VMI Kontrolės departamento atstovo Rolando Puncevičiaus teigimu, šiais metais įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai įpareigojo keleivių vežimo organizatorius teikti informaciją apie jų paslaugomis besinaudojančių vežėjų gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu.
„Šių duomenų pagrindu VMI pavėžėjimo veiklą vykdantiems gyventojams suformuos preliminarias pajamų deklaracijas. Šiuo metu Lietuvos teritorijoje veiklą vykdo 7 keleivių vežimo organizatoriai, kurie mobiliųjų programėlių pagalba sudaro sąlygas vežėjams ir keleiviams susitarti dėl vežimo už atlygį“, – sako VMI atstovas.
Anot jo, pirmą kartą keleivių vežimo organizatoriai šių metų duomenis apie jų paslaugomis besinaudojančius gyventojus turės pateikti iki liepos 20 dienos. Vėliau, tokią informaciją jie turės teikti kas mėnesį. Duomenys VMI bus teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu.
„2019 metais VMI atliko 5 keleivių vežimo organizatorių operatyvius patikrinimus. Buvo nustatyta daugiau nei 6 tūkst. asmenų, kurie suteikė paslaugų už 33 mln. eurų, tačiau deklaravo tik 16 mln. eurų pajamų. Atlikus maždaug 50 įvairių kontrolės veiksmų, gyventojai vykdantys pavėžėjimo veiklą patikslino savo pajamų deklaracijas ir papildomai deklaravo 111 tūkst. eurų“, – teigia R. Puncevičius.
Specialisto tvirtinimu, kontrolės veiksmų metu už nustatytus administracinius nusižengimus buvo surašyti 27 administracinių nusižengimų protokolai.
Specialistas primena, kad nuo sausio 1 dienos vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius po kelionės nedelsdamas turi elektroniniu būdu, naudojant elektroninių ryšių priemones, pateikti keleiviui suformuotą kelionės ir mokėjimo dokumentą.
Keleiviai, negavę minėto dokumento apie galimus mokesčių pažeidimus, raginami pranešti VMI raštu, pasitikėjimo telefonu ar mobiliąja aplikacija. Pernai tokių pranešimų buvo sulaukta daugiau nei 180, 2018 metais – apie 220,o 2017 metais – apie 280 pranešimų.
Pavėžėjai tikina, kad pajamų deklaracijos nebus naujiena
Pavėžėjimo platformos „Bolt“ vadovas Lietuvoje, Andrius Pacevičius teigia, kad VMI deklaracijų pildymo procedūrą mato kaip įprastą praktiką.
„Šiais metais numatytas deklaracijų pildymas nebus naujiena, mūsų platformos vairuotojai jas yra pildę ir ankščiau. Visuomet rūpinamės, kad platformos pavėžėjai gautų reikiamą informaciją apie įstatymų naujoves ar bet kokius pokyčius ir gebėtų tinkamai panaudoti žinias savo tiesioginiam darbui palengvinti.
Dėl šių priežasčių organizavome du informacinius seminarus, kuriuose drauge su VMI atstovais ir pavėžėjais buvo aptarta įstatyminė bazė, su ja susijusi dokumentų pildymo specifika, keliami reikalavimai. Grįžtamasis ryšys parodė, kad gauta informacija buvo naudinga ir reikalinga, tad tikimės, kad ji pravers ir pildant deklaracijas“, – tikina A. Pacevičius.
Anot jo, nusiskundimų iš keleivių dėl nesąžiningų vairuotojų nėra sulaukiama.
„Dauguma keleivių už keliones atsiskaito elektroniniu būdu, be to, visa apskaita platformoje vykdoma automatizuotai, vairuotojai negali turėti jokios įtakos kainos skaičiavimui ar galutinei kainai“, – teigia platformos vadovas.
Abejoja užsieniečių pavėžėjų skaidrumu
Kitos pavėžėjimo platformos „eTaksi“, atstovė Eglė Norkaitienė taip pat teigia, kad pajamų deklaracijų pildymas pavėžėjams nėra jokia naujiena.
„Vykdyti pavėžėjimo veiklą Lietuvoje galima tik įregistravus individualią veiklą, toks reikalavimas buvo nuo pat pradžių kai pavėžėjai pasirodė rinkoje. Pasibaigus kalendoriniams metams visi individualią veiklą vykdantys asmenys privalo deklaruoti pajamas ir susimokėti mokesčius.
Skirtumas tik tas, kad dirbdami su užsienio kompanijų platformomis pavėžėjai kas mėnesį papildomai turi teikti PVM deklaracijas ir susimokėti PVM, o dirbantiems su mūsų platforma to daryti nereikia, nes PVM sumokame mes.
Nuo šių metų pradžios keleivių vežimo organizatoriai yra įpareigoti teikti duomenis apie pavėžėjų pajamas, todėl tikėtina, kad savo pajamas atsakingiau ir teisingiau deklaruos daugiau pavėžėjų nei iki šiol. Mokesčių inspekcijos iniciatyva skaidrinti šią rinką yra sveikintina, tačiau reikėtų galvoti ne tik apie papildomas priemones, bet ir jų kontrolę“, – teigia platformos atstovė.
Paklausta, ar egzistuoja rizika, kad ne visi deklaruos visas pajamas E. Norkaitienė teigia, kad tokia rizika visada egzistuoja.
„Rizika visada yra, ypač platformose, kuriose dirba užsieniečiai, dažniausiai net neturintys individualios veiklos ir atvykstantys į Lietuvą su turistinėmis vizomis. Taip pat jeigu yra nedeklaruojamos gautos pajamos iš pavėžėjimo veiklos organizatorių, tai kas garantuos, kad pastarieji teiks duomenis apie visų, įskaitant ir nelegaliai dirbančių asmenų pajamas VMI“, – retoriškai klausia platformos atstovė.
Anot E. Norkaitienės, su jos atstovaujama platforma užsieniečiai nemokantys lietuvių kalbos ir neturintys reikiamų dokumentų dirbti negali.
Taip pat platformos atstovė teigia, kad Susisiekimo ministerija dirbtinai bandydama atskirti taksi ir pavėžėjimo paslaugas, kurios ir iš principo ir iš keleivio perspektyvos niekuo nesiskiria, sukūrė nelygias teises teikti tas pačias paslaugas vienoje rinkoje prisidengiant skirtingais pavadinimais – pavėžėjais ir taksi.
Toks ministerijos sprendimas, anot E. Norkaitienės, paliko daug spragų įvairioms nelegalaus darbo schemoms kurtis.
Platformos atstovė kalbėdama apie nesąžiningus vairuotojus teigė, kad yra pasitaikę keletas atvejų, kai keleiviai pasiskundė, kad vairuotojo išrašytas kvitas/sąskaita negalioja, nes jo individuali veikla buvo nutraukta.
„Apie veiklos nutraukimą informuoja ne visi vairuotojai, todėl vos tik gavę tokią informaciją, nedelsdami reaguojame, stabdome vairuotojo paskyrą platformoje ir aiškinamės situaciją. Jei vairuotojas yra nutraukęs individualią veiklą ir mūsų neinformavo, paslaugų teikimas jam nėra atnaujinamas, o keleivis turi teisę kreiptis į VMI dėl tokio atvejo.
Mūsų žiniomis, Lietuvos transporto saugos administracija jau ėmėsi veiksmų spręsti šias problemas, nes pirmiausia reikėtų įgyvendinti paprasčiausią duomenų apsikeitimo mechanizmą.
Savivaldybė, kuri išduoda licencijas pavėžėjų veiklai, gavusi pranešimą iš VMI apie individualios veiklos nutraukimą, galėtų automatiškai panaikinti licenciją konkrečiam vairuotojui ir informuoti apie tai visas pavėžėjimo platformas, kad paslaugų teikiamas tokiems asmenis būtų sustabdytas“, – sprendimą siūlo E. Norkaitienė.
Pasak jos, kitas atvejis, kai nesąžiningą vairuotoją, pavyzdžiui, už neteisingai apmokestintą keleivį, nustato pati pavėžėjimo platforma, dažniausiai baigiasi tuo, kad su vairuotoju bendradarbiavimas yra nutraukiamas, tačiau jis jau tą pačią dieną gali užsiregistruoti kitur ir toliau nesąžiningai elgtis.
„Taigi centralizuotas kontrolės mechanizmas ir informacijos apsikeitimas tarp VMI, savivaldybių, Susisiekimo ministerijos ir pavėžėjimo platformų tikrai išspręstų ne mažą dalį problemų“, – teigia platformos atstovė.
Naujienų portalas tv3.lt anksčiau skelbė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos taikinyje naujos įmonės, kurios galimai slepia mokesčius, atlyginimus darbuotojams moka vokeliuose. Suklusti turėtų statybos, viešojo maitinimo sektorius, taip pat ir odontologijos paslaugas teikiantys asmenys. Akis mokesčių inspektoriams bado faktas, kad dalis odontologų deklaruoja neuždirbantys nė minimalaus atlyginimo. O Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai patikrinus dešimt odontologijos paslaugas teikiančių įmonių, rasta dešimtys tūkstančių eurų neapskaitytų pajamų.
