Verslas

Euro zonos verslo aktyvumas sausį sulėtėjo, o pastarasis nuosmukis beveik neabejotinai patvirtina, kad COVID-19 pandemija ir toliau daro žalą ekonomikai, parodė penktadienį paskelbti svarbaus tyrimo rezultatai. Įmonių atidžiai stebimas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI), kurį sudaro tyrimų bendrovė „IHS Markit“, yra laikomas anksčiausiu ekonomikos būklės rodikliu, o pastarieji rezultatai patvirtina nuogąstavimus, kad jau metus trunkanti viruso sukelta krizė toliau stiprėja.

Buvęs Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pradėjo dirbti Lietuvos energetikos agentūroje.  V. Poderys BNS patvirtino, kad nuo šios savaitės dirba agentūros vadovo Dariaus Biekšos patarėju. Į pareigas jis priimtas be konkurso. BNS žiniomis, V. Poderys dalyvavo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus konkurse.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pernai buvo 10,728 mlrd. eurų – 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota ir 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais.  Pajamų į valstybės biudžetą pernai gauta 8,665 mlrd. eurų – 883,1 mln. eurų (9,2 proc.) mažiau nei planuota ir 52,2 mln. eurų (0,6 proc.) mažiau nei 2019-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 8,023 mlrd. eurų – 812,6 mln. eurų (9,2 proc.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, o jų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Taip pat sumažintą PVM tarifą siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui padėtų atsitiesti atlaisvinus veiklas, suvaržytas dėl koronaviruso.

Nors pernai daliai gyventojų teko patirti finansinį nuosmukį, visgi kitiems, panašu, pandemija nesutrukdė įsigyti nuosavo būsto. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai atviri – 2020-aisiais savo pirkėją atrado ne tik butai, bet ir kotedžai, gyvenamieji namai, o už kai kuriuos būstus lietuviai negailėjo pakloti ir virš milijono ar kelių. Registrų centro duomenimis, 2020 metų 10 brangiausių būstų sąraše – butai ir gyvenamieji namai nuo 1,3 iki 2,4 mln. eurų.

Populiariausia internetinių transliacijų paslauga „Netflix“ pristato naują funkciją „Shuffle Play“. Tiesa, jos pavadinimas dar gali keistis. „Shuffle Play“, kaip ši funkcija vadinama dabar, iki šiol buvo bandoma pakankamai nedideliame naudotojų rate. Tačiau jau pirmąjį 2021-ųjų ketvirtį ši funkcija turėtų pasiekti „Netflix“ naudotojus visame pasaulyje.

„Facebook“ kompanijai priklausančios programėlės „WhatsApp“ vartotojai masiškai palieka šią pokalbių platformą ir bėga pas konkurentus. Kas vyksta? Nuo ko viskas prasidėjo? Naujos „WhatsApp“ paslaugų teikimo sąlygos sukėlė kritikos bangą. Vartotojai už Europos ribų, kurie nesutiks su naujomis sąlygomis iki vasario 8 dienos, bus pašalinti iš susirašinėjimo programėlės. Nuo tada, kai buvo paskelbtos naujos paslaugų teikimo sąlygos, „WhatsApp“ pateko į didžiulę bėdą.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Man širdis gali sustoti... Jeigu ūkininkams suvienodins dyzelį jau ir kolonėlėje, tai čia tragedija“, – baiminasi ūkininkas Juozas Beinorius.

ES turi nedelsdama nutraukti kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas, sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno suėmimo. Dokumentas buvo priimtas 581 balsu prieš 50, dar 44 europarlamentarams susilaikius. EP nariai griežtai smerkia Rusijos elgesį ir A. Navalno bei jo rėmėjų sulaikymą, taip pat pasikėsinimą jį nužudyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija žada svarstyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) siūlymus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) per koronaviruso krizę ypač nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.   „Vertinsime šiuos pasiūlymus“, – BNS teigė ministrės patarėja Skaistė Barauskienė. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, lengvatos padėtų verslui atsigauti.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pripažino, kad Vilniaus vadžia teisėtai nutraukė beveik 22 mln. eurų sutartį su bankrutuojančia statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“) ir jos partnerėmis. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį bei atmetė bendrovių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ skundą.

Po to, kai buvo laikinai sustabdyta sutartis su bendrove „Sotus derlius“ dėl COVID-19 vakcinos transportavimo, Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) neskelbiamos apklausos būdu apklausė vieną tiekėją – bendrovę „Armila“ ir pasirinko ją vakcinai vežti. „Buvo apklaustas vienas tiekėjas, nes jis tinkamai įvykdė sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, todėl mums yra žinoma tiekėjo kompetencija“, – rašoma BNS ketvirtadienį pateiktame centro atsakyme. 462 tūkst.

Dešimtys tūkstančių naujų įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio laiško apie joms taikomas pagalbos priemones, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Pasak jos, į 2021 metų sąrašą įtraukta 34 tūkst. naujų įmonių, joms taikomos mokesčių pagalbos priemonės mokesčių nepriemokoms nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog 34 tūkst. naujų įmonių, įtrauktų į 2021 m. nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, artimiausiu metu sulauks asmeninio mokesčių administratoriaus laiško apie joms taikomas mokestines pagalbos priemones mokesčių nepriemokoms nuo 2021 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Jo tikslas – koordinuoti bendrus abiejų šalių veiksmus apsaugant Lietuvos finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio bei vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai prevenciją, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Už gydyklos pastatą Druskininkuose, K. Dineikos sveikatingumo parke, netoli miesto centro, pasiūlyta 454 tūkst. eurų. Ketvirtadienį pasibaigusiame aukcione už beveik 400 tūkst. eurų pradinę kainą buvo siūloma įsigyti 1,1 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatą Sausojoje gatvėje. Jo paskirtį galima pakeisti į poilsio, taip pat išsinuomoti 1,44 ha ploto valstybinį sklypą. Tai buvo pirmasis turto aukcionas.

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota.  „Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą.

Nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį (GIPL) dar labiau padidės ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poreikis, sako energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, per terminalą importuoti nemažai dujų žada didelė jėgainė Lenkijoje.  „Terminalo išnaudojamumą galėsime padidinti pakankamai sparčiai. Lenkijoje, Ostrolenkoje, planuojama didžiulė 750 megavatų dujinė elektrinė, kuri pagal planus dujas įsigis būtent iš Klaipėdos terminalo.

2020-aisiais visas pasaulis susidūrė su COVID-19 pandemija ir visomis dėl to kylančiomis šalutinėmis pasekmėmis ir nesklandumais. Verslui ar fiziniams asmenims susidūrus su finansinėmis problemomis, skolas iš jų siekiantys susigrąžinti kreditoriai, norėdami užtikrinti, kad jų interesai bus patenkinti, paprastai reikalauja areštuoti skolininkų turtą, skelbiama Registrų centro pranešime žiniasklaidai.

Astravo atominės elektrinės pirmasis energijos blokas ketvirtadienį vėl įjungtas į šalies energetikos sistemą, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija. „Sausio 21 dienos 12 val. 19 min. (11 val. 19 min. Lietuvos laiku) branduolinės jėgainės pirmasis energijos blokas prijungtas prie tinklų. Vykdomas planinis pirmojo reaktoriaus galios didinimas iki nominalios, kaip tai numato bandomojo pramoninio etapo programa“, – teigiama pranešime.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai. Darbdaviai taip pat neturėtų pamiršti įvairiuose teisės aktuose aptariamų nėščiųjų darbo sąlygų, specialių garantijų, kurių paisyti turi kiekvienas, besirūpinantis savo darbuotojais.  Atostogos Nėštumo ir gimdymo atostogos.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,2 proc., o Latvijos – 5,6 proc. BVP, ketvirtadienį paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 5,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,8 proc. BVP.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šį ketvirtadienį atidarytas naujas „McDonald‘s“ restoranas Vilniuje. Greito maisto restoranų tinklas Lietuvoje pradeda veikti Karolinškių ir Pilaitės mikrorajonų sankirtoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Naujasis restoranas įsikūrė Pilaitės pr. 18 ir tai yra dešimtas restoranas Vilniuje, 17-as Lietuvoje ir 40-as Baltijos šalyse. Restorano dizainas yra išskirtinis – jis išsiskiria šviesiu, minimalistiniu interjeru bei geometrinių formų akcentais.

Oficialiam nedarbui rekordiškai išaugus ir perkopus 16 proc., „Sodra“ pastebi, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl karantino. Daugiau nei pusė šiemet registruotų bedarbių negavo nedarbo išmokos, nes per pastaruosius dvejus su puse metų nėra dirbę nė 12 mėnesių. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai per šį laiką nėra dirbę samdomo darbo ir neturi jokio socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka. „(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla.

Kelionių organizatoriai įvardija ne vieną priežastį, dėl kurios ryžtasi palengva atnaujinti užsakomuosius skrydžius. Tarp jų – ne tik prasidėjusi vakcinacija, bet ir keliauti norintys ir galintys asmenys bei vis didesnis Covid-19 persirgusiųjų, kurių Lietuvoje vien oficialiais duomenimis – daugiau nei 110 tūkst. – skaičius, skelbia kelionių agentūra pranešime žinisklaidai. Taip pat bandoma atsižvelgti ir į naujų laikinų namų kur šilčiau ieškančių gyventojų poreikius.

Valstybės kontrolė šiemet didelę dalį numatomų darbų sieja su koronaviruso COVID-19 pandemijos pasekmėmis ir su tuo susijusiais valdžios veiksmais, teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. „Sudarydami 2021 metų veiklos planą orientavomės į tris mūsų nusistatytas prioritetines kryptis – ekonomikos skatinimo priemones, įrodymais grįstą valdymą ir saugią aplinką bei sveiką visuomenę.

Didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse 2020 metais buvo rekordiškai žemos, pranešime žiniasklaidai skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak jos, įspūdingas kainų sumažėjimas fiksuotas ir kitose „Nord Pool“ elektros biržos kainų zonose. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje 2020 metais buvo 34 euro už megavatvalandę (MWh), Estijoje – 33,7 euro už MWh.

Daugiau nei pusė šalyje šiemet registruotų bedarbių negavo „Sodros“ nedarbo išmokos, nes nėra dirbę nė 12 mėnesių per pastaruosius dvejus su puse metų. Be to, trečdalis – apie 95 tūkst. – apskritai šį laikotarpį nėra dirbę samdomo darbo Lietuvoje ir neturi jokio nedarbo socialinio draudimo stažo, rodo „Sodros“ analizė. „Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei 222 tūkstančiai eurų – tiek gauta už UAB „Stotis“, kuri valdo Gargždų autobusų stotį, akcijas. Šis sandoris – tai dar vienas žingsnis naujos rajono centro autobusų stoties link. Visos gautos lėšos bus panaudotos šio pastato statybai, rašoma Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Tikimasi, kad naujoji stotis duris atvers jau šiemet. Kaina už akcijas viršijo lūkesčius Sprendimą parduoti akcijas Taryba priėmė 2019 metų gegužę.

Lietuvos priklausomybė nuo importuojamos energijos turi neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų gerovei ir mažina Lietuvos energetinį saugumą bei ekonomikos tarptautinį konkurencingumą. Todėl energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos tikslų, kuris, tuo pačiu, prisideda prie klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, energetinio skurdo ir energetinio saugumo tikslų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siekdama sukurti teisingą mokesčių sistemą Finansų ministerija kvietė įvairias organizacijas pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Šiandien jai pasiūlymus pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK). LVK viceprezidentas, finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad lengvatos nėra blogai, tačiau jos turėtų būti tikslinės, pavyzdžiu skirtos taupyti, nukreiptos į ekonomikos plėtrą ar žmonių gyvenimo pokyčius.

Šalčiausiomis pastarosiomis paromis dujų šilumos gamybai suvartota dukart daugiau nei sausio pradžioje. Vertinant vidutinį šilumos energijos gamybos poreikį, dujų suvartojimas padidėjo nuo 43 iki 78 gigavatvalandžių (GWh) per parą, rodo gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ duomenys.

Dėl koronaviruso pandemijos apsipirkimai internetu Lietuvoje pernai išaugo apie 80 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Banko atstovai tvirtina, kad dėl įpročius pakeitusių pirkėjų interneto prekyba per metus padarė 2-3 metų pažangą. Praėjusiais metais banko klientai vietinėse e. parduotuvėse įsigijo prekių už daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kai 2019-aisiais šios išlaidos sudarė apie 580 mln.

Lietuvai nereikėtų bijoti skolintis ir palaikyti ekonomiką, nes koronaviruso krizės metu svarbiausia išsaugoti darbo vietas, sako finansų ministrė. Anot Gintarės Skaistės, palaikyti ekonomiką ir vartojimą skatina ir tarptautinės organizacijos, o to nesiėmus, žlugtų verslai ir būtų prarastos darbo vietos, kas atneštų didesnę žalą, nei paaugusi skola.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pernai gruodį pradėjęs vadovauti Darius Vedrickas sako, kad didžiausia viešųjų pirkimų problema yra nepakankama dalyvių kompetencija, todėl bus siūloma apmokyti bei atestuoti ir viešuosius pirkimus rengiančius, ir juos kontroliuojančius darbuotojus. Pasak D.Vedricko, reikia iš esmės keisti viešųjų pirkimų DNR, nes šiuo metu orientuojamasi į jų procedūras, o ne rinkos analizę.

Pernai ministrų pavaldinių algos kai kuriose ministerijose viršijo vadovų atlyginimus, skelbia laikraštis „Lietuvos rytas“. Naujoji Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė leidiniui teigė, kad tokia situacija galėjo susiklostyti dėl didesnio pavaldinių stažo ir papildomo darbo krūvio per pandemiją. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per mėnesį uždirbdavo 4,3 tūkst. eurų, o kai kurie jo pavaldiniai – vos ne dvigubai daugiau.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Liepkalnio ledo areną Vilniuje projektuos bendrovės Projektų rengimo centras ir „Tiksli forma“, pranešė miesto savivaldybė. Kaip BNS informavo savivaldybė, 330 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartis su įmonių konsorciumu  pasirašyta trečiadienį. Pagal ją projektas turi būti parengtas 2022 metais.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.