„Didiname elektros gamybą ne tik siekdami paties apimties didėjimo – tokiu būdu stengiamės uždaryti tą deficitą, kuris natūraliai susiklostė po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, bet mes siekiame elektrą gaminti tokiu būdu, kuris padarytų mus mažiau priklausomus nuo rusiškų energetikos išteklių importo, ypatingai tų išgaunamų energijos išteklių importo“, – Prezidentūros antradienį išplatintame vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.
„Be abejo, šis aspektas yra nepaprastai svarbus, nes jis mums leis ateityje apsisaugoti nuo netikėtų ar staigių naftos rinkos svyravimų. Galbūt degalų rinkos mes tiesiogiai neapsaugosime, bet mes apsaugosime elektros energijos kainą, tai nepaprastai svarbu mūsų verslo konkurencingumui“, – sakė jis.
Nausėda dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime
Prezidentas Kroatijoje, Dubrovnike antradienį dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, kur aptarti regiono energetikos, susisiekimo ir geopolitinio saugumo iššūkiai.
Lietuvos prezidentas sakė, kad dabartinėje saugumo aplinkoje iniciatyvos dėmesys plečiasi į naujas sritis, tokias kaip karinis mobilumas, kritinės infrastruktūros apsauga ir kibernetinis saugumas.
Anot G. Nausėdos, susitikime dalyvavęs JAV atstovas išsakė viešus pagyrimus Lietuvai už tai, kad per pastaruosius ketverius metus šalis padvigubino vietinę elektros gamybą, skirtingai nei kai kurios kitos regiono valstybės.
G. Nausėda taip pat teigė manantis, kad ateityje vis didesnį vaidmenį Trijų jūrų iniciatyvoje turės Ukraina.
„Ukraina vis labiau nori vaidinti dėmesį ne tik kažką gaudama iš Vakarų bendrijos ir Vakarų šalių, bet taip pat ir sukaupusi milžinišką patirtį, apsaugodama savo energetikos infrastruktūrą, kovodama naujų technologijų karą prieš Rusiją, ji tikrai turi, ką pasiūlyti“, – teigė G. Nausėda.
„Ukrainai ateityje, manau, tiesiog lemta vaidinti labai didelį vaidmenį Trijų jūrų iniciatyvoje“, – pridūrė jis.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją.
Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija, Japonija, Europos Komisija, Ispanija ir Turkija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios partnerės iš Rytų kaimynystės ir Vakarų Balkanų – Ukraina, Moldova, Albanija ir Juodkalnija.
