Kaupiantys II pensijų pakopoje, kas mėnesį 3 proc. savo pajamų skiria taupymui senatvei. Prie tų pinigų taip pat yra pridedama valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio ir nuo 2026 m. siekia 33,49 euro kas mėnesį arba 401,88 euro per metus.
Pavyzdžiui, jei kaupiantis gyventojas uždirba 2 tūkst. eurų prieš mokesčius, tai jo įmoka į II pakopą sieks 60 eurų, o valstybė papildomai perves dar 33,49 euro.
Vadinasi, kad bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį siekia 93,49 euro, o per metus t. y. 1121,88 euro.
Svarbu pabrėžti, kad šioje sumoje nėra įskaičiuotos investicinės grąžos. Paprastai tariant, kiek į kaupimą patekę pinigai uždirbo papildomai.
Visgi norint, kad sulaukus pensinio amžiaus šiais pinigais būtų galima pasinaudoti, gyventojai turi įsigyti anuitetą.
Jį įsigijus „Sodra“ kas mėnesį pridės papildomą išmoką prie pensijos.
Šiuo metu minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16 785 tūkst. eurų.
Visgi pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, anuiteto reikėtų atsisakyti – taip II pakopoje kaupiantys gyventojai senatvėje galėtų patys valdyti savo lėšas. Tokie pokyčiai gali padaryti sistemą patrauklesne ir pritrauktų daugiau kaupiančiųjų.
Tačiau su šia idėja sutinka ne visi. Kai kurie specialistai teigia, kad panaikinus privalomą anuiteto įsigijimą papildomas kaupimas pensijai netektų prasmės.
Nuomonės dėl anuitetų išsiskiria
Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau pareiškė, kad remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo.
Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.
Tuo metu Premjerė Inga Ruginienė sako, kad atsisakius įpareigojimo įsigyti pensijų anuitetą papildomas kaupimas antroje pakopoje taptų išskirtinių bruožų nebeturinčiu taupymo būdu.
„Turime suprasti vieną dalyką – jei kalbame apie anuitetų nebuvimą, tada tai reikštų, kad tiek antra, tiek trečia pakopa nebebūtų pensijų sistemos dalis. Anuitetas ir yra tas veiksnys, kuris paprastą taupymą paverčia normalia pensijine sistema, tad jei darysime prielaidą, kad galime atsisakyti anuitetų – tada taupyti galime ir tiesiog laikydami pinigus sąskaitoje“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo I. Ruginienė.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad šiuo klausimu nereikėtų skubėti. Anot jo, dabar svarbu įvertinti nuo sausio įsigaliojusios antros pakopos pensijų reformos rezultatus.
„Aš manau, kad tikrai nereikia skubėti. Dabar vyksta tas pinigų atsiėmimas, pasižiūrėsime, kiek žmonių pinigus atsiims, kiek žmonių liks, galbūt kažkas grįš kaupti. Tikrai reikia pasižiūrėti neskubant šitą klausimą. Argumentai dėl anuitetų panaikinimo yra aiškūs. Taip pat yra argumentai ir dėl anuitetų palikimo“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad reikia neskubėti spręsti.
„Tai yra Vyriausybės sprendimas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai turi savo nuomonę ir turi pagrįstą nuomonę, su savo argumentais. Tai tikrai, manau, kad skubėti nėra kur. Reikia pasižiūrėti šio pinigų atsiėmimo rezultatus ir tada priimti sprendimą“, – tęsė jis.
Papildomų įstatymo keitimų neplanuoja
Socialinių apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad anuitetas yra ne kas kita, o papildoma pensija, kuri mokama tol, kol ją gaunantis žmogus gyvena.
Todėl, kai kalbame būtent apie kaupimą pensijai, kalbame apie pensijas, t. y. anuitetus, o ne kitokias išmokas.
„Apie tai, kad tik visą gyvenimą mokama išmoka leidžia pensijų kaupimo sistemose valdyti ilgaamžiškumo riziką (kai dėl ilgesnės gyvenimo trukmės nemažėjančias išmokas tenka mokėti ilgiau) kalba ir EBPO.
Todėl svarstant klausimus apie galimus pakeitimus dėl anuitetų, būtina atsakyti į klausimą, kiek tokie pakeitimai atitiktų pensijų sistemos tikslą, kuris nėra bet kokios pajamos senatvėje, o būtent pensija“, – komentavo ministerijos atstovai.
Ministerija pridėjo, kad papildomų įstatymo keitimų tol, kol vyksta priimtos pensijų kaupimo sistemos reformos pereinamasis laikotarpis, neplanuoja.
Kelią pokyčiams užkerta valstybės subsidijos
Ekonomistas Romas Lazutka pritaria idėjai, kad anuiteto įsigijimas neturėtų būt privalomas.
„Mūsų sistemoje jis tikrai neturėtų būti privalomas, nes tai yra nelogiška todėl, kad dalis kuri nepasiekia anuiteto ribos gali daryti ką nori, kita dalis iš viso nekaupia, o kažkam jį įsigyti privaloma. Taip pat tas privalomumas yra labai kritikuotinas todėl, nes tie pinigai labai nuvertėja“, – pažymėjo ekonomistas.
Pašnekovas pažymi, kad privalomas anuitetas įgytų prasmę tik tuo atveju, jei kaupime būtų privaloma dalyvauti visiems gyventojams.
„Prieš 20 metų buvo tikimasi, kad visi žmonės dalyvaus kaupime, o dabar tik apie 500 tūkst. yra. Jei dalyvautų visi, tada tas privalomas anuitetas turėtų kitokią prasmę, o ir „Sodros“ pensijas būtų galima didinti lėčiau.
Kad anuitetas būtų privalomas ir kaupimas turi būti privalomas visiems. Tam valstybė turėtų nustatyti mokestį, kurį kiekvienas kas mėnesį nuo algos mokėtų ir kauptų. Visgi pas mus valdžia to daryti nedrįsta“, – komentavo pašnekovas.
Visgi, pasak R. Lazutkos, kelią pokyčiams dėl anuitetų užkerta valstybės subsidijavimas.
„Tačiau tik į anuitetus žiūrėti nėra gana, nes reikia žiūrėti į visą sistemą. Čia viskas susiję ir su subsidija, kuri dabar yra visiškai nepagrįsta. Kaupia tik maždaug kas trečias dirbantis, o visa visuomenė turi subsidijuoti tas įmokas.
Ir būtent tada atsiranda pagrindas, kad valstybė duoda pinigus, dėl to gali nurodyti, kaip su jais elgtis. Taigi reikėtų pergalvoti, kad subsidija nėra pagrista ir tada nereikės valstybei riboti pinigų atsiėmimo“, – aiškino jis.
Anuitetai per lėtai didinami
Ekonomistas pažymi, kad didžiausia anuitetų problema yra ta, kad jų neįmanoma indeksuoti taip kaip įprastų pensijų.
„Techniškai nelabai gali būti sutvarkyta, kad būtų indeksuojamas. Čia yra pagrindinė anuiteto yda. Indeksavimas yra kai pensijas ar kitas išmokas kiekvienais metas padaugina iš tam tikro koeficiento, kuris rodo, kiek padidėjo atlyginimai ir kainos.
Anuitetai irgi būna padidinami, nes jų pinigai investuojami ir gaunamos pajamos. Gavus pajamas yra įvertinama ar iš jų galima padidinti anuitetą, tačiau tai vienkartinis iš anksto nenumatytas dalykas, visai kitoks, nei indeksavimas“, – paaiškino R. Lazutka.
Pasak jo taip yra todėl, nes investuojant pajamos yra visiškai neprognozuojamos nei kaupimo laikotarpiu, nei įsigijus anuitetą.
„Čia yra problema tame, kad kai atlyginimai auga ir pensijos auga, anuitetai nebūtinai. Pensijos per metus yra padidinamos apie 10 proc., tai išauga maždaug 100 eurų žmogui, o anuitetas būna padidinta 1–2 proc.
Tai gali per kokius 5 eurus padidėti ir gaunasi, kad tie pinigai labai nuvertėja, nes kainos per ilgesnį laikotarpį gali išaugti ir 20 proc.“ – pridėjo pašnekovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
