Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad užsitęsęs karantinas atneš neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai – išaugs įmonių bankrotų skaičius ir nedarbas.
„Be to, kiekviena karantino diena, savaitė ir mėnuo kainuoja Lietuvos biudžetui. Ne tik, kad negaunamos mokesčių pajamos, bet ir didėja išlaidos prastovoms, subsidijoms. Tai pat auga tikimybė, kad reikės daugiau biudžeto pinigų karantino pasekmių šalinimui.
Tad kuo ilgiau tęsis karantinas, tuo labiau augs valstybės skola ir tuo bus lėtesnis ekonomikos atsigavimas, kai karantinas pasibaigs“, – aiškino ekonomistas.
Visgi, pasak jo, karantinas turi sniego gniūžtės efektą.
„Jeigu jis trumpas, ekonomika atsistato labai greitai. Tai matėme pavasarį, kai Lietuva viena pirmųjų švelnino karantiną, su Baltijos šalimis sukūrė kelionių burbulą. O tos šalys, kurios delsė, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė turėjo per trumpą pokarantininį atsigavimo laikotarpį. Todėl dar nespėjus atsigauti turėjo užsidaryti antram karantinui“, – teigė Ž. Mauricas.
Tačiau įvardyti konkrečios datos, kad turėtų pasibaigti karantinas ekonomistas nesiryžo įvardinti. Pasak jo, epidemiologai turėtų įvertinti situaciją ir tai nuspręsti.
„Žmones gąsdina neapibrėžtumas, todėl būtų geriausia, jeigu pasibaigus karantinui vėl netektų į jį sugrįžti. Svarbu ne kokie ribojimai įvedami, bet kaip žmonės jų laikosi. Kuo ilgesnis karantinas tuo mažiau žmonės nori tų ribojimų paisyti. Atsiranda šešėlinė veikla. Juk jau dabar žmonės stebi vieni kitų šukuosenas ir įtarinėja vienas kitą, kur jie nelegaliai apsikerpa.
O vykstant šešėlinei veiklai didėja atskirtis tarp ta veikla užsiimančių ir sąžiningų žmonių. Be to, kenčia valstybės biudžetas, nes vykdant šešėlinę veiklą mokesčiai nėra mokami“, – aiškino Ž. Mauricas.
Svarbiausia suvaldyti krizę, o paskui skaičiuoti pinigus
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad karantino trukmė nėra pinigų klausimas.
„Pirmas karantino tikslas yra pergalė sveikatos fronte, naujų užsikrėtimų atvejų mažėjimas ir suvaldyta antroji pandemijos banga.
Per anksti nutraukto ar per anksti sušvelninto karantino kaina yra labai didelė. Galėtume sulaukti netgi trečiosios koronaviruso bangos. O to Vyriausybė sau leisti negali. Todėl tikrai nebus skubama su karantino atlaisvinimais. Tai bus daroma po truputį“, – aiškino ekonomistė.
Žiūrint į finansinę pusę, sukuriamos tokios aplinkybės, kad pinigų užtektų.
„Centriniai bankai sukuria žemų palūkanų normų aplinką, kad vyriausybės galėtų palankiomis sąlygomis skolintis. Europos Komisija ir kitos institucijos akcentuoja, kad pirmiausia būtina susitvarkyti su pandemija, o tik vėliau galvoti apie skolos tvarumą.
Tad kol pandemijos gaisras neužgesintas, o jam gesinti tarptautiniu mastu suteiktos itin geros sąlygos reikia tuo naudotis ir stengtis situaciją suvaldyti. Ekonomikai būtų sveikiau vieną kartą išgyti, o ne vėl atkristi. Juk per anksti atlaisvinus ribojimus, gali būti, kad pavasarį vėl tektų įvesti griežtą karantiną“, – pastebėjo I. Genytė-Pikčienė.
Be to, pasak ekonomistės, nors ir pavėluotai, tačiau labiausiai nukentėję verslai jau gauna valstybės pagalbą. Tai turėtų sumažinti pandemijos nuostolius Lietuvos ekonomikai.
„Žinoma, neišvengsime bankrotų, tačiau tikrą jų skaičių matysime jau pasibaigus pandemijai. Šiuo metu dėl valstybės pagalbos priemonių įmonės dar bando išlikti. Tačiau gali būti, kad pavasarį matysime bankrotų šuolį. Taip pat didėja nedarbas, o jo piką matysime pirmoje šių metų pusėje.
Tačiau jeigu lyginsime su kitomis šalimis matysime, kad mūsų ekonominė struktūra yra atsparesnė karantinui. Pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje didelę ekonomikos dalį sudaro turizmo, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Siūlo atkreipti dėmesį į dirbančius savarankiškai
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šioje situacijoje kalbant apie karantino švelninimą sąlygas turėtų diktuoti epidemiologai ir sveikatos sektorius.
„Pagrindinis tikslas – išvengti žmonių mirčių. Ir jeigu sveikatos sektorius nebepaveža ligonių skaičiaus, tai lemiamas žodis turėtų būti suteikiamas sveikatos srities atstovams.
Žinoma, verslas taip pat turi būti išgirstas, tačiau nereikėtų skubėti, kad netektų sugrįžti į trečiąjį karantiną. Be to, ir pirmasis karantinas nesibaigė iš karto. Ribojimai buvo atlaisvinami po truputį. Panašaus scenarijaus galima tikėtis ir dabar. Tikėtina, kad ribojimai mažės visą vasarį ir kovą“, – prognozavo ekonomistas.
Pasak jo, valstybė dar turi resursų padėti verslams. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, į gyventojus ,kurie labiausiai kenčia nuo karantino, ir jiems padėti.
„Šiuo metu sunkumų patiria savarankiškai dirbantys žmonės. Šie žmonės karantino metu gauna 260 eurų ir jiems kiekvienas karantino mėnuo tikrai kelia nerimą. Todėl valstybės pagalba turėtų būti nukreipta į šiuos žmones“, – komentavo T. Povilauskas.
