų“, – tokį skelbimą savo pašto dėžutėje rado vienas portalo LRT.lt skaitytojų vilnietis Saulius. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai teigia, kad pirma kregždė – dar ne pavasaris, tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad jei situacija Ukrainoje liks įtempta, emigrantų iš šios šalies į Lietuvą gali daugėti. Naujienų portalo LRT.lt skaitytojas atsiuntė laišką su skelbimo nuotrauka.

Dažnas vadovas ar vadybininkas darbo užduotis, susitikimus, skambučius ir kitą svarbią informaciją užsirašo į savo darbo kalendorių ar kompiuteryje sukuria ir nuolat atnaujina specialų failą. Taip pat naudojasi ir elektroniniais kalendoriais, kuriuose esama informacija galima dalytis su kitais komandos nariais. Nors toks būdas kontroliuoti veiklą iš pirmo žvilgsnio atrodo efektyvus, vis dėlto jis nėra veiksmingas.

Jurgita Čeponytė, LRT radijas, LRT.lt Kai kuriose degalinėse populiariausio benzino kaina krito žemiau negu vienas euras už litrą. Dyzelino kaina šią savaitę taip pat peržengė, pasak specialistų, psichologiškai svarbią vieno euro ribą. Ekspertai sako, kad tikėtis, jog tokios žemos degalų kainos laikysis ilgai, neverta. Kelis pastaruosius mėnesius degalų kainos mažėjo kasdien.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Aplinkos ministerijos duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, neteisėtų miškų kirtimų gerokai sumažėjo: pernai nelegaliai iškirsta 10 tūkst. kubinių metrų medienos, daugiausiai privačiuose miškuose. Šią savaitę prasidėjus akcijai „Miškas 2015“ rengiami reidai kirtavietėse, tikrinamas medieną vežantis transportas.

Prieš kelerius metus sustabdytas milijardinės vertės naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nejuda dėl valdžios neapsisprendimo norint neprarasti rinkėjų palaikymo. Taip mano politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, susitaręs dėl projekto su Japonijos „Hitachi“, tvirtina įžvelgiantis teigiamų postūmių įgyvendinant VAE projektą, ir tai jis pirmiausiai sieja su Estijos valdžios pasikeitimais.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmąsias dvi 2015 metų sausio savaites, palyginti su 2014 metų gruodžio mėnesiu, iš paslaugų daugiausia pabrango vakarinis seansas kino teatre – 8,1 proc.; danties plombavimo helio plomba kaina padidėjo 4, cheminis vyriško kostiumo valymas – 2 proc. Paskambinus odontologijos klinikai Vilniuje UAB „Meleda“ ir paklausus, ar jie padidino danties plombavimo helio plomba kainas, atsiliepusi moteris bando tikinti, kad ne.

2014 metų spalį Ūkio ministerijos paskelbtas konkursas „Sąžiningiausio verslo savivaldybė“ turi nugalėtoją – Ignalinos savivaldybę. Šios savivaldybės įmonės itin noriai jungėsi prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Sausio 19 dieną savivaldybei skirtą apdovanojimą merui Henrikui Šiaudiniui įteikė Lietuvos Respublikos ūkio viceministrė Rasa Noreikienė. Kaip informuoja euro.

Vilniaus miesto savivaldybė 2015-aisiais per artimiausius keletą mėnesių atidarys 4 naujus vaikų darželius: Viršuliškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje ir Justiniškėse (šalia Šeškinės). Šiuo metu rengiami dokumentai ir investiciniai planai dar trims vaikų darželiams – Visoriuose, Pilaitėje ir Balsiuose.   „Nuo 2009 metų Vilniaus mieste labai išaugo vaikų gimstamumas, todėl Savivaldybei tenka dėti didžiules pastangas, kad kuo daugiau tėvų turėtų kur darbo metu nuvesti savo vaikus.

Lietuva sulaukė „tam tikro pozityvaus atsiliepimo“ iš Estijos dėl prieš kelerius metus sustabdyto milijardinės vertės naujos atominės elektrinės (VAE) Visagine projekto, pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. „Galiu pasakyti, kad jau pagaliau tam tikras atsiliepimas pozityvus yra gautas iš Estijos. (...) Kada pradėjau dirbti ministru pirmininku, buvo pasakyta, kad šitas klausimas su jais nebuvo derinamas ir jie nelabai norėdavo kalbėtis.

Savavališkų statinių statytojams neįvykdžius teismų sprendimų nugriauti šiuos statinius, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) tenka organizuoti priverstinį tokių statinių griovimą. Pernai daugiausia jų buvo nugriauta Vilniaus sodininkų bendrijose – net trijose. Tai sodo namas Birelių sodų 1-ojoje gatvėje, ūkinio pastato priestatas bendrijoje „Beržas-3“, namo pamatai ir atraminė sienutė „Sodininko“ bendrijoje.

Į Lietuvą atkeliauja daug sniego, o kitos savaitės pradžioje kiek labiau pašals, LRT Radijui teigė sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė. Penktadienį per Lietuvą slinks atmosferos frontas, taigi daugelyje rajonų pasnigs, pietrytiniuose rajonuose sniegas kaitaliosis su šlapdriba, gali pasirodyti ir lietaus lašų. Kai kuriuose pietiniuose ir pietrytiniuose rajonuose snigs smarkiai, o pajūryje ir kraštiniuose šiaurės vakariniuose rajonuose – kritulių bus negausiai arba visai nebus.

Panemunės parko teritorijoje esančiame Kauno ornitologiniame draustinyje kasmet žiemoja maždaug 1 500–5 000 vandens paukščių. Dėl šiltų orų šiemet žiemoja mažiau paukščių. Šią savaitę atliktos apskaitos metu suskaičiuota apie 1 700 paukščių. Tarp jų daugiausia klykuolių ir didžiųjų ančių. Šiemet čia taip pat žiemoja laukės, gulbės nebylės, kuoduotosios antys ir kiti iš viso 13 rūšių paukščiai.

Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc.

 Šią savaitę kelias dienas Kuršių nerijoje viešėjo tarptautinė UNESCO ekspertų delegacija, vertinusi Rusijos priekaištus Lietuvai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Kuršių nerijos apsauga Rusija susirūpino pernai pavasarį.

 Lietuvos ūkininkams pieno perdirbėjai siunčia dar vieną blogą žinią: balandį, kai Europos Sąjungoje (ES) dings pieno kvotos, Lenkijos gamykloms gali nebereikėti lietuviško pieno, nes eksportas į Lenkiją buvo alternatyva supirkėjams Lietuvoje - lietuvišką pieną lenkai perka, kad sumažintų galimas sankcijas dėl pieno kvotos viršijimo. Pirminiais skaičiavimais, lenkai iš lietuvių supirkdavo iki 400 tonų pieno per dieną.

 Andrius Kunčina, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Įvairiausių populiarumo sąrašų svetainė thrillist.com sudarė Europos valstybių gardumo 50-uką. Autoriai palygino šalis pagal jų tautinių virtuvių margumą, gėrimų įvairovę, savitumą ir maitinimo įstaigas.

Lietuva lyg tyčia perėjo prie euro tuo metu, kai vieningosios Europos valiutos vertė po 16 metų nuo jos įvedimo nusmuko iki pirminio jos lygio 1999 metais. Ką padarysi: euras iš esmės yra nuolat veikianti europietiškų statybų aikštelė, tačiau mums jo reikia, – tvirtina Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Pasak leidinio, euras kaip valiuta yra pasmerktas nebūti amžinu. Beveik savo įvedimo, įvykusio 1999-ųjų sausio 1-ąją, sukakties dieną euras JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki pirminio savo kurso.

 ES bando nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi visoms ES narėms, nors ūkininkavimo sąlygos šiame dideliame žemyne yra labai skirtingos. Kita vertus, pastaraisiais metais Europos Komisija suteikia vis daugiau galimybių šalims pačioms pasirinkti ES paramos panaudojimo tvarką. Ūkininkai sako, kad šia galimybe Lietuva nesugebėjo pasinaudoti, todėl artimiausiais metais reikėtų taisyti klaidas. Pasinaudos sofos ūkininkai Kas yra pūdymas? Keistas klausimas. Tačiau neskubėkite atsakyti.

 Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingų pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 m. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką. Dabar kiekvienai šaliai narei nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

 Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė pradėsiąs vykdyti programą – nuo kovo mėnesio pirkti 60 mlrd. eurų vertės privačiųjų ir viešųjų obligacijų, kad būtų išvengta defliacijos euro zonoje. „Bendri mėnesiniai viešųjų ir privačiųjų vertybinių popierių pirkimai sudarys iki 60 mlrd. eurų.

 Kai sriubos virimą nutraukia pavojaus sirenos, kai vietoj pogulio ant sofutės tenka bėgti į požeminę slėptuvę nuo karo, kai meilę vyrui, už kurio ištekėjai, vėl ir vėl tenka įrodinėti religinei rabinų komisijai... Jums Lietuvoje toks gyvenimo ritmas gal ir atrodo keistas, bet, jeigu apsistotumėte Rananoje, mieste Vidurio Izraelyje, prie to greitai priprastumėte. LRT televizijos laidą „Emigrantai“ čia pasikvietė tautietė Rima Bliumenzon.

 Parduotuvėse šiandien galima rasti produktų iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Grenlandijos iki Ugandos, Naujosios Zelandijos ir dar daugelio kitų egzotiškų šalių. Nemažą dalį parduotuvių lentynose užima ir lietuviškos prekės. Kaip rodo prekybos tinklo „IKI“ duomenys, pastarosios pirmauja šviežių produktų pardavimuose. Tačiau mūsų šalies prekės neretai nukonkuruojamos ilgo galiojimo, kosmetikos prekių kategorijose.

 AV informacinių technologijų gigantas „Google“ domisi Lietuva, tačiau konkrečių planų neatskleidžia. Pasak bendrovės atstovo Baltijos šalyse, įmonė būsimai plėtrai ieško darbuotojų ir Lietuvoje. „Šiam momentui neturime ką komentuoti. Domimės, kalbamės, bet šiai dienai tiesiog neturime ką kol kas pranešti“, - BNS sakė „Google“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Vytautas Kubilius.

 Paslaugų kainos pernai išaugo ne dėl euro įvedimo, o dėl didėjančių atlyginimų, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius pripažino, kad šių metų pradžioje paslaugos toliau brangsta, tačiau prekių, pirmiausia degalų, kainos mažėja. „Statistika rodo, kad prekių kainos per 2014 metus truputėlį sumažėjo, tuo tarpu paslaugų kainos išaugo virš 2 proc.

 Įmonių pradelstos skolos už paslaugas ir prekes į kreditą šiuo metu sudaro 1,42 mlrd. EUR, arba 1,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. „Verslo pradelstų mokėjimų suma 2014 m. piką pasiekė metų viduryje, tačiau palaipsniui sumažėjo ir 2014 metų pabaigoje įsiskolinimų lygis nedaug skyrėsi nuo buvusio metų pradžioje.

 Pernai metais nesėkmės labiausiai persekiojo įmones, įsikūrusias Klaipėdos mieste, Visagine ir Neringos savivaldybės teritorijoje. O geriausiai su rinkos iššūkiais tvarkėsi verslai, veikiantys Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose. Tokią informaciją, remdamiesi bankrotų, areštų ir dirbančiųjų statistika, pateikia įmonių kreditingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva specialistai.

 Pieno gamintojai pastaruoju metu išgyvena nelengvus laikus. Nors žiemos metas ir supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės nei vasarą, tačiau dabar – viskas atvirkščiai, jos tik dar labiau krenta. Apie tai mums pasakoja kooperatyvo „Žalioji lanka“ direktorė Nijolė Barkauskienė.

Viena iš galimybių plėsti eksporto rinkas – tarptautinės parodos. Šiomis dienomis Berlyne, Vokietijoje, vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ savo produkciją pristato stambios pieno ir mėsos gamybos bendrovės ir smulkūs ekologiškos produkcijos gamintojai. Dešimt dienų trunkanti „Žalioji savaitė“ – viena didžiausių maisto ir žemės ūkio parodų pasaulyje. Šiemet joje dalyvauja beveik 70 valstybių atstovai.

„Kai oras geras ir rami jūra, kai keltas visiškai pakrautas, daug keleivių, viskas gerai, visi mechanizmai dirba – tada pats didžiausias malonumas išgerti puodelį kavos žiūrint į priekį, grožintis gamta“, – interviu balsas.lt kalbėjo kapitonas Henrikas Žalandauskas. Kaip kilo mintis tapti kapitonu? Gimęs Šiaulių krašte, mokiausi Šiauliuose ir kartais pas mus į svečius atvažiuodavo dėdė iš Klaipėdos, kuris buvo jūrininkas.

Maisto kainos Lietuvoje sudaro 75 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio kainų, tačiau pieno produktų – jau 90 proc. ES vidurkio, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, komentuodamas „Eurostato“ tyrimo duomenis. „Lietuvos kainos sudaro 75 proc. ES kainų. (...) Pieno produktų kainos jau yra 90 proc. to lygio, tai yra panašu kaip Vokietijos – ten yra 92 proc. – ir Olandijos – 93 proc. (ES vidurkio – red.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai šalyje išgauta 81,93 tūkst. tonų naftos – 5 proc. mažiau nei 2013 metais. Naftos gavyba vyksta šešiolikoje detaliai išžvalgytų jos telkinių – Girkalių, Kretingos, Nausodžio, Agluonėnų, Vėžaičių, Ližių, Auksoro, Vilkyčių, Pocių, Dieglių, Sakučių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Genčų ir Šilalės – iš 68 gręžinių. Šiuo metu nafta neišgaunama dviejuose – Šiaurės Vėžaičių ir Uoksų – telkiniuose.

 Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos oro uostai smarkiai prisideda prie šalies ekonomikos vystymosi. Vakar paskelbtame tyrime teigiama, kad Europos oro uostai daro keturias esmines įtakas (direct, indirect, induced, catalytic) šalių ekonomikoms ir taip žymiai padeda kurti valstybių gerovę. Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.

Įvertinus 14 skirtingų Europos šalių pirkėjų dažniausiai į krepšelius dedamų prekių kainas, Lietuva yra trečia Europos valstybė pagal pigumą po Bulgarijos ir Lenkijos. Tai rodo nepriklausomas prekybos tinklo „Maxima“ atliktas tyrimas, kurio metu vertinamos ne tik maisto produktų, bet ir kitų dažniausiai vartojamų prekių kainos – iš viso net 70 prekių.

 Nuo 2008 metų darbo vietų apdirbamosios pramonės sektoriuje Lietuvoje sumažėjo trečdaliu. Darbo vietų su pramone susijusiose srityse vis labiau mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir ateityje, – mažėjant darbuotojų poreikiui pramonėje jų vis daugiau reikės elektroninių paslaugų srityje. Nyksta darbo vietos Mūsų dienomis rutininės operacijos automotizuojasi, robotizuojasi.

 Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovių grupė „MG Valda” praėjusiais metais gyventojams pasiūlė daugiausiai – 690 – naujos statybos butų iš visų NT vystytojų ir pardavė 241 būstą. Įgyvendinusi ambicingus planus bendrovė į nekilnojamojo turto projektus šiais metais planuoja investuoti dar 40 mln. eurų. Vien gyvenamojo būsto plėtros projektų investicijos sieks 29 mln. eurų. „Iš viso praėjusiais metais pardavėme beveik 45 proc.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė ir Vyriausybei pateikė nutarimą dėl mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų tarnybinių atlyginimų minimalių dydžių didinimo. Taip siekiama viešajame sektoriuje sumažinti darbo užmokesčio skirtumą tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų.

 Lietuvos vežėjai užsienio valstybių biudžetus kasmet papildo dešimtimis milijonų litų, ir vos daugiau nei pusė jų pasinaudoja galimybe susigrąžinti PVM ir akcizų mokesčius. Įprasta PVM susigrąžinimo procedūra dažnai trunka pusmetį, vežėjai užšaldo lėšas, kurios galėtų padidinti ne tik jų apyvartinį kapitalą, bet ir konkurencingumą rinkoje.

 Įsivaizduokite, kad dirbate savo įmonėje, gerai atliekate pareigas, esate šaunus darbuotojas. Turbūt bent kartą susimąstėte, kad norėtumėte geresnių darbų sąlygų, tačiau ar pasikalbėjote apie tai su darbdaviu? Darbo portalo CVbankas.lt tyrimas atskleidė, kad pusė darbuotojų dvejotų apie geresnes darbo sąlygas užsiminti vadovui, penktadalis apskritai nesiryžtų apie tai su vadovu kalbėtis. Tačiau daugumai tų, kurie pabandė, neteko nusivilti. Maždaug 30 proc.

 Ryga jau užsitarnavo Baltijos šalių sostinės reputaciją, o užsieniečių yra neretai klaidingai įvardijama kaip Lietuvos sostinė. Kol Vilnius tęsia konkurencinę kovą su ES sostinėmis, kiti Lietuvos miestai rankų sudėję nesėdi ir patys imasi vilioti turistus. Kaip į miestus efektyviai pritraukti turistų ir kodėl svarbu turėti kryptingą rinkodaros strategiją, pasakoja penktadienį, sausio 23 d. vyksiančio renginio „Verslo ir miestų forumas.

 Metų sandūroje prasidėjusi Rusijos ekonomikos suirutė negailestingai beveik perpus nukirpo visų rusų atlyginimus. Kaimyninę rinką stebintys tiesioginės darbuotojų paieškos ekspertai prognozuoja, kad didžiajai daliai kaimyninės šalies gyventojų susidūrus su realia skurdo grėsme, aktyvesni aukštos kvalifikacijos specialistai netrukus ims žvalgytis naujų darbo galimybių Vakarų šalyse.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį išvyksta į Šveicariją dalyvauti prestižiniame Pasaulio ekonomikos forume Davose. Šalies vadovė trečiadienį skaitys pranešimą diskusijoje apie geoekonomikos įtaką energetikai ir dalyvausa apskritojo stalo diskusijoje, kurioje taip pat dalyvaus energetikos kompanijų vadovai, įtakingi ekspertai ir analitikai.

 Ramygalos g. 21-ojo namo gyventojai iš Savivaldybės išėjo triumfuodami. „Panevėžio energija“ jų daugiabutį šildo paskutinę žiemą. To žmonės siekė jau dvylika metų. Ateityje daugiabučių gyventojams pabėgti iš monopolininkės glėbio gali būti dar sunkiau. Savivaldybės užsakymu šiuo metu braižomas šilumos ūkio specialusis planas daugiabučių kvartalams numato vienintelį šildymo būdą – centralizuotą.