Verslas

Pirmąją Velykų dieną, balandžio 5-ąją, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ įsikūrusios parduotuvės, vaistinės ir paslaugų vietos nedirbs, tądien prekybos ir verslo centruose veiks tik sporto klubai ir dalis pramogų bei maitinimo erdvių. „Velykos – laikas, kurį daugelis skiria šeimai ir artimiesiems, todėl pirmąją šventės dieną prekybos centre nedirbs parduotuvės, o lankytojų lauks tik dalis restoranų ir pramogų erdvių.

Sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos priėmusi Vokietijos automobilių pramonės milžinė „Aumovio“ (anksčiau – „Continental“) jau kurį laiką šalies politikams kalbėjo apie tai, kad atlyginimai Lietuvoje auga „beprotišku greičiu“ – gerokai sparčiau nei produktyvumas, sako asociacijos „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

Sostinėje sekmadienį pradedami dviejų A. Tumėno gatvėje esančių automobilių stovėjimo aikštelių remonto darbai, todėl minėtos aikštelės jų metu bus uždarytos, pranešė savivaldybės įmonė „Judu“. „Darbų laikotarpiu, nuo kovo 22 d., patekimas į stovėjimo aikšteles ir naudojimas jomis bus laikinai apribotas. Planuojama, kad visi darbai bus baigti iki balandžio 12 d., tačiau esant palankioms sąlygoms jie gali būti užbaigti ir anksčiau“, – pranešime nurodė įmonė.

Lietuvos vairuotojų, dviratininkų ir elektrinių paspirtukų kasdienybė netrukus keisis iš esmės. Siekiant sumažinti avaringumą ir prisitaikyti prie sparčiai tobulėjančių technologijų, parengtas naujas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektas. Numatoma griežtinti atsakomybę ne tik išmaniaisiais įrenginiais prie vairo piktnaudžiaujantiems vairuotojams, bet ir techninės apžiūros centrams bei galingų paspirtukų pardavėjams.

Ne kartą savo kritiką statybų bendrovei „Fegda“ išreiškęs konservatorius Mindaugas Lingė teigia jau du kartus sulaukęs per advokatus siųstų reikalavimų pašalinti socialinių tinklų įrašus dėl „neva pažeidžiamos“ įmonės reputacijos.  Politikas į „Fegdą“ penktadienį kreipėsi atviru laišku socialiniame tinkle „Facebook“, teigdamas, jog jų bendravimas turėtų būti kaip įmanoma atviresnis.

Nuo kovo 21 d. leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis, praneša Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Jo pareigūnai iki balandžio 30 d. vykdys reidus ir tikrins, ar tręšiama laikantis teisės aktų reikalavimų, apsaugant paviršinius ir požeminius vandenis bei dirvožemį nuo taršos. Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų išvengta galimo pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui.

Biodegalų gamintojams nuogąstaujant, kad Vyriausybės siūlymai koreguoti į degalus įmaišomų biodegalų įsigijimo tvarką stabdys jų gamyklų veiklą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad gamyklų veiklos tai nepaveiks. „Mūsų mintis yra pakeisti įmaišymo tvarką, įsigijimo tvarką. Dėl to tikrai tos gamyklos neturėtų užsidaryti“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Vaitiekūnas. „Jie (gamintojai – BNS) buvo šiek tiek ne taip supratę.

Sostinė ruošiasi atnaujinti dalį Vilniaus gatvės – šiemet planuojamas kapitalinis remontas atkarpoje tarp Trakų g. ir Islandijos g. Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija ruošia gatvės atnaujinimo projektą, kuris pabrėš šios vietos istorinį charakterį, o gatvės infrastruktūra pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams.

Lietuvoje veikianti gynybos pramonės bendrovė „Brolis Defence Group“ pernai fiksavo rekordines pajamas ir pelną, skelbia portalas „Verslo žinios“. Konsoliduoti įmonės finansiniai duomenys rodo, jog 2025 m. ji gavo 48,5 mln. eurų pajamų ir uždirbo 15,75 mln. eurų grynojo pelno. 2024-aisiais šie rodikliai buvo gerokai mažesni – „Brolis Defence“ pajamos tada siekė 17,96 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,76 mln. eurų.

Augant degalų kainoms, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas siūlo 3 mėnesiams – nuo šių metų balandžio 1 d. iki birželio 30 d. sumažinti akcizo tarifus naftos produktams.  Jis įregistravo tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas.   Tikimasi, kad joms įsigaliojus degalinėse atpigtų benzinas ir dyzelinis kuras, kurio kainos šiuo metu ženkliai pakilę ir, prognozuojama, gali kilti toliau, nesibaigiant krizei Hormūzo sąsiauryje.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako neturintis indikacijų, jog iš Lietuvos ruoštųsi trauktis kiti stambūs investuotojai.

Prasidėjus pavasario polaidžiui, dalyje šalies rajoninių kelių laikinai įvedami krovininio transporto eismo ribojimai, pranešė bendrovė „Kelių priežiūra“. Bendrovės teigimu, šiuo laikotarpiu rajoninės reikšmės keliai yra ypač jautrūs didelėms transporto priemonių apkrovoms, todėl įvedamais ribojimais siekiama išvengti galimų dangos pažeidimų. „Ribojimai įvedami remiantis nuolatine kelių būklės stebėsena ir rizikos vertinimu, taikomi tik jautriausiuose ruožuose ir tik kritiniu laikotarpiu.

Pagal mokesčių sistemos konkurencingumą ir neutralumą Lietuva pernai užėmė aštuntąją vietą iš 32 Europos šalių, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas indeksas, kurį penktadienį skelbia „Verslo žinios“.  Naujausiame tarptautiniame mokesčių konkurencingumo vertinime Lietuva į priekį užleido Estiją, Kiprą, Šveicariją, Latviją, Maltą, Bulgariją ir Rumuniją. Tuo metu blogiausią įvertinimą gavo Italija.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorei Audronei Mikalauskienei prieš dvejus metus neteisėtai atleidus įstaigos darbuotoją, žemės ūkio ministras Andrius Palionis siūlo jai skirti nuobaudą – pastabą už tarnybinį nusižengimą bei pareikalauti atlyginti valstybei padarytą žalą. Dėl tokio siūlymo Vyriausybė spręs posėdyje.

Nors vasario mėnesį Europos naujų automobilių rinka demonstravo nuosaikų 1,9 proc. augimą, pasikeitusi geopolitinė situacija ir logistikos trikdžiai iš esmės perbraižė populiariausių modelių žemėlapį. Remiantis rinkos analizės bendrovės „Dataforce“ duomenimis, perkamiausio modelio vardą žemyne antrą mėnesį iš eilės užsitikrino šeštosios kartos „Renault Clio“. Nors šio modelio pardavimai (41,3 tūkst.) simboliškai smuktelėjo, pagrindiniai konkurentai patyrė gerokai skaudesnių praradimų.

Vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamykla penktadienį pristatys du najujus įrenginius – snaiperinių kulkų bei švininės šerdies formavimo presus. Tai leis Giraitės ginkluotės gamyklai visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gaminti pačiai, pranešė Finansų ministerija.

Seime penktadienį susitiks Liublino trikampio, kuriam priklauso Lietuva, Lenkija ir Ukraina, parlamentų žemės ūkio komitetų delegacijos.    Parlamentarai aptars Bendrosios žemės ūkio politikos kryptis po 2027 metų, Ukrainos ir Moldovos integracijos į Europos Sąjungą klausimus, nesąžiningą prekybą maisto tiekimo grandinėje bei vienodų gamybos standartų taikymą sąžiningai konkurencijai užtikrinti.

Karas Persijos įlankoje ir į dujų bei naftos terminalus skrendančios Irano raketos mūsų šalies politikams kelia vis daugiau klausimų. Ar tinkamai saugomi Lietuvos kritinės infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, Klaipėdoje stovintis suskystinų dujų terminalas. Energetikos ministras tikina, kad terminalo saugumas sustiprintas ir nuolat stebimas grėsmių lygis. Vis dėlto politikai pripažįsta, kad Lietuvos energetikos saugumui reikia skirti dar daugiau dėmesio, tačiau tam reikia papildomų pinigų.

„Dar sykį pastatysi mašiną svetimame kieme, rasi nuleistus ratus“ – tokių ir panašių raštelių prie savo automobilių lietuviai randa vis dažniau. Vieniems pasiseka, kai pikti gyventojai apsiriboja tik įspėjimais ar pakeltais valytuvais, tačiau kai kurie iš tiesų randa pradurtas ar išleistas padangas, išdaužtus langus. Pvz.

Ketvirtadienį Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE), veikiančioje „Altra“ vardu, lankėsi Europos Parlamento (EP) atstovai, kurie susipažino su Lietuvoje veikusios atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo pažanga, taip pat domėjosi veiklos efektyvumo ir resursų valdymo klausimais. Kaip praneša „Altra“, vizite dalyvavo europarlamentarai: Virginijus Sinkevičius, EP atsakingas už IAE uždarymo klausimą, Kamila Gasiuk-Pihowicz, Paulius Saudargas bei juos lydintys patarėjai.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Savitarnos kasos jau seniai tapo įprastos maisto ar kitų prekių parduotuvėse, tačiau prekiaujant drabužiais jos dar tik skinasi kelią. Vis dėlto dalis drabužių parduotuvių Lietuvoje jau svarsto apie tokių sprendimų diegimą. Esą taip siekiama, kad pirkėjai atsiskaitytų greičiau ir patogiau. Užsienyje savitarnos kasas jau galima rasti, pvz., kai kuriose „Zara“, „Uniqlo“ parduotuvėse. Panašu, kad jau netrukus jos pasirodys ir drabužių parduotuvėse Lietuvoje.

Vakarų valstybėms vis dažniau abejojant ambicingais žaliojo kurso tikslais, pasaulinė automobilių rinka akivaizdžiai mažina naftos pramonės perspektyvas. Sparčiai augantys elektromobilių pardavimai kasdien pasaulyje leidžia sutaupyti milijonus barelių degalų. Šis pokytis ne tik keičia vairuotojų įpročius, bet ir padeda valstybėms apsisaugoti nuo geopolitinių sukrėtimų bei drastiškų kainų šuolių degalinėse.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį įspėjo, kad karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energijos kainų šokas paskatins infliacijos didėjimą ir neigiamai paveiks euro zonos ekonomikos augimą šiais metais. Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.

Klaipėdoje baigti grupės „Stemma Group“ vystomo projekto „Memelio miestas“ pirmojo etapo gyvenamosios dalies statybos darbai. Tuo metu projekto verslo centro daliai statybos užbaigimo aktas gautas dar vasario pradžioje. Pirmojo etapo statybos darbus kaip generalinė rangovė vykdė įmonė „Conres“. Bendrai į pirmąjį „Memelio miesto“ etapą investuota apie 60 mln. eurų.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.

Pensijų fondai turi patys užtikrinti, kad gyventojai antrojoje pakopoje papildomai kauptų lėšas, o valstybės tikslas pirmiausia yra pasirūpinti pirmosios pensijų pakopos sistema, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose auganti naftos kaina ir toliau Lietuvoje brangino kurą. Mažmeninės benzino ir dyzelino vidutinės kainos šalies degalinėse per savaitę pakilo atitinkamai 3,8 proc. ir 2,7 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, kovo 9–15 dienomis Brent naftos vidutinė kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį (USD/bbl) ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę.

Besitęsiant karui Artimuosiuose Rytuose stebimas ne tik kuro, bet ir trąšų kainų augimas, tačiau, kaip sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis, tai nekelia grėsmės dėl galimo konkurencijos Lietuvos žemės ūkio sektoriuje iškraipymo. Anot jo, trąšos dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Izraelio pradėtų karinių veiksmų Irane brangsta visame pasaulyje.

Apie energijos kainų šoką dėl karo Artimuosiuose Rytuose įspėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo šiais metais prognozę ir padidino infliacijos prognozę. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026-aisiais augs 0,9 proc., nors gruodžio prognozėje buvo numatytas 1,2 proc. augimas. Šių metų infliacijos prognozę jie padidino nuo gruodį numatytų 1,9 proc. iki 2,6 procento.

Vienos didžiausių Baltijos šalių kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ akcininku pernai pavasarį tapusiam Turkijos turizmo verslininkui Nesetui Kockarui, valdančiam 23,2 proc. akcijų, Konkurencijos taryba leido įsigyti papildomų 10 proc. įmonės akcijų. Taryba ketvirtadienį pranešė leidusi isigyti 9,99 proc. bendrovės „Novaturas“ akcijų, kurios kartu su N. Kockaro jau turimomis akcijomis iš viso sudarys 33,2 proc., ir perimti vienvaldę įmonės kontrolę.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK) tebesilaiko aukščiausiame per penkerius metus lygyje, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, nedarbo lygis lapkričio–sausio mėnesiais sudarė 5,2 proc., o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Britų verslo atstovai įspėja, kad ekonominės pasekmės, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose ir dirbtinio intelekto diegimu, gali dar labiau susilpninti įdarbinimą.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ investuoja 1 mln. eurų į savo virtualios debesijos platformos „Bitės Cloud“ plėtrą. Investicija skirta antrajam platformos plėtros etapui – įsigyjama nauja „Dell“ serverių ir duomenų saugojimo infrastruktūra, ketvirtadienį pranešė „Bitė Lietuva“. „Bitės Lietuvos“ generalinis direktorius Arūnas Mickevičius sako, kad nauja infrastruktūra leis klientams naudoti debesijos paslaugas dvejuose duomenų centruose, o prireikus lengvai atkurti duomenų kopijas...

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylant naftos kainoms, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį paskelbė toliau paliekantis galioti 2 proc. palūkanų normą. Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc.

Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) nusprendus trauktis iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikina, kad Vyriausybė padarė viską, kad bendrovė toliau veiktų šalyje. Jis pažymėjo, kad šiuo klausimu buvo nuolat komunikuojama su įmonės atstovais ir šis sprendimas tėra susijęs su pasikeitusia bendrovės strategija.  „Galiu patikinti, kad iš Vyriausybės pusės padarėme viską, kad įmonė pasiliktų.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Kovas keliuose – tai sustiprintos eismo dalyvių kontrolės mėnuo, orientuotas į saugumą ir atsakingą elgesį. Visoje Lietuvoje bus vykdomos tikslinės eismo dalyvių kontrolės priemonės, kurių pagrindinis tikslas – saugesnės kelionės visiems.

Europos Parlamentas (EP) žengė svarbų pirmąjį žingsnį siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą su JAV – pritarė muitų amerikiečių prekėms mažinimui. Procesas buvo sustabdytas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų. EP Tarptautinės prekybos komitetas balsavime pritarė ES muitų mažinimui kai kurioms amerikiečių prekėms, kaip numatyta rugpjūčio susitarime, kurio Briuselis pažadėjo laikytis.

Vidutinių valandos darbo sąnaudų augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai ES šalyse, skelbia Eurostatas. Šios sąnaudos Lietuvoje spalį–gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2024 metais, augo 9 proc., vidutiniškai ES – 3,7 proc., o euro zonoje – 3,4 procento. Latvijoje sąnaudos per metus augo 7,4 proc., Estijoje – 5,2 procento.

Nuo 2026 m. birželio 7 d. planuojama įgyvendinti Europos Sąjungos skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kurios tikslas – užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą ir mažinti vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Įgyvendinant šiuos pokyčius, svarbų vaidmenį atliks „Sodra“, kuri bus atsakinga už duomenų surinkimą, apdorojimą ir rodiklių apskaičiavimą.

Vilniaus Santaros klinikos ir gydytojų profesinės sąjungos pasiekė susitarimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo šiais metais. Po derybų su Valstybine ligonių kasa klinikoms pavyko papildomai išsiderėti 25 mln. eurų finansavimą, iš kurio 11 mln. eurų bus skirti darbuotojų atlyginimams didinti. Santaros klinikų generalinis direktorius Tomas Jovaiša sako, kad, pagal pasiektą susitarimą, Santaros klinikų darbuotojų atlyginimai augs apie 4 proc.

Susisiekimo infrastruktūros įmonės „Fegda grupė“ grynasis pelnas pernai mažėjo 70 proc. ir siekė 11,6 mln. eurų. Tuo metu įmonės pajamos 2025 metais mažėjo 27 proc. iki 215,3 mln. eurų. Pasak „Fegda grupės“ generalinio direktoriaus Gedimino Gribulio, po gausių infrastruktūros projektais 2024-ųjų, pernai situacija rinkoje drastiškai pasikeitė.  „Pernai beveik nebeliko didelės apimties projektų, kuriuos įprastai įgyvendina visos didžiausios šalies infrastruktūros statybų bendrovės.

Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį gali turėti pasekmių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pieno produktų eksportui, teigia pienininkų asociacija „Pieno centras“. Anot jos, karas Artimuosiuose Rytuose jau trikdo pagrindinius tarptautinės prekybos maršrutus, kuriais europietiška produkcija pasiekia Persijos įlankos šalis bei Azijos rinkas.

Estijos vyriausybė ketvirtadienio posėdyje patvirtino, kad nacionalinė minimalioji mėnesinė alga (MMA) 2026 metais sieks 946 eurus, o minimalus valandinis darbo užmokestis sudarys 5,67 euro, o tai reiškia, kad nuo balandžio 1 dienos minimalus darbo užmokestis padidės 60 eurų. Pasak ekonomikos reikalų ir pramonės ministro Erkki Keldo, Estija su kiekvienais metais vis labiau artėja prie tikslo, kad minimalus darbo užmokestis sudarytų bent pusę nacionalinio vidutinio darbo užmokesčio.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

Stambiai Vokietijos automobilių komponentų tiekėjai „Aumovio“ (buvusi „Continental“) pranešus apie traukimąsi iš Lietuvos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad ministerija teikė siūlymus ir bandė įtikinti įmonę likti Lietuvoje. Jis pridūrė, kad „Aumovio“ pasitraukimas susijęs su strateginiais sprendimais, pasikeitusia verslo logika ir globaliomis tiekimo grandinėmis. „Tai yra susiję su įmonės strateginiais sprendimais, jų pasikeitusia verslo logika.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad 80 tūkst. tonų kuro rezervą Lietuva išnaudos ilgiausiu leistinu terminu – iki birželio pabaigos, taip siekdama padaryti didesnę įtaką šokinėjančioms kuro kainoms. Ministro teigimu, toks sprendimas galutinę degalų kainą gali sumažinti maždaug dešimčia centų.