Lietuvoje į rinką per metus išleidžiama apie 25 tūkst. tonų įvairių rūšių alyvos, o licencijuoti atliekų tvarkytojai surenka tik apie 3 tūkst. tonų panaudotos alyvos. Visa kita po natūralaus susidėvėjimo likusi alyva greičiausiai pakliūva į krosnį ir Lietuvos aplinką „praturtina“ įvairiomis kenksmingomis medžiagomis.
Į Lietuvą oficialiai kasmet atvežama apie 20–25 tūkst. tonų alyvos. Lietuva siekia surinkti ir tinkamai perdirbti pusę to kiekio, kuris patenka į rinką, tai yra apie 10 tūkst. tonų seno tepalo. Apytiksliais aplinkosaugos specialistų skaičiavimais, teisėti atliekų tvarkytojai kasmet surenka apie 3 tūkst. tonų panaudoto tepalo. Įvertinus natūralų alyvos susinaudojimą, manoma, kad sudeginama apie 15 tūkst. tonų panaudotos alyvos.
Yra duomenų, kad nelegalūs tepalo supirkėjai už toną panaudoto tepalo moka po 200–230 eurų, o licencijuoti atliekų tvarkytojai už tokį patį kiekį gali mokėti nuo 55 iki 130 eurų. Toks kainos skirtumas atsiranda dėl to, kad tinkamo panaudotų tepalų surinkimo ir perdirbimo išlaidos yra daug didesnės.
Bendrovės Atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius pasakoja, jog jiems panaudotą alyvą dažniausiai priduoda atsakingi, aplinką tausojantys automobilių servisai, kurie vertina gerą savo vardą.
„Deja, kol kas žmonių sąmoningumas nėra didelis, neretai žmonės dėl didesnių pinigų gali padaryti bet ką“, – sako A.Puškorius. Anot jo, vien eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra apie 10 litrų alyvos ir kitų pavojingų skysčių, kuriuos būtina tinkamai sutvarkyti.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) organizuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekų tvarkymą ir finansuoja transporto priemonių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (bamperių, automobilių salono apdailų, plastikų, gumų, stiklų ir kt.) tinkamą sutvarkymą. Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis sako, jog žmonių sąmoningumas turi didėti, kitu atveju teks kvėpuoti labai užterštu oru.
„Keista, kai tie patys žmonės parduoda seną tepalą tiems, kurie jį kūrena, o paskui skundžiasi, esą oras labai užterštas, vaikų negalima išleisti į kiemą, o ore tvyro blogas kvapas“, – sako A.Skinulis.
Prasidėjus intensyviam šildymui oro tarša kasmet padidėja. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.). Aplinkosaugininkai nuolat primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia krosnyse deginti atliekas, už tai gali būti skirtos baudos.
Ineta Stravinskaitė-Janavičienė, „Komunikacijos idėjos“
