Verslas

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

553 eurai. Tokią sumą antrąjį šių metų ketvirtį automobilių pirkėjams teko sumokėti daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt skaičiavimais, vidutinė naudoto automobilio kaina balandžio–birželio mėnesiais siekė 3,6 tūkst. Eur, arba buvo beveik penktadaliu (18,2 proc.) didesnė nei prieš metus. Labiausiai augo prieš 16–20 metų pagamintų automobilių kaina. Ji per metus šoktelėjo 36,5 proc., arba 342 Eur.

Lietuvos įmonių vadovų apklausai atskleidus, kad šeši iš dešimties darbuotojų neįtraukiami į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, bendrovės lean.lt praktikas Vidas Petraitis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dėl to kalta pasenusi veiklos praktika, sustabarėjęs mūsų šalies verslininkų mąstymas. Klausti darbuotojų patarimų, naudotis jų idėjomis, kaip valdyti įmonę esą yra įprasta Vakarų šalių praktika.

Valstybės konkuravimas su verslu ir ypač valstybės pagalbos teikimas tam tikriems verslo sektoriams daro neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Elektroninių ryšių rinkos dalyviams susirūpinimą kelia, jog iki šiol nėra paskelbtas aukcionas, pagal kurį būtų suteikta teisė naudoti svarbius radijo dažnius (kanalus), nors esami leidimai baigia galioti 2017 metais.

Papildoma 3 mln. eurų SEB banko paskola daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra tik laikinas sprendimas, pripažįsta susisiekimo viceministras. Saulius Girdauskas sako, pinigai įmonę, kuriai prieš savaitę tas pats bankas paskolino 650 tūkst. eurų, turėtų pasiekti jau pirmadienį. „Iš tikrųjų tai yra trumpalaikis, bet visi žinome, kad tai yra ne Susisiekimo ministerijos funkcija - užsiiminėti krovinių pervežimu.

Vienas, du ar net daugiau kavos puodelių daugeliui žmonių yra neatsiejama dienos dalis. Lietuviai daug geria kavos, sako žinovai, tačiau jie geria daug nekokybiškos, netgi prastos ir negana to – labai brangios kavos. Didžiųjų Lietuvos miestų centruose jau beveik įprasta, kad vieni po kitų kuriasi kavos namai. Verslininkai investuoja net į kavos pupelių skrudinimo aparatus, čia galima išgerti ne tik puodelį espreso, bet ir lietuviams dar neįprastai gaminamos kavos.

Užsienyje robotai humanoidai sparčiai populiarėja – jie gali ne tik vaikščioti, laistyti gėles, bet ir dalyvauti sporto rungtyse. Nuo pasaulio inovacijų stengiasi neatsilikti ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai sukūrė lietuvišką roboto humanoido versiją. Jis kaip ir žmogus, turi ne tik rankas ir kojas, bet gali net mirksėti ir sekti jus akimis. Kurti tikrą robotą humanoidą studentams pasiūlė dėstytojas Robertas Urbanavičius.

1948 metais vienas prekybos centro direktorius kreipėsi į Drekselio technologijų universitetą Filadelfijoje, turėdamas aiškų prašymą: jam reikėjo technologijos, kuri suteiktų informaciją apie jo parduodamus produktus, pasakoja „Businessweek“. Du universitetą bebaigiantys studentai – Bernardas Silveris ir N. Josephas Woodlandas ėmėsi tokio prekybininko iššūkio. N. J. Woodlandą idėja greitai apsėdo, jis paliko mokyklą, kad galėtų susikaupti vien šiam darbui.

Liepą turguje jau pasirodydavo pirmas lietuviškų obuolių derlius. Tačiau mėnesio galas, o vasarinių šviežių obuolių dar nė kvapo. Dėl šalto pavasario ir prastos vasaros lietuviški raudonšoniai vėluoja nokti. Nors sodininkai nedrąsiai džiaugiasi, jei nebus daugiau gamtos išdaigų, obuolių derlius šiemet bus gausesnis nei pernai. Pirmuosius desertinių obuolius žadama parduoti už 50-60 euro centų už kilogramą. O didžiuosiuose prekybos centruose obuolių kainos neturėtų siekti 1 euro.

Prie Vilniuje esančio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ šeštadienio popietę įvyko nelaimė. Šalia įėjimo į prekybos centrą kritusi stiklinė apdailos detalė sužalojo moterį.  Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Apie jos būklę daugiau informacijos neteikiama. Tačiau, pirminiais duomenimis, ji sužalota nesunkiai.. Įvykio vieta iškart po nelaimė buvo aptverta, tačiau nutikęs incidentas paties prekybos centro veiklos nesutrikdė.

Rusijos veterinarijos tarnyba ketina uždrausti gėlių ir augalų importą iš kai kurių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų minima ir Lietuva. Agentūrai „Interfax“ šaltinis iš tarnybos „Rosselchoznadzor“ nurodė, kad importo draudimai būtų taikomi gėlėms ir kitai augalų produkcijai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos, Lenkijos, taip pat Lietuvos ir Latvijos.

Vyriausybės sprendimas gelbėti valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) tik pratęs įmonės agoniją, valstybei toliau neprasmiškai leidžiant pinigus, sako finansų analitikas. Anot Mariaus Dubnikovo, bandymas gaivinti LJL tik atitolins jos bankrotą, nes rinka ir toliau išlieka nepalanki, joje yra laivų perteklius. „Sunku pasverti, ar sprendimas turės kažkokios apčiuopiamos naudos.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai. Kokie jie turi būti darbo metu ir po jo? Ar visada darbdavys teisus ir kaip suvaldyti konfliktus? „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ verslo konsultantas, psichologas Šarūnas Mačiulis sakė, jog konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, svarbu, kaip juos valdome: „Jeigu kyla konfliktas tarp vadovo ir pavaldinio, tada kyla klausimas – kokia yra tos įmonės ar organizacijos kultūra, kokia ten vyrauja atmosfera.

Atsigavimo ženklai didžiųjų Europos šalių ekonomikose leidžia spėti, kad 2016 m. bus geriausi metai regione per visą dešimtmetį. Skelbiama, kad Europos centrinio banko finansinio stimuliavimo programa, silpnas euras ir žemos naftos kainos euro zonai atneša naudos ir padeda sušvelninti neigiamą Graikijos skolų įtaką. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė sutinkantis, jog kiti metai Europai bus išties geri.

Prekės ženklo svarba įmonės veikloje. Kokia ji? Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus „Žinių radijo“ laidoje „Verslo bitės“ pabrėžė, jog svarbu, kad prekės ženklas kurtų vertę įmonei, jos produktams ar teikiamoms paslaugoms, jos žinomumui: „Taip turi galvoti ir didelis, ir mažas verslas. Priešingu atveju, bus gerokai sunkiau prekei atsirasti ir lentynoje, ir pirkėjo krepšyje.

Šiandien išsimokėtinai galima įsigyti viską nuo nekilnojamojo turto iki dviračio. Šalies kreditų bendrovės gali pasiūlyti ne tik atostogas, bet ir bilietus į renginius lizingu. Ekspertų teigimu, tai skatina labai žalingą vartojimą ir finansinės atsakomybės mažėjimą. Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ pasiūlė galimybę bilietus į renginius, prekes bei paslaugas įsigyti internetu išsimokėtinai.

Tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia esantys apsirūpinę santaupomis juodai dienai, 46 proc. sako papildomų lėšų nenumatytiems atvejams neturintys, arba turintys nepakankamai, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas. Daugiausia nenumatytiems atvejams pakankamai lėšų sukaupusių lietuvių gyvena Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, ten finansiškai saugiai jaučiasi beveik po trečdalį apklaustųjų.

Daugiausiai įvairia veikla užsiimančių įmonių įregistruota Palangoje, bet geriausia ekonomine sveikata gali pasigirti Birštono verslas, o daugiausiai veikiančių kompanijų tenka šimtui Neringos gyventojų. Tai tik keli pastebėjimai iš įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva atlikto Lietuvos kurortų verslo tyrimo.

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga.

 Utenoje darbdavys spaudžia į kampą darbuotojus ir reikalauja grąžinti tūkstantines sumas, kurių šie nė akyse neregėjo. Kalbintas vyras sako įkliuvęs į tikrų tikriausią aferą, mat gavo laišką, kuriame darbdavys reikalauja jam pervesti 10-ies tūkstančių litų skolą. Pasak nukentėjusiojo, kartu su darbo sutartimis žmonėms pakišami ir vekseliai – vadinamieji skolos raštai, kuriuose tūkstantinės sumos.

 Mokesčių inspekcija užsimojo apmokestinti ir arbatpinigius. Dirbantys už itin mažą atlyginimą ir didesniąją dalį susirenkantys iš arbatpinigių padavėjai piktinasi. „Lygiai taip pat – kirpėjas, mes irgi paliekam ir kirpėjui ar taksistui, mes jų arbatpinigių irgi neskaičiuojam. Tai arba tai daryti visiems, tolygiai, arba nedaryti visai“, - sako pakalbinta padavėja.

Studentams ieškantiems naujos gyvenamosios vietos šiais metais bus ypač sunku. Tuo jau spėjo įsitikinti ir antro kurso studentė Deimantė Čegytė. Lietuvoje šiuo metu nuomojamo būsto kainos yra pakilusios, tai iš dalies lėmė euro įvedimas mūsų šalyje. Butų kainų kilimą taip pat sąlygojo itin išaugusi jų paklausa. Deimantė Čegytė pirmus studentavimo metus praleido mažame vieno kambario bute ir tikėjosi persikelti į didesnį butą. „Dabar gyvenu su draugu, vieno kambario bute, moku 145 Eur/mėn.

Duona lietuviams vis dar išlieka nepakeičiamu maisto produktu. Kasdien juodą duoną valgo 69 proc. lietuvių, baltos duonos gaminius – 53 proc. Kiti, dažniausiai vartojami mūsų šalies gyventojų produktai – sviestas ir prieskoniai. Juos kasdien naudoja po 35 proc. žmonių. Aliejų kiekvieną dieną gaminant vartoja 30 proc. gyventojų. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.

 Statistikos departamentui paskelbus, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, emigracija išaugo 5 tūkst., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad pagrindinė to priežastis – sunki konkurencinė kova su turtingomis Vakarų Europos valstybėmis.

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Susisiekimo ministerija į bankrutuojančią valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ žiūrėjo „pro pirštus“ ir ja nesirūpino, teigia Lietuvos prezidentė. Dalia Grybauskaitė teigia, kad ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai ir neefektyviai. „Konkretus, ryškiausias pavyzdys yra įstrigę net penki mūsų Lietuvos laivai, kur Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę akcijų ir yra praktiškai pagrindinis savininkas.

Jau daugelį metų klestinti nelegali prekyba šviežiu pienu miestų miegamuosiuose rajonuose iki šiol nepažabota. Tačiau turguje legaliai pienu ir jo produktais prekiaujantys ūkininkai pastebi, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenantys smulkūs pienininkai dar aktyviau pasitraukė į šešėlį. Sutikta kieme prekiaujanti ūkininkė nė nemėgina slapstytis nuo ją ir klientus gatvėje filmuojančių žurnalistų. Rodos, nesutrinka ir patys pirkėjai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Automobilių pramonės investuotojams Vidurio ir Rytų Europos šalys – itin patrauklios. Regione veikia 33 automobilių ar jų komponentų gamyklos, dar kelios duris atvers ateinančiais metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.

Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai atrodo Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse.

Kredito įstaigoms pažymint, kad žmonės paskolos kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė „Žinių radijui“ ketvirtadienį pažymėjo, kad taip yra todėl, kad lietuviai yra per drovūs ir bankus vertina kitaip kaip kitus paslaugų teikėjus. „Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis.

 Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybei pastaraisiais mėnesiais slėpus informaciją apie užsienio uostuose sulaikomus laivus, chaosas įmonėje auga. Susisiekimo ministras reikalauja ieškinio dėl bankroto, įmonės vadovas tvirtina apie tai nieko nežinantis, tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo „Romuva“ įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos nereaguojama.

 Virš 7 tūkst. prekybos centrų Europoje turintis tinkas „Lidl“ pirmąkart nesėkmingai į Lietuvos rinką įžengė 2002 metais. Tuomet nepavyko atidaryti parduotuvių dėl didelės konkurencijos mažmeninės prekybos rinkoje. Tinklas iš šalies pasitraukė 2006-2007 metais. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jau išdygo naujoji parduotuvė, tačiau tiksliai nežinoma, kada ji atvers duris. Prekybos tinklas pasižymi ne tik kukliu prekių išdėstymu, tačiau ir skandalais pagarsėjusiu elgesiu su darbuotojais.

 Mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, euro įvedimas didesnės įtakos Lietuvos pirkėjų įpročiams neturėjo. Remiantis bendrovės pirkėjo išlaidų indeksu, nors šių metų pradžioje vartojimas buvo kiek sumažėjęs, bet šių metų balandį jis sugrįžo į praėjusių metų lygį. Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročių stabilumą patvirtina ir liepos pradžioje atlikta „Maxima“ pirkėjų apklausa: daugiau kaip 80 proc. vartotojų teigė perkantys tiek pat, kiek ir iki prieš įvedant eurą.

Valstybės valdoma žlunganti laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) trečiadienį turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Susisiekimo ministras teigia, kad tai yra paskutinis terminas Klaipėdos įmonei tai padaryti pačiai, antraip bankrotą inicijuos pagrindinė akcininkė Susisiekimo ministerija. „Sprendimas iš esmės yra priimtas. Įmonės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo „Lietuvos jūrų laivininkystę“ kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Konkurencijos taryba baigė pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą ir jo preliminarias išvadas skelbia viešai konsultacijai. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą. Konkurencijos taryba atlikdama tyrimus siekia kuo didesnės naudos vartotojams.

Nors šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių, tačiau remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu šešėlinė ekonomika per 2014 metus sumažėjo 1 procentu punktu ir siekia 25 procentus nuo BVP. Be to, 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo viršytas – surinkta 86,96 mlm. eurų (300 mln. Lt) daugiau.

Turbūt nedaug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja per 500 virtualių valiutų. Viena iš jų – bitkoinai – gerokai įleidusi šaknis. Ji vis populiarėja ir Lietuvoje. Bitkoinus priimančios įmonės sako, kad žmonės jais atsiskaito nuolat, tai esą labai patogu ir pigu. „Vilniaus mieste esame atlikę netgi apklausą, tai 55 proc. vilniečių žino arba girdėję yra apie bitkoiną, o iš viso šimto procentų 7,5 proc. žino, kas yra bitkoinas, gerai. Ta prasme, kaip gerai nusimanančiais.

 SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Statybos prekės, kurios praėjusiais metais buvo itin paklausios, šiemet yra parduodamos ramiau, nes sumažėjo Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų ir padidėjo vartotojų taupymas, rašo „Verslo žinios“. „Daugiau žmonių praėjusiais metais tvarkė namus, remontavo. Gal bijojo galimo pabrangimo įvedus eurą, pinigus vertė į prekes.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

 Daug skandalų ir pasipiktinimo sukėlęs ritualinis skerdimas įteisintas jau pusę metų. Iš pradžių musulmoniškas šalis žadėta užversti lietuviška mėsa, tačiau ledai juda labai lėtai. Nors į Lietuvą važiuoja delegacijos iš Egipto, Alžyro, Maroko ir tikrina lietuvišką jautieną ar avieną,  kontraktų nepasirašo. Norinčioms mėsą rytiečiams eksportuoti įmonėms dar yra būtinas vadinamasis „Halal“ sertifikatas.

Istorinis JAV ir Irano branduolinis susitarimas pasaulyje buvo džiaugsmingai sutiktas ne todėl, kad galbūt atsirado kruopelė saugumo. Dėl atpigusių naftos kainų daugelis laukia pigesnių degalų. Lietuva yra gana toil nuo Irano, tačiau pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, ilgai laukti kuro kainų kritimo šalies degalinėse neteks. „Reagavimas į naftos kainų skirtumus nebūna tiesioginis, kartais jį užteršia euro ir dolerio santykio pokyčiai, jei jie vyska priešinga kryptimi.