Bendrovė praneša, kad sausį–kovą pagaminta 2,784 teravatvalandės (TWh) elektros (prieš metus – 2,542 TWh).
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sako, kad šių metų pradžioje mažėjo šiluminių elektrinių gamyba, daugiau gamino atsinaujinančių išteklių elektrinės.
„Vėjo elektrinės gamino didžiausią elektros dalį Lietuvoje. Nors pirmąjį metų ketvirtį saulės elektrinių gamyba dėl oro sąlygų būna nedidelė, jos augimo tempas išliko aukštas – saulės elektrinės pagamino 65 proc. daugiau energijos, nei pernai tuo pačiu metu“, – pranešime teigė D. Matelionis.
Saulės ir vėjo bei hidroelektrinės pagamino 1,933 TWh elektros – 29 proc. daugiau, o jų dalis visoje gamyboje siekė 69,4 proc. ir 47,5 proc. bendro poreikio.
Vėjo elektrinių gamyba per metus augo 28 proc. iki 1,461 TWh, saulės – 65 proc. iki 0,314 TWh, hidroelektrinių – 2 proc. iki 0,097 TWh. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 22 proc. iki 0,719 TWh.
Elektros suvartojimas
Elektros suvartojimas šiemet augo 12,4 proc. iki 3,592 TWh (3,195 TWh).
„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje ne kartą fiksuoti elektros vartojimo rekordai (...). Bendras elektros poreikis, daugiausia dėl žvarbių orų, augo net aštuntadaliu“, – pranešime teigė D. Matelionis.
Pramonės elektros vartojimas per metus augo 5 proc. iki 1,198 TWh, paslaugų – 15 proc. iki 1,161 TWh, gyventojų – 15 proc. iki 1,161 TWh.
Pirmąjį ketvirtį elektros importas augo 20 proc. iki 1,937 TWh, eksportas – 8 proc. iki 0,627 TWh.
Importas iš Švedijos sumažėjo 20 proc. iki 0,931 TWh, tuo metu iš Latvijos padidėjo 3,36 karto iki 0,892 TWh, iš Lenkijos – mažėjo 32 proc. iki 0,115 TWh.
Didžiausią elektros eksportą sudarė eksportas į Latviją – 0,304 TWh, arba 24 proc. mažiau nei pernai. Eksportas į Lenkiją augo 57 proc. iki 0,165 TWh, į Švediją – 4 kartus iki 0,158 TWh.
