Pramogų gausa nepasižyminčiame Panevėžyje supylusi kalną būsimajai slidinėjimo trasai, Savivaldybė paspendė pačius tikriausius spąstus žiemos malonumų mėgėjams. Kalnas.
Saugiau miške nei miesto parke
Nusileidimas rogėmis nuo kalno Kultūros ir poilsio parke ties Nemuno gatve jau ne vienam vaikui baigėsi traumatologo kabinete. Tėvai grasina Savivaldybei teismais, bet valdininkai, nesugebantys pavojingų vietų pažymėti įspėjamaisiais ženklais, savo kaltės nemato.
Vienintelis Panevėžyje kalnas savaitgaliais aplipęs žmonių. Praėjusį sekmadienį su aštuonmete dukra papramogauti atvažiavęs Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas įsitikino, jog saugiau čiuožti nuo kalniuko Žaliojoje girioje nei Savivaldybės prižiūrimame parke.
Parvažiavęs iš miško į miestą V. Trofimovas su dukra pakeliui namo užsuko nusileisti rogėmis ir nuo kalno Nemuno gatvėje. „Žmonių buvo pilna. Užlipęs ant kalno girdėjau, kad tarsi kažkam kažkas atsitiko, bet aplinkui nesimatė jokio įvykio“, – pasakojimą pradėjęs mažametės tėvas sakė nenujautęs nelaimės.
Vaikas nugarmėjo į upę
Kai kurie tėvai savo mažuosius leido nuo kalno į gatvės pusę. V. Trofimovui pasirodė, kad kur kas saugiau pasirinkti priešingą šlaitą, nusileidžiantį į parką.
„Dukrą ant rogučių paleidau žemyn. Staiga ji dingo iš mano akiračio ir išgirdau klyksmą“, – pamena vyras.
Pasileidęs nuo kalno, V. Trofimovas aštuonmetę rado nugarmėjusią į upeliuko vagą. Laimė, vandens joje nebuvo.
Šlaitas toje vietoje baigiasi ties stačiu upeliuko skardžiu, nematomu per sniego pusnis. Mergaitės rogutės, tvarkingai nusileidusios nuo kalno, nesustodamos stačiu kampu krito žemyn į užšalusią upę. Smūgio būta tokio stipraus, kad net sulūžo metalinės rogutės. V. Trofimovas.
Viktoras Trofimovas sako sunkiai įveikęs norą su Savivaldybe bylinėtis teisme ar bent kreiptis į policiją, kad šioji įpareigotų valdininkus pasirūpinti gyventojų saugumu. U. Mikaliūno nuotr.
„Dukra per ašaras šaukė, kad lūžo koja. Pasodinęs ant rogių liekanų nutempiau iki mašinos ir lėkėm į ligoninę“, – pasakojo V. Trofimovas.
Vienintelis nusileidimas nuo Panevėžio slidinėjimo trasos baigėsi rimta trauma – vaikui pažeisti kelio raiščiai. Baletą lankančiai mergaitei kuriam laikui teks pamiršti treniruotes, sceną ir mokytis vaikščioti su įtvaru. Medikai nėra tikri, kad vėliau neprireiks operacijos.
Tačiau V. Trofimovo atžala buvo ne vienintelė, tądien nesėkmingai nusileidusi nuo kalno. Ligoninės priimamajame V. Trofimovas sutiko ant to paties kalno matytus tėvus, atvežusius panašaus amžiaus dukrą. Šiai pramogos ant nelaimingo kalno baigėsi rankos lūžiu.
Savivaldybės iniciatyva supiltas kalnas piktina ir panevėžietę 31-erių Renatą Kulikauskienę. Jos dešimtmetis sūnus tebesigydo lūžusią koją: berniukas nusileido irgi į upelį šlaito apačioje.
„Nežinodamas nė neįtartum, kad nusileidus nuo kalno laukia tokie spąstai. Kai užsnigta, tos upelio vagos visiškai nematyti. Gerai, kad pati buvau ant to kalno, kai sūnus čiuožinėjo, bet kiek ten susirenka vaikų be tėvų! Turbūt kol vienas galvos nenusisuks, niekas jokių užtvarų ir neįrengs“, – piktinosi R. Kulikauskienė.
Svarstė bylinėtis
Dukrą iš ligoninės parsivežęs V. Trofimovas, nors pats yra miesto Tarybos narys, buvo pasiryžęs su kalno savininke Savivaldybe bylinėtis teisme ar bent kreiptis į policiją, kad šioji įpareigotų valdininkus pasirūpinti gyventojų saugumu.
„Už bet kokį infrastruktūros objektą mieste – gatvę, šaligatvį, viską, kas yra Savivaldybės turtas, ji atsakinga. Nesaugus, pavojingas kalnas ne už miesto, ne kažin kur laukuose, o Kultūros ir poilsio parke. Savivaldybė privalo užtikrinti, kad jame būtų saugu. Negi taip sudėtinga pastatyti įspėjamuosius ženklus, kad kalnas netvarkingas, kad ten čiuožinėti nesaugu?“ – piktinasi V. Trofimovas.
Įvertinęs, kad teisėjams tenka dideli krūviai ir bylinėjimasis su savo turto neprižiūrinčia Savivaldybe truktų ilgai, jis nusprendė, jog veiksmingiausia priemonė apsaugoti kitus nuo traumų – viešumas. „Netikiu, kad kol problema nebus paviešinta, Panevėžio savivaldybė imsis darbo“, – mano tėtis.
V. Trofimovas įsitikinęs, jog už kritiką Savivaldybei jo negalima kaltinti politikavimu.
„Rinkimuose nedalyvauju, taigi niekam nesu politinis konkurentas“, – sako vien žiemos pramogų mėgėjų saugumu susirūpinęs politikas.
Paliko likimo valiai
Apie Kultūros ir poilsio parke planuojamą supilti kalną ir įrengti slidinėjimo trasą Panevėžio valdininkai trimitavo dar 2013-ųjų vasarą. Tuomet ir Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius pasakojo, kad slidinėjimo mėgėjams įrengti bent simbolinę trasą idėja kilo sukant galvas, kur panaudoti apie 1 500 kubinių metrų grunto, iškasto Kultūros ir poilsio parke Nevėžio pakrantėje tiesiant dviračių taką.
„Tai tik pradžių pradžia. Planuojame įrengti ir suoliukus, laiptelius, apšvietimą, visą reikalingą infrastruktūrą“, – maždaug prieš pusantrų metų „Sekundei“ kalbėjo A. Karalevičius.
Savivaldybės iniciatyva statybų įmonėms supylus žemes į kalną, valdininkams dėl jo saugumo galvos neskauda. Tai, kad pramogoms skirtame parke iškilęs kalnas yra pavojingas, o grėsmingiausios jo vietos ne tik neaptvertos, bet netgi nėra iškabintų jokių įspėjamųjų ženklų, A. Karalevičiui nė motais. Dėl nusileidus nuo apgaulingo šlaito vaikų patirtų traumų valdininkas atsakomybę meta tėvams.
„Kalnas nei užbaigtas, nei pradėtas. Tik papilta žemių ir viskas. Mes kažko tokio nieko nedarome, nes tai nėra statinys, tik pradžia. Negaliu komentuoti, saugus jis ar ne. Kaip nuo bet kurio kalno leidžiantis pačių žmonių atsakomybė – nori čiuožia, nori ne. Jei juo naudojasi, pačių atsakomybė. Jei vaikai nuo kito kalniuko čiuožia, kas atsako už jų saugumą? Išleisdami savo atžalas visada turi pasirūpinti tėvai“, – pareiškė Miesto ūkio skyriaus vedėjas.
Jei neparašyta, negalima
A. Karalevičiaus teigimu, į kalną Savivaldybė neinvestuoja, nes jo likimas ir ateitis bus sprendžiami iš Panevėžį per ateinančius šešerius metus pasieksiančių Europos Sąjungos lėšų tvarkant Kultūros ir poilsio parką.
„Tada projektuotojai ir pasiūlys, ką galima su tuo kalnu padaryti. Jei norima padaryti civilizuotai, reikalingas projektas, kad atsirastų ir suoliukai, ir saugos priemonės. Bet ten jokių stebuklų nebus“, – aiškino A. Karalevičius.
Miesto ūkio skyriaus, spjovusio ant tėvų galvos skausmu virtusio kalno, neskuba auklėti ir Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė. Anot jos, žmonės patys turi susiprasti, kad parke supiltas kalnas nepritaikytas žiemos pramogoms.
„Ar kur nors yra pasakyta, kad kalnu galima naudotis? Puikiai žinome, kad jei neparašyta, jog ant žaliosios vejos galima statyti automobilį, vadinasi, negalima. Lygiai tas pats ir dėl kalno. Jei neparašyta, kad galima, vadinasi, negalima“, – išaiškino administracijos direktorė.
Kalno saugumu susidomėjus „Sekundei“, Savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus išplatintame pranešime K. Nakutytė teigė įpareigojusi Miesto ūkio skyrių pastatyti informacines lentas, įspėjančias apie kalno pavojingas vietas.
„Visų miesto gyventojų prašau būti atsargių ir pasirūpinti savo, o ypač vaikų, saugumu“, – susirūpinimą parodė Savivaldybės administracijos direktorė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
