Aldonos gatvės daugiabučio gyventojai jaučiasi patekę į spąstus. Dar pernai jie surinko daugumos parašus, kad nuo spalio 1-osios atsisako „Panevėžio būsto“ paslaugų ir savo namą patiki administruoti kitai įmonei. Tačiau bendrovė gyventojus ir naujuosius administratorius padavė į teismą.
Pasigedo skaidrumo
Žmonės sutrikę – jiems plaukia sąskaitos ir iš „Panevėžio būsto“, ir iš naujojo administratoriaus „Aukštaitijos būsto“. Jiems nesuprantama, kodėl patys negali nuspręsti, kam patikėti administruoti savo turtą.
Kaip „Sekundei“ pasakojo nenorėjusi prisistatyti Aldonos g. 5-ojo namo gyventoja, galimybę pakeisti daugiabutį administruojančią įmonę gyventojai pradėjo svarstyti praėjusių metų vasarą, kai „Panevėžio būstas“, neturėdamas gyventojų sutikimo, ėmėsi remonto darbų: pakeitė laiptinių langus, balkonų duris. Žmonėms ėmus reikšti nepasitenkinimą, kad name šeimininkaujama be jų leidimo ir paprašius darbų sąmatos, teko nueiti kone kryžiaus kelius, kol buvo suteikta informacija.
„Gyventojai pradėjo piktintis, kad nebuvo jokio susirinkimo. „Panevėžio būstas“ vienas nusprendė ir padarė be mūsų sutikimo. Ne gana to, net nesiteikė pateikti darbų sąmatos – tik raštiškai paprašę ją gavome. Ir tai teko patiems važiuoti ir pasiimti, nors jie privalėjo pakabinti skelbimų lentoje. Į akis krenta, kad darbų vertė gerokai išpūsta, net neaišku, už ką reikia mokėti tokias sumas“, – „Sekundei“ pasakojo moteris.
Panaši situacija susiklostė ir prieš kelerius metus – tąkart buvo keičiami vamzdynai. Darbai taip pat buvo atlikti nepateikus jokių sąmatų.
„Keitė vamzdynus, bet virtuvėje, pirmame aukšte, taip ir paliko tuos senus geležinius stovus. Vėl jokių sąmatų nebuvo – iš kur gyventojams žinoti, kas turėjo būti pakeista: visi vamzdynai ar tik dalis, o gal ir plautuvės. Žmonėms pikta, nes jiems neaišku, kur ir kaip naudojami jų pinigai. Namą tvarkyti reikia, bet prieš didesnius remonto darbus turi būti šaukiamas susirinkimas ir gyventojams atsiskaitoma už kiekvieną išleistą litą“, – kritikos „Panevėžio būstui“ negailėjo panevėžietė.
Turi rūpintys patys
Dalia Kirkutienė, kita šio namo gyventoja, taip pat piktinosi, kad „Panevėžio būstas“ atlieka remonto darbus, bet gyventojų nuomonės neklausia ir net nesiteikia apie tai informuoti. Žmonės dažniausiai sužino tik tada, kai jų name pradeda darbuotis statybininkai. T. Maceina.
„Aukštaitijos būsto“ atstovas Tomas Maceina teigia, kad įmonė pirmąkart susiduria su tokiais konkurentų veiksmais.
„Kiekvieną mėnesį mokame mokesčius, bet mūsų niekas neklausia, ar sutinkame, kad būtų atlikti vieni ar kiti darbai. Pavyzdžiui, pirmiausia suremontavo koridorių, o paskui pakeitė langus, tai kur logika?“ – piktinosi D. Kirkutienė.
Tačiau kai reikia prisikviesti „Panevėžio būsto“ vieną ar kitą darbuotoją, kad ką nors sutvarkytų, tai užtrunka metų metus. Dažniausias atsakymas: gyventojai patys turi rūpintis savo turtu.
„Kai paskambini į „Panevėžio būstą“, kad pakeistų kraną, išgirsti, kad tai – ne jų problema. Prieš penkerius metus, kai nusipirkau butą, bendroje virtuvėje savo lėšomis pasidariau remontą, paprašiau įdėti tik kranelį, kad būtų galima užsukti vandenį, jeigu pradėtų bėgti. Bet jau penkeri metai, kai tą kranelį žada įrengti. Tualete jau dvejus metus vandens bakelis neveikia. Šeimininkų daug, o rankos niekam nekyla. Kiek galime, viską darome savo jėgomis. Kai reikia ką tvarkyti, tai jau mūsų nuosavybė, bet, neduok Dieve, ką pakeisi, tai taps jau ne mūsų nuosavybe“, – kalbėjo D. Kirkutienė.
Gauna dvi sąskaitas
Gyventojams trūko kantrybė ir jie ėmė ieškoti alternatyvų, kas galėtų administruoti jų namą. Buvo sušauktas susirinkimas, tačiau į jį atėjo mažesnioji dalis gyventojų. Todėl žmonės surinko parašus, kad būtų pakeistas namo administratorius ir gyventojams atstovausiantis asmuo. „Panevėžio būstui“ buvo parašytas raštas, kad nuo 2014 m. spalio 1-osios atsisakoma jų paslaugų ir namas administruoti pavedamas „Aukštaitijos būstui“. Tačiau tokia daugumos valia „Panevėžio būstui“ neatrodė rimtas argumentas nutraukti sutartį, todėl žmonės dabar gauna už namo administravimą dvi sąskaitas – ir iš „Panevėžio būsto“, ir iš „Aukštaitijos būsto“.
„Dar nemokėjau, nes nežinau, kam mokėti. Dauguma gyventojų taip pat laukia. Tik galiu palyginti, kiek sutaupytume ištrūkę iš „Panevėžio būsto“. Mat jų sąskaitoje nurodyta, kad administravimo mokestis gruodį 7,45 euro, o „Aukštaitijos būsto“ – 2,29 euro. Skirtumas beveik 20 litų. Man, kaip vienišai mamai, tai dideli pinigai, o per visus metus susidaro nemenka suma“, – teigė D. Kirkutienė.
Ne gana to, visi gyventojai, kurie pasirašė, kad norėtų pakeisti namo administratorių, gavo šaukimus į teismą. „Panevėžio būstas“ kaltina juos nutraukus sutartį pažeidžiant visas procedūras ir neteisėtai pasirinkus kitą administratorių.
„Panevėžio būstas“ nenori mūsų paleisti, nes kiekvienas namas – gardus kąsnelis, jų pajamų šaltinis, todėl visais įmanomais būdais stengiasi sulaikyti“, – mano moteris.
Žmonės baiminasi, kad tokia „Panevėžio būsto“ taktika pasiteisins. Kitų namų gyventojai, matydami, su kokiomis kliūtimis teks susidurti, bijos net svarstyti kitas alternatyvas.
„Dauguma gyventojų norėjo išeiti iš „Panevėžio būsto“, bet dabar, kai prasidėjo teismai, dėl šventos ramybės kai kurie jau svarsto likti. Išsigando, kad po teismus užtampys, – prisipažino pavardės nenorėjusi sakyti Aldonos g. 5-ojo namo gyventoja.
Konkurentų kova
Į teismą „Panevėžio būstas“ padavė ne tik dalį gyventojų, bet ir „Aukštaitijos būstą“. Įmonė yra kaltinama skelbimų lentų nuėmimu, trukdymu dirbti, todėl „Panevėžio būstas“ patiria nemažų nuostolių.
„Aukštaitijos būsto“ atstovo Tomo Maceinos teigimu, tai pirmas atvejis, kai įmonė susiduria su tokiais konkurentų veiksmais.
„Nenoras išleisti turėtą daugiabutį visada egzistuoja, bet iki šiol viskas vyko civilizuotai. Jokių nesusipratimų nebuvo: įmonės nutraukdavo sutartis ir dokumentus atiduodavo namo pirmininkui ar kitam įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju ieškoma, kaip sutrukdyti tą procesą, todėl ir turime tokią situaciją. Mes esame kaltinami, kad pakeitėme skelbimų lentas, apgadinome sienas. Neva savo veiksmais nešame jiems nuostolius“, – „Sekundei“ tvirtino T. Maceina.
Anot įmonės atstovo, jei Aldonos g. 5-ojo namo gyventojai nutarė pakeisti jungtinės veiklos sutartį, kurią pernai sausį inicijavo „Panevėžio būstas“, ir išsirinkti kitą įgaliotą asmenį, pasirinkti kitą administratorių, tai yra tik tų žmonių reikalas. Ir nė viena administruojanti įmonė neturėtų kištis į namo vidaus reikalus.
„Žmonės norėjo kaip geriau. Gyventojai išreiškė savo valią, bet gavo šaukimą į teismą. Tarp eilučių galima suprasti, ką tuo norėta pasakyta“, – tvirtino T. Maceina.
Kadangi gyventojai „Panevėžio būstui“ pranešė, kad su jais nuo spalio 1-osios nutraukia sutartį, „Aukštaitijos būstas“ nuo lapkričio 1-osios perėmė namo administravimą. Gruodį gyventojai sulaukė ir pirmųjų sąskaitų, tačiau vėliau įmonė šias sąskaitas anuliavo, kad nekiltų sumaištis. Tačiau, ignoruodamas žmonių valią, „Panevėžio būstas“ siunčia sąskaitas.
„Pirmąsias sąskaitas išsiuntėme, po poros savaičių matysime, ar gyventojai sumokėjo. Kaltoji šalis turės grąžinti kitai įmonei visas surinktas lėšas. Namo praradimas visada yra skausmingas, nes įmonės biudžete atsiveria skylė. Be to, tai blogas pavyzdys kitiems namams. Mes siūlome mažesnes kainas ir kokybiškesnes paslaugas. Todėl vis daugiau panevėžiečių renkasi mus. O „Panevėžio būstas“ nepratęs dirbti rinkos sąlygomis, todėl, kai mažėja apimtys, apima nerimas ir imamasi visų galimų veiksmų procesui sustabdyti. Bet visi šie veiksmai – tarsi šakos, ant kurios patys sėdi, pjovimas“, – palygino T. Maceina.
Savo teises gins teisme
„Panevėžio būsto“ direktorė Virginija Čiurlienė teigė, kad šiuo atveju nesąžiningai elgiasi „Aukštaitijos būstas“. Aldonos g. 5-ojo namo gyventojai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, o pagal ją, norėdami nutraukti sutartį su „Panevėžio būstu“, privalo apie tai įmonę įspėti vėliausiai prieš tris mėnesius ir padengti visus įsiskolinimus. O šiuo atveju nebuvo nei vieno, nei kito.
„Gyventojai neturėjo teisės sudaryti sutarties su „Aukštaitijos būstu“. Pagal jungtinės veiklos partnerystės sutartį visi sprendimai priimami per susirinkimą. Šiame name yra aštuoni socialiniai būstai, priklausantys Savivaldybei, todėl susirinkime atstovauti jiems turėjome mes, bet jokio skelbimo ar kvietimo į susirinkimą nebuvo. O rinkti parašus neteisėta, nes pasirašė dauguma tų, kurie nėra pasirašę jungtinės veiklos partnerystės sutarties, taip pat tie, kurie net nėra savininkai, o tik nuomininkai“, – „Sekundei“ tvirtino V. Čiurlienė.
Ji teigė, kad teismo procesas gali užsitęsti, todėl teismo bus prašoma pirmiausia nustatyti, kas turi rinkti mokesčius ir administruoti namą, kol baigsis ginčai.
„Nuo spalio vidurio iki sausio 5-osios iš Aldonos gatvės 5-ojo namo sulaukėme net 17 iškvietimų dėl elektros ar santechnikos gedimų. Deja, ne visur dabar galime patekti, nes „Aukštaitijos būstas“ nupjovė spynas nuo šilumos punkto ir pakeitė savosiomis. Labai negraži konkurencija. Mes nedarytume jokių kliūčių rinktis kitą administratorių, tame name labai daug skolininkų. Bet šiuo atveju jie sulaužė sutartį. Kaip kitaip ginti savo teises – tik įstatymo nustatyta tvarka“, – kalbėjo V. Čiurlienė.
Taškus sudės teismas
Vytautas JONAITIS, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas
Tokia situacija negalima. Gyventojams išreiškus valią nutraukti sutartį su administruojančia įmone, ši privalo visus namo dokumentus ir atsakomybę perleisti žmonių pasirinktai įmonei. Neduok Dieve, jei įvyks koks nenumatytas įvykis, kas tada prisiims atsakomybę.
Kitas klausimas, ar gyventojai, patikėdami savo turtą valdyti kitai įmonei, nepažeidė sutarties sąlygų. Labai tikėtina, kad taip ir buvo, antraip nebūtų pagrindo kreiptis į teismą.
Tokių situacijų, kai ne visi vienodai supranta sutarties sąlygas, yra ir daugiau. Šiuo atveju teismas turėtų sudėti visus taškus.
Lina DRANSEIKAITĖ
