Kvietimas teikti paraiškas ir gauti paramą galioja iki šių metų gruodžio 16 d.
Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.
Paramai iš viso skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Nuo kvietimo pradžios APVA jau sulaukė paraiškų už daugiau kaip 1,1 mln. eurų.
Vienam pareiškėjui – 900 eurų
Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą. Kreiptis dėl paramos gali gyventojai – ne miško paskirties žemės, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai (savaiminukai), savininkai.
Pagal Miškų įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, jaunesniais kaip 20 m. savaiminukais apaugusi ne miško žemė gali būti inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas tik žemės savininkui pageidaujant.
Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius bent 20 m. ar didesnis, apaugę plotai apskaitomi mišku aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Gyventojai, norintys pasinaudoti parama, kviečiami susipažinti su APVA paruošta atmintine.
Atmintinėje nuosekliai pristatomi visi žingsniai, kuriuos turi atlikti žemės savininkai, norintys sulaukti paramos ir turimą ne miško žemės plotą paversti mišku.
Atlikus atmintinėje nurodytus žingsnius, paraiškos teikiamos APVIS svetainėje iki 2026 m. gruodžio 16 d. arba kol baigsis kvietime numatytos lėšos.
VMT pradėjo tarnybinius tyrimus dėl leidimų plyniesiems sanitariniams miško kirtimams
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) praneša direktoriaus Mindaugo Tarnausko įsakymu pradėjusi plataus masto vidinį patikrinimą, kuriuo siekiama įvertinti, ar leidimai plyniesiems sanitariniams miško kirtimams buvo išduodami laikantis galiojančių teisės aktų ir nustatytų procedūrų. Skelbiama, kad tyrimas apima laikotarpį nuo 2024 m.
„Leidimus sanitariniams kirtimams tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose išduoda VMT Miškininkystės departamento regioninių padalinių specialistai. Vertinimo metu analizuojama, ar objektyviai nustatytas pagrindas plyniesiems sanitariniams kirtimams, ar nebuvo dirbtinai skaidomi medynai, ar specialistai atliko privalomas vietos apžiūras“, – teigiama pranešime.
„Pirminiai patikrinimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad dalis leidimų plyniesiems sanitariniams kirtimams privačiuose miškuose išduoti nesilaikant teisės aktuose ir VMT vidiniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Tokie atvejai užfiksuoti Vilniaus regione“, – nurodo VMT.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VMT pradėjo tarnybinius tyrimus dėl galimų pažeidimų, susijusių su leidimų išdavimu plyniesiems sanitariniams miško kirtimams.
„Šią situaciją vertinu principingai ir be išlygų. Noriu aiškiai pasakyti – kalbame apie sistemines problemas, kurios formavosi ne vienerius metus. Tai yra viena praeities spragų, su kuriomis susidūriau pradėjęs vadovauti Valstybinei miškų tarnybai. Jas šiandien turime identifikuoti ir iš esmės sutvarkyti“, – pranešime cituojamas VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas.
„Nuosekliai peržiūrime procesus ir stipriname kontrolę. Visi galimi pažeidimai bus ištirti iki galo, atsakomybė – įvardyta, o sprendimai – priimti. Lygiagrečiai diegsime sisteminius pokyčius, kad tokios praktikos ateityje būtų neįmanomos“, – akcentuoja VMT direktorius.
Skelbiama, kad VMT jau ėmėsi papildomų priemonių: peržiūrimi leidimų išdavimo procesai, stiprinami kontrolės mechanizmai, numatomi aiškesni atsakomybės standartai bei skaidrumo užtikrinimo sprendimai. Analizuojama, ar analogiškų kaip Vilniaus regione atvejų nėra visoje Lietuvoje.
