„Mes patys nesielgiame su bankais taip, kaip elgiamės turguje su braškėmis. Jeigu mes perkame braškes, mes pardavėjui pasakysime, kad jo kaimynas pigiau parduoda arba jo gražesnės, tačiau į banką atėję mes sau to neleidžiame, esame per drovūs, neleidžiame atsipalaiduoti ir bendrauti su banku taip, kaip su bet kokiu kitu paslaugų teikėju“, - laidoje „Ryto espresso“ sakė R. Paukštė.
Antra priežastis, kodėl paskolos žmonės kreipiasi tik į vieną finansinę įstaigą, anot jo, yra ta, kad patys bankai savo klientus nori pririšti ir neleisti jiems rinktis:
„Visai neseniai bankai net neskelbdavo savo sutarčių viešai, sutartį galėdavome pamatyti tik praėję labai ilgą kelią, o praėjęs labai ilgą kelią ir sugaišęs daug laiko, nebeturi laiko kitam bankui, nebegali pasirinkti. Šiuo metu situacija yra geresnė – bankų sutartys yra viešos ir skelbiamos“, - kalbėjo R. Paukštė.
Jis pastebi, kad lietuvių konservatyvus skolinimasis kartais ir pakiša koją, tačiau nurodo, kad taisyklė „jei gali nesiskolinti – nesiskolink“ išliks tol, kol bankai nepradės savo klientų vertinti maloniai ir švelniai – taip, kaip kitų paslaugų pardavėjai.
Pagal statistiką, Lietuvos būsto paskolų portfelių ir metinių namų ūkio pajamų santykis yra maždaug 28 proc., Latvijoje – 35 proc. Estijoje – 69 proc., euro zonoje – 71 proc.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite ČIA.
