Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministro Mariaus Skuodžio, „žaliojo koridoriaus“ projektas, kurio dalis yra ir pelno mokesčio lengvata, yra orientuotas į išskirtinius investuotojus. Siekiama, kad Lietuvą ateitų didelė elektromobilių baterijų gamykla, taip pat taikomasi į JAV interneto gigantų – „Google“, „Amazon“, „Microsoft“ ar „Apple“ – duomenų centrus.
„Mes ministerijoje orientuojamės į išskirtinius projektus (...) Mes Lietuvoje norėtumėme didelės elektromobilių baterijų gamyklos, nes ji turėtų esminį pokytį mūsų ekonominėje struktūroje, taip pat norime vieno iš pasaulio gigantų duomenų centro“, – BNS sakė M. Skuodis.
Siūloma, kad nuo pelno mokesčio atleisti įmones, investavusias ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukūrusias mažiausiai 200 darbo vietų. Lengvata 20 metų būtų taikoma įmonėms, ne mažiau kaip 75 proc. pajamų gaunančioms iš apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, ji galiotų visoje šalies teritorijoje, net tik laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) įsikūrusiems verslams.
Ekonomistas Romas Lazutka pabrėžė, jog siūlymas lengvatą suteikti tik stambaus verslo projektams gali prieštarauti Konstitucijai.
„Labai panašu, kad projektas užsakytas kažkokių interesų grupių. Tai yra nevienodas įmonių traktavimas ir man atrodo, kad galėtų būti keliamas konstitucingumo klausimas“, – BNS sakė R. Lazutka.
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izogorodinas tvirtina, kad daugelis pasaulio valstybių dėl rimtų investuotojų konkuruoja jiems siūlydamos mokesčių lengvatas.
„Labai sveikintina, kad Lietuva pradeda tokias iniciatyvas, nes tai yra normalu (...) Yra Lenkija, ta pati Airija, kuri pritraukė labai daug užsienio kapitalo, nes turi labai konkurencingą mokesčių sistemą. Tai manau, kad seniai ir Lietuvai tai laikas daryti“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Tuo pat metu jis atkreipė dėmesį, kad priimant tokius sprendimus, labai svarbu užtikrinti jų ilgalaikiškumą – jog atėjusi nauja valdžia staiga šios iniciatyvos neatšauktų.
Seimo nariai: dėl projekto reikia diskutuoti
Vyriausybė pelno mokesčio lengvatai stambiems investuotojams pritarė vasario pradžioje. Tam, kad šis projektas taptų realybe, jis dar turės būti patvirtintas Seime.
Pasak Seimo ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Dainiaus Kreivio, parlamente šiuo klausimu girdima įvairių nuomonių, tačiau jis pats teigia iš principo idėją palaikantis.
„Aš pozityviai žiūriu į tą iniciatyvą. Tai būtų paskata verslui investuoti, iš kitos pusės judėtume tuo keliu, kuriuo ėjo Airija. Galbūt yra naudos, kad Lietuva taptų savotišku didžiulių įmonių ir investicijų centru“, – BNS sakė D. Kreivys.
Tačiau jis pabrėžė, kad dėl iniciatyvos „dar reikia diskutuoti“, o paskatos ir lengvatos turėtų būti taikomos investuotojams, kurie investuoja regionuose.
Buvusi finansų ministrė, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė pripažįsta, kad siūloma lengvata didintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, tačiau taip pat pažymi, kad ši iniciatyva gali būti vertinama ir kontraversiškai.
„Iš tiesų, šią iniciatyvą reikia labai įdėmiai išnagrinėti. Aš tikrai negaliu pasakyti vienareikšmiškai, kad mes (socialdemokratai – BNS) sakysime ne, reikia įsigilinti, nes tai yra gana sudėtingas pasiūlymas“, – BNS sakė R. Budbergytė.
Ji pabrėžė, kad socialdemokratams nerimą kelia mažos valstybės biudžeto pajamos, o tokie projektai prie jų didinimo neprisidėtų.
Sektinas pavyzdys – Slovakija
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, papildomas paskatas stambiems projektams turi ne viena šalis, tiesiogiai su Lietuva kovojanti dėl investicijų, kai kurios kitos valstybės siūlo lengvesnes projektų įgyvendinimo procedūras.
„Visos šalys, kurias analizavome, taiko tam tikras išimtis, paskatas būtent stambių projektų pritraukimui. Mūsų pasiūlyme pelno mokesčio paskata yra tik viena iš sudėtinių dalių“, – sakė M. Skuodis.
Anot jo, valstybės parama stambiam investuotojui gali tapti lemiamu faktoriumi pasirinkti vieną ar kitą šalį. Pavyzdžiui, 2015 metais Lenkijai ir Slovakijai kovojant dėl automobilių gamintojo „Jaguar Land Rover“ 1,4 mlrd. eurų investicijos, Slovakijos pergalę lėmė pasiūlytas beveik 200 hektarų žemės sklypas ir apie 125 mln. eurų valstybės parama.
Tačiau R. Budbergytė sako, kad stambūs investuotojai aplenkia Lietuvą ne dėl lengvatų trūkumo.
„Į Lietuvą neateina dėl to, kad mes neturime pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, pas mus logistikos kaštai yra didesni, nei Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje ar Slovakijoje“, – sakė R. Budbergytė.
„Investuotojai paprastai neina ir nežiūri ten, kur yra kažkokios pelno mokesčio lengvatos. Investuotojai žiūri į darbo užmokestį, kiek jo turės mokėti“, – pridūrė ji.
Dabar Lietuvoje lengvatos ir paskatos investicijoms taikomos LEZ veikiančioms įmonėms. Būtent jose įsikūrė keturi pastarųjų metų tiesioginių užsienio investicijų projektai, atitinkantys ministerijos nubrėžtus kriterijus – „Hollister“, „Hella“, „Continental“ ir „Dovista“.
Klausimas – dėl atlyginimų
Projekto kritikai teigia, kad į Lietuvą atėję stambūs investuotojai darbuotojams galėtų mokėti mažus atlyginimus. M. Skuodis atsikerta, kad nieko panašaus nebus.
„Pavyzdžiui, kai kas sako, kad prikviesim investuotojus, jie nemokės pelno mokesčio, o darbuotojams mokės minimumą. Nieko panašaus. Mes investicijų sutartyje su visais investuotojais, kuriems teikiame paramą, numatome vidutinį darbo užmokestį, kokį investuotojas turi mokėti savo darbuotojams“, – teigė viceministras.
Tačiau R. Lazutka sako, kad darbo užmokestį lemia ne susitarimai, o padėtis darbo rinkoje.
„Verslininkai argumentuoja tuo, kad tai bus užsienio investicijos, kurios sukurs gerai apmokamas darbo vietas. Tai yra nonsensas. Darbo vietos kaina priklauso nuo padėties darbo rinkoje. Jeigu gali darbuotoją pasamdyti už 800 eurų, tai jam nemokėsi 1,8 tūkst. eurų“, – sakė ekonomistas.
Savo ruožtu M. Skuodis atkreipia dėmesį, kad užsienio įmonės Lietuvoje moka didesnius atlyginimus, nei vietos bendrovės.
„Vyriausybės strateginės analizės centras yra padaręs gerą analizę (...) Matome labai aiškiai – užsienio kapitalo įmonėse vidutinis darbo užmokestis, lyginant su Lietuvos vidurkiu, yra maždaug 40 proc. didesnis“, – sakė jis.
Problema – darbuotojų trūkumas
Ekonomistai ir politikai tvirtina – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva nėra pakankamai patraukli stambiems užsienio investuotojams, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. R. Lazutka sako nesuprantąs, kodėl ministerija siekia sukurti dar daugiau darbo vietų, kai nėra, kas užpildo dabar esančias darbo vietas.
„Nuolat verslininkai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos. Jie prikuria darbo vietų ir nėra kuo jas užpildyti. O čia priešingai pristatomas siekis didinti darbo vietas. Tiesiog nėra logikos tame pasiūlyme“, – sakė ekonomistas.
A. Izgorodinas sako, kad vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti darbuotojų importo taisyklių koregavimas.
„Akivaizdu, kad su vietine darbo jėga mes nelabai pritrauksime stambių įmonių, tai reikia atitinkamai koreguoti ir darbuotojų importo taisykles (...) Turime nedarbo lygį, kuris nesiekia 6 proc. ir užimtumo lygį, kuris viršija 70 proc., kas yra pakankamai daug. Jeigu norime pritraukinėti tikrai rimtas užsienio kompanijas, turime sušvelninti darbo jėgos importo klausimus“, – teigė „SME Finance“ atstovas.
Savo ruožtu D. Kreivys pabrėžė, kad su darbuotojų importo reguliavimo lengvinimu reikia būti atsargiems.
„Kalbant apie specialistų migraciją, čia geriausiai veiktų šviesoforo principas. Žalia šviesa turėtų būti aukštos kvalifikacijos žmonėms – aukštųjų technologijų, gamybos ir paslaugų darbuotojams mokslininkams“, – sakė konservatorius.
Klausimai dėl smulkaus ir vidutinio verslo diskriminacijos
R. Budbergytė taip pat kelia klausimą, ar vykdydama projektus, orientuotus į stambius investuotojus, Lietuva nepamirš smulkiųjų ir vidutinių verslų.
„Man atrodo, kad dar pamirštas smulkus ir vidutinis verslas, kuriam jokių lengvatų nėra, vien tik užsienio investicijoms. Klausimas, kaip mes skatiname savo įmones, mūsų smulkų ir vidutinį verslą, kad jie galėtų labiau konkuruoti, patekti į pasaulines tiekimo grandines, didinti savo darbo našumą“, – teigė ji.
Tačiau M. Skuodis pabrėžia, kad projektas niekaip nediskriminuoja LEZ ir kitur veikiančių smulkiųjų ir vidutinių investuotojų.
„Šiuo atveju LEZ'ai nebus diskriminuojami. Šiuo atveju, jeigu projektas nusprendžia eiti į LEZ'ą, tai jis ir galės eit. Atsiranda naujovė, kad projektas gautų paskatas ir už LEZ'ų ribų, kas yra išskirtinai svarbu regionams“, – akcentavo viceministras.
A. Izgorodinas pastebi, kad smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje ir taip yra gajus – pagal smulkiojo ir vidutinio verslo sukuriamą BVP dalį Lietuva yra viena iš ES lyderių.
„Lietuva yra viena iš lyderių pagal smulkaus ir vidutinio verslo dalį nuo BVP. Jau dabar smulkus ir vidutinis verslas generuoja daug pridėtinės vertės. Aš tikrai nematau didesnės dramos, kad yra kalba apie stambesnius investuotojus“, – kalbėjo jis.
Europos Komisijos duomenimis, 2018 metais smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje generavo 69,4 proc. BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo penkta valstybė ES.
