Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Tuos krūmus kertame, pagrinde dabar. O paskui atsiras žolės pjauti“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas Valdas.
Valdui iki pensijos treji metai. Pastaruosius trejus metus jis gauna socialinę pašalpą, už kurią tenka patalkininkauti 10 dienų per mėnesį po 4 valandas.
„Jeigu reikia, tai reikia“, – minėjo Valdas.
Valdas su Algiu šįkart plušo dviese.
„Jeigu sukviesti į krūvą, tai kokį 30 sueitų. Tik tiek, kad jie kaip laisvi menininkai ateina kada jie turi laiko, kada jie turi sveikatos ir noro“, – aiškino Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Nors vyrai nevengia paplušėti už gaunamą socialinę pašalpą, tačiau kaip minėjo Valdas – „iš reikalo“.
„Tai aišku, kad geriau būtų, kad nereikėtų atidirbinėti“, – prisipažino Algis.
„Mums dar važinėti reikia 5 km iki seniūnijos maždaug. Vienas važiuoja iš Pušaloto 18 km ar 16 km, mina dėl tos pašalpėlės“, – pasakojo Valdas
„Ką paprašo, tą ir dirbame“, – kalbėjo Panevėžio rajono gyventojas Virginijus.
57 – erių Virginijus sakė nebepamenantis kiek metų gyvena iš pašalpos. Paaiškino ir kodėl neturi pastovaus darbo.
„Toli gyvenu, nei privažinėti, nei kur įsidarbinti“, – sakė Virginijus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori palengvinti pašalpų gavėjų dalią. Pavyzdžiui, visuomenei naudingos veiklos atlikti nebebūtų kviečiami žmonės, kurie gyvena toliau nei trys kilometrai nuo vietos, kurioje reikėtų patalkininkauti, jei savivaldybės neužtikrina susisiekimo ar nemokamo pavežėjimo.
Taip pat patalkininkauti nebereikėtų pašalpų gavėjams, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai. Esą tokio amžiaus žmonės dažnai jau skundžiasi prasta sveikata.
„Dažniausiai savivaldybės pasitelkia viešųjų darbų tvarkymui, fiziniams darbams tai atsisako dalyvauti visuomenei naudingoj veikloj ir netenka socialinės pašalpos“, – kalbėjo Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
„Gal tiesiog reikia padvigubinti pašalpą, kam parduotuvė su svaigalais toliau kaip 2 km, kad socialinė darbuotoja pristatytų patiekalus, tada tikrai bus žmogaus teisės išsaugotos. Bus visi laimingi“, – sakė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
„Ir dabar kas negali, kam sveikata neleidžia, pristato iš gydytojų pažymą ir nereikia atidirbti. Kuri moteris negali panešti, tai ji gali gėlynus paravėti ar aplinką aptvarkyti“, – aiškino Panevėžio seniūno pavaduotoja Aistė Skėrė.
Seniūnas dar pridūrė, žmogus bent 10 dienų per mėnesį po kelias valandas prisidėdamas prie aplinkos gražinimo ar kitaip pagelbėdamas, visai nepraranda darbo rutinos.
„Jam reikia atsikelti, moteriai gal ir lūpdažiu brūkštelti. Turėjome tokią vieną, ji iš vienos kišenės „flečkutę“ patraukia, iš kitos lūpdažį“, – minėjo V. Šležas.
„Neturėtų būti dalinami pinigai už dyką. Kai pusę dienos ar dieną pašlavinėja gatvę arba lapus grėbia, arba žiemos metu sniegą kasa, tikrai neįžvelgiu jokio blogumo ir tik naudą“, – aiškino Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
„Tikslas ne atidirbinėti, o kad žmonės iš tikrųjų dirbtų, už tai gautų atlyginimą, jaustųsi oriai“, – sakė S. Kulpina.
Seniūnijos tvirtina, kad ir dabar yra pavyzdžių, kuomet darbštūs žmonės, buvę pašalpų gavėjai, įdarbinami. Tačiau visada yra ir tokių, kurie randa aibę priežasčių nedirbti.
Jei ministerijos siūlymams bus pritarta, nuo birželio pirmosios visuomenei naudingai veiklai bus kviečiami tik tie, kurie atsisako dalyvauti užimtumo didinimo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
