Verslas

Vis daugiau drabužių parduotuvių tinklų nebesitenkina tik fizinėmis parduotuvėmis ir žengia į skaitmeninę rinką.  Šią savaitę UAB „LPP Lithuania“ oficialiai atidaro internetinę prekybą Lietuvoje. „Reserved“ – pirmasis, iš penkių UAB „LPP Lithuania“ priklausančių prekės ženklų, pradedantis prekiauti internete. „Logiška ir labai simboliška, kad internetinę prekybą pradėjome nuo stipriausio ir didžiausią auditoriją pritraukiančio prekės ženklo.

Vyriausybei renkantis svarstyti naujųjų Alkoholio kontrolės įstatymų pataisų, prekybininkai pristatė tyrimą, kokios gali laukti pasekmės. Tai ne sumažinta, bet padidinta žala sveikatai – didės užsienyje įsigyto ir nelegalaus alkoholio vartojimas bei silpnus gėrimus išstums stiprieji. Tyrimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP ekspertai – dr. Klaudijus Maniokas, doc. Dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius ir Titas Budreika.

„Daumantų“ majonezas – geriausias pasirinkimas pagal kainos ir kokybės santykį Lietuvos rinkoje.–. Tuo yra įsitikinę šalies vartotojai. Išsakydami savo nuomonę, jie rėmėsi savo patirtimi. Sprinter tyrimų duomenimis 58 procentai žmonių teigia dažniausiai majonezą vartojantys su virtais kiaušinais, dar 57 procentai juo gardina mėsą, žuvį ir paukštieną, 55 procentai gamina baltą mišrainę.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, kad beveik visas jas galima pašalinti. Matant nuo Vakarų valstybių gerokai atsiliekančius atlyginimus neretai primenama, kad BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios paritetą jau siekia net 74 proc. ES vidurkio.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

Pagal įvairią statistiką dažnai matoma, kad Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Vienoje srityje šias šalis esame jau pralenkę.  Balandžio 20-ą Vilniuje vyks antroji tarptautinė intelektinių transporto sistemų konferencija, kurios metu bus aptariamos opiausios miestų transporto infrastruktūros problemos.

Velykų sekmadienį, balandžio 16 dieną, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ dirbs tik parduotuvės „Maxima XXX“, „Eurovaistinės“ ir restoranai, kavinės, kino centrai, boulingai bei Ledo arenos. „Maxima XXX“ parduotuvės ir „Eurovaistinės“ sekmadienį darbą pradės vėliau nei įprasta - nuo 10 val. ir veiks trumpiau, iki 21 val.

Virš 200 tūkst. gyventojų, jeigu būtų deklaravę 2015 m. pajamas, t. y. pateikę deklaracijas, galėjo susigrąžinti apie 16 mln. eurų GPM permokos. 2017 m. balandžio 12 d., Šiauliai.

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. Tiesa, paskutiniai kovo mėnesio duomenys rodo, kad kainos gali augti labiau nei tikimasi.

Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna numerologija - tam tikrų laiko, kiekio ar dar kokių nors kiekybinių parametrų perdėliojimu ir sumažinimu. Žinoma, kad dažna reforma būna susijusi su tam tikromis kiekybinėmis permainomis, tačiau paprastai jos ateina kaip reformos pasekmė.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį dar kartą diskutuos dėl Seime svarstomų pataisų, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti. Vyriausybės išvadą keliems Seime svarstomiems įstatymų paketams rengusi Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi pritarti iniciatyvai, kad alkoholį būtų galima pirkti tik sulaukus 20 metų (dabar jo galima įsigyti juo 18 metų). Išvadą praėjusią savaitę pasitarime svarstęs ministrų kabinetas preliminariai tam pritarė, kaip ir siūlymui, kad alkoholi...

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.

Štai taip – ne iš firminio butelio, bet iš be jokių prekinių ženklų ąsočio baruose barmenai privalės pilstyti klientams alkoholinius gėrimus. Ar iš tiesų gauna tą gėrimą, už ką susimokėjo, lankytojai turės pasitikėti barmeno sąžiningumu arba savo skonio receptoriais. Tokią situaciją restoranuose ir baruose susiėmę už galvų jau įsivaizduoja jų savininkai, perskaitę Vyriausybės svarstomas alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, uždrausiančias alkoholio reklamą.

Po 15 metų Vilniaus šilumos ūkis grįžo į miesto valdžios rankas iš „Vilniaus energijos“. Tuo pačiu keitėsi ir kaina – didėjo. Vasarą dėl PVM lengvatos šildymui panaikinimo ji dar labiau padidės. Manoma, kad dalis Vilniaus gyventojų atėjus žiemai vargiai galės susimokėti. Tad kada galima tikėtis pigimo? Šiuo metu Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turės imti paskolą, kadangi šilumos ūkį perėmė su visomis gyventojų ir miesto skolomis. Jų skaičiuojama apie 80 mln.

Darbo santykius liberalizuojantis naujasis Darbo kodeksas, priimtas dar praėjusią kadenciją, tačiau naujojo Seimo pusmečiui atidėtas, liepą įsigalios su tomis pataisomis, dėl kurių jau yra apsisprendusi Trišalė taryba, kartoja premjeras. Saulius Skvernelis sako, kad Trišalė tarybos palaimintas pataisas Vyriausybė apsvarstys balandžio 19 dieną. Jis taip pat pabrėžė, kad visos pataisos, kurias parlamentarai registruos, bus atmestos - toks esąs „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijos sprendimas.

Vilniaus savivaldybės valdomo „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinių sąjungų atstovai reikalauja paskelbti šią įmonę keleivių vežimo dalies maršrutų konkurso laimėtoja, priešingu atveju grasina streikais. Savivaldybės vadovai trečiadienį žada išklausyti reikalavimus, bet juos vadina nepagrįstais. Kaip skelbia profesinių sąjungų atstovai, 2 valandų streikai turėtų vykti balandžio 19, 21 ir 24 dienomis: balandžio 19 dieną nuo - 4.30 iki 6.30 val., balandžio 21 dieną nuo 5 iki 7 val.

Atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija nutrauks 8 mln. eurų vertės eismo valdymo sistemos kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda įrengimo konkursą, kuriuo domėjosi ir koncerno „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“. „Mes vienareikšmiškai vykdome viską, ką pasako VPT.

Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC ketina bendradarbiauti su viena iš Latvijos žiniasklaidos organizacijų ir kartu kurti Baltijos regiono gyventojams aktualų naujienų turinį. Tai BNS pranešė BBC atstovai. Televizinis biuletenis, kaip ir BBC svetainė rusų kalba „bbcrussian.com“, apims vis daugiau Baltijos šalims aktualios informacijos. Siekiant plėsti naujienų turinį, ketinama didinti rusiškosios BBC tarnybos darbuotojų Latvijoje skaičių.

Tikriausiai populiariausias pirkinys Velykoms - kiaušiniai. Jei ruošiatės pirkti jų nemažai, pravartu žinoti, kur galima įsigyti pigiausiai. Palyginus kainas tai paaiškėjo.  2017 metų balandžio mėnesį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kiaušinių kainų palyginimą maisto prekių parduotuvėse, bei turguje.

Barų ir restoranų atstovai sako, kad uždraudus alkoholio reklamą jie patirs finansinių nuostolių, kils problemų rekomenduoti parduodamus gėrimus, tačiau alkoholio suvartojimo tai nepaveiks. „Dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja ne tik vizualinės informacijos pateikimą, bet ir uždraudžia barų ar restoranų darbuotojams pristatyti parduodamus gėrimus. Be to, siekiant pažaboti alkoholizmą šalyje, kaip tik turėtume stengtis, kad žmonės negirtautų namuose.

Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ statys gamyklą Kaune. Per trejus metus į naują gamybos kompleksą įmonė planuoja investuoti iki 30 mln. eurų ir įdarbinti iki 250 darbuotojų. „Inovatyvių elektronikos komponentų gamyba yra pagrindinis bendrovės strateginis tikslas.

Galima drąsiai sakyti, kad parduotuvių lentynas vasara aplankė anksčiau – šią savaitę jas pasiekė pirmieji visų taip laukiami lietuviški pomidorai. Iki šv. Velykų į pirmąsias parduotuves atkeliaus penkios tonos „Kietaviškių gausos“ šiltnamių pomidorų derliaus, kuris buvo pasodintas sausio mėnesį. Kartu su šia žinia bendrovė pristato ir atsinaujinusį prekės ženklą, o produktus – naujose pakuotėse.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Inreal“ laimėjo Lietuvos banko skelbtą konkursą dėl Lietuvos banko rūmų Kaune, Maironio g. 25 nuomos paslaugų. Sutartis sudaryta dvejiems metams, per kuriuos „Inreal“ sieks išnuomoti dalį administracinių patalpų. Bendrovė pranešė, kad nuomojami plotai – nuo 1000 iki 2850 kv.m (bendras pastato plotas – beveik 6 tūkst. kv.m). Likusioje pastato dalyje ir toliau veiklą vykdys Lietuvos bankas.

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, o algos šalyje augs kur kas sparčiau nei kainos. Pabrangusi nafta stumia kainas į viršų Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per metus infliacija ūgtelėjo nuo 1,2 iki 3,1 proc. Šiemet ji aukštesnė pirmiausia dėl pabrangusių energetikos produktų.

Vokietijos verslas ir ekspertai neigiamai vertina Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ir sunku rasti žmonių, kurie manytų, jog „Brexit“ bus naudingas Vokietijos ekonomikai ir patiems vokiečiams, rašo „Deutsche Welle“. Net lobistai Frankfurte, kuris gali tapti nauja Europos finansų sostine, pakeisiančia Londoną, tikisi investicijų bangos ir naujų darbo vietų kūrimo jų mieste, tačiau mano, kad apskritai „Brexit“ poveikis jų šaliai bus neigiamas.

Internetinės prekybos srityje veikianti Indijos kompanija „Flipkart Group“ pritraukė 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės kapitalo iš grupės investuotojų, įskaitant „Microsoft“, „eBay“ ir „Tencent“, skelbia „The Wall Street Journal“. Kapitalo pritraukimo metu Indijos bendrovė buvo vertinama 11,6 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2015 metais jos vertė siekė 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, ši kompanija išlieka brangiausiu Indijos startuoliu.

Nors „Norfos“ prekybos tinkle nebeliko „Švyturio-Utenos alaus“ produkcijos, įmonė informuoja, kad pardavimai dėl to visiškai nesumažėjo ir jau kviečia kitus užimti laisvą vietą lentynose.  Šių metų kovo mėn. alaus pardavimai „Norfos“ prekybos tinkle pinigine išraiška išaugo 21,06 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o parduoto alaus litražas didėjo 6,79 proc. „Norfoje“ parduodama per 300 rūšių lietuviško ir užsienietiško alaus.

Darbdaviai norėdami patikrinti, kaip sekasi vykdoma įmonės strategija bei kaip savo pareigas atlieka darbuotojai, dažnai atsisuka į slaptuosius pirkėjus. Šių nuomonės kartais nulemia net tai, kokį priedą gausite. Po naujienų portalų tv3.lt publikacijos apie slaptųjų pirkėjų profesiją, į redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris papasakojo kitą pusę – slaptųjų pirkėjų ataskaitos realios situacijos neatspindėjo, o darbdaviai jų griebėsi, kaip preteksto nemokėti priedų.

Laikas deklaruoti pajamoms tirpsta, tačiau nedeklaravusiųjų dar itin daug. Tad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) primena, kad iki gegužės 2 dienos deklaracijas privalo pateikti gyventojai, pernai vykdę individualią veiklą. Deklaruoti pajamas jie turi net jei 2016 metais ir negavo pajamų. „Šalyje yra apie 201 tūkst. pernai individualią veiklą vykdžiusių gyventojų.

Nors oficialiai šildymo sezono pabaigos dar neskelbia, Vilniaus gyventojai jau gali jį užbaigti patys.   Šildymo sezono pabaigą sostinės savivaldybė paskelbs, kai vidutinė lauko oro temperatūra pasieks 10 laipsnių šilumos tris paras iš eilės. Remiantis hidrometeorologijos tarnybų duomenimis, artimiausią savaitę Vilniuje temperatūra tokios ribos dar nesieks, tačiau visi šilumos vartotojai turi teisę šildymo sezoną pabaigti ir savo iniciatyva.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad šalies kainos kovo mėn. buvo 1,1 proc. didesnės nei vasarį. Nors kovo mėn. kainos paaugo, palyginti su vasario mėn., nemaža dalis augimo yra susijusi su sezoniniais bei trumpalaikiais veiksniais. Kovo mėn. drabužių ir avalynės kainos nemenkai didėjo dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat brango kai kurie maisto produktai bei akcizų paveikti alkoholiniai gėrimai. Tiesa, metinė infliacija kovą sudarė 3,1 proc.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Galimybė iš Vilniaus tiesiogiai pasiekti vieną iš pagrindinių Londono oro uostų – Hitrou, Getviko ar Sičio, tam tikras keliautojų grupes vilioja ypač smarkiai. Apie tokius skrydžius svajoja tiek užsienio investuotojus į Lietuvą viliojančios institucijos, tiek verslininkai ar turizmo sektoriaus atstovai.

Šiandien viso pasaulio finansų sektoriaus atstovai, Fintech paslaugų teikėjai, bankų, rizikos ir investicinių fondų atstovai renkasi į bene svarbiausią ir prestižiškiausią metų renginį - „Innovate Finance Global Summit“. Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ten pristatys Lietuvą ir jos ambicingą siekį – tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione. „Ir tai neturi nieko bendro su šalies dydžiu. Tai – žmonės. Kūrybingi, talentingi.

Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusioje „Maisto banko“ akcijoje pirkėjai pademonstravo naujas dosnumo aukštumas, teigia organizatoriai. Per dvi dienas žmonės „Maisto banko“ akcijos savanoriams perdavė 360 tūkst. vienetų įvairių ilgai negendančių maisto produktų. Pirminiais duomenimis, akcijos aruodą papildė maisto atsargos už 412 tūkst. eurų. „Palyginti su praėjusiu pavasariu, žmonių paaukoto maisto kiekis yra 18 proc. didesnis.

2015-aisiais Lietuvoje įvedus eurą, šalies pirkėjai Velykoms išleidžia daugiau pinigų. Trijų didžiausių prekybos tinklų „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ atstovai sako, kad žmonės perka mažiau, tačiau brangesnių ir geresnės kokybės produktų. „Vartotojų įpročių tyrimą atliekame nuo euro įvedimo ir visus šiuos metus pirkėjų nuotaikos gerėja – šventiniam stalui jie ketina išleisti vis daugiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atleidžia dešimt darbuotojų. Ministerijoje neliks Ryšių su visuomene skyriaus, taip pat naikinamos vadovų pareigybės Teisės bei Asmens sveikatos priežiūros departamentuose. Jau anksčiau skelbta, kad SAM neliko Korupcijos prevencijos skyriaus – vietoj jo įsteigta ministrui pavaldaus valstybės tarnautojo pareigybė.

Nuo to laiko, kai į Vilnių žengė „Uber“, taksi paslaugos pasikeitė iš esmės. Nė viena įmonė suskubo taip pat diegti naujausius technologinius sprendimus, teikti pavežėjimo paslaugą ir taip daryti spaudimą „Uber“. Kaip jiems pavyksta išsilaikyti konkurencinėje kovoje ir kodėl ši įmonė kaip pavyzdį linkusi pabrėžti Lietuvą? „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras neužginčija, kad šiuo metu, kainos prasme, kitos pavežėjimo paslaugą teikiančios įmonės gali pasiūlyti geresnę paslaugą.

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Kas Lietuvoje aptarinėjama jau ilgą laiką, Latvijoje po truputį virsta darbais. Reinvestuojamojo pelno lengvata Estija jau seniausiai vilioja užsienio investicijas, įskaitant ir Lietuvos verslininkus. Dabar link to pajudėjo ir Latvija. Nejaugi Lietuva konkurencinėje kovoje liks nuginkluota? 0 proc. pelno mokesčio tarifą Latvijos finansų ministerija siūlo pradėti taikyti nuo 2018 m. Taip įmonėms būtų skatinamos pelną reinvestuoti, o ne jį išsidalinti.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Valdžiai svarstant ar derėtų plėsti grąžintinos taros sąrašą, kai kuriems gamintojams jau tenka svarstyti, kiek tai kainuotų. Mat taromatų atnaujinimo išlaidos nugultų ant jų pečių, o tuo pačiu ir ant Lietuvos gyventojų. Valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos.

Kol valdžia konferencijose ir posėdžiuose ieško priešnuodžio emigracijai, Lietuva toliau tuštėja. O labiausiai nyksta regionai, iš kurių traukiant jaunimui, vienas po kito užsidaro smulkieji verslai. Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad nauji valdžios rengiami įstatymai pribaigs smulkųjį verslą regionuose. Užsidarinėja dešimtimis G. Stoškaus duomenimis, vien Jurbarko rajone nuo 2014 metų užsidarė per 40 ūkio subjektų.

Nustačius išorinių pastato statybos defektų, prieš pusantrų metų pastatyta prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė Vilniuje, Linkmenų gatvėje, lieka uždaryta. Tai pirmas kartas Lietuvoje, kai viešai pranešta apie parduotuvės uždarymą dėl statybos trūkumų. Ketvirtadienį uždaryta parduotuvė nebus atidaryta iki savaitės pabaigos, toliau atliekami pastato tyrimai, pranešė „Rimi“. „Kol kas nedetalizuojame informacijos, nes dar dirba ekspertai. Kai turėsime detalesnės informacijos, tada pasidalinsime.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Vieni pagrindinių klausimų, kylančių apie daugiabučio renovaciją galvojantiems gyventojams, yra susiję su namo modernizacijos kaina, kreditu ir jo grąžinimu. Svarstantiems rūpi ne tik namo atnaujinimas, bet ir mokėjimo terminai ar įsipareigojimų sąlygos. Su renovacija susidūrę gyventojai ir modernizacijos finansavimo ekspertai tikina, kad baimės dažnai yra nepagrįstos.