Užsienio verslas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė neramumus pasaulio rinkose trečiadienį, nes dešimtims šalių buvo pradėti taikyti baudžiamieji muitai, o Kinija, kuriai buvo nustatyti per 100 proc. muito vertės mokesčiai, ketina imtis atsakomųjų priemonių. Po tam tikro atokvėpio antradienį akcijų rinkose vėl įsivyravo panikos režimas: trečiadienį Tokijo biržos indeksas prekybą uždarė beveik 4 proc. žemiau, o Frankfurto, Paryžiaus ir Londono biržų iki vidurdienio buvo kritę maždaug 3 procentais.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri išlieka pirmoje pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutėje, per pirmąjį šių metų mėnesį finansine išraiška eksportavo tik 0,4 proc. daugiau nei prieš metus – už 289,4 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją išaugo 16,3 proc. iki 82,8 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 89,7 proc. viso eksporto ir 55,6 proc. importo. Eksportas padidėjo 0,2 proc., importas – 28 procentais. 36,3 proc.

Naudoti „Tesla“ Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rinkose per metus pigo sparčiau nei kiti elektromobiliai, skelbia „Financial Times“. „CarGurus“ prekyvietės duomenimis, naudotų „Teslos“ kainos JAV praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 7 proc., tuo tarpu kitų markių elektromobiliai antrinėje rinkoje atpigo vidutiniškai tik 1,5 procento. Prekyvietės „Auto Trader“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje naudotų „Tesla“ vertė sumenko 15 proc., palyginti su 10 proc.

Ekonomistas, kurio atliktu darbu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rėmėsi, mėgindama pateisinti visuotinius tarifus, pasakė, kad oficialūs asmenys neteisingai suprato jo tyrimą, o muitų tarifai turėtų sudaryti vos ketvirtadalį to, ką paskelbė Baltieji rūmai. Brentas Neimanas, buvusio prezidento Joe Bideno administracijoje ėjęs JAV Iždo pareigūno pareigas, 2021 m. kartu su kitais autoriais parašė straipsnį apie muitų poveikį kainoms Jungtinėse Valstijose.

 Europos Komisija tikisi pateikti atsaką į naujausius JAV prezidento Donaldo Trumpo muitus jau kitą savaitę, antradienį pranešė jos atstovas spaudai. „Tikiuosi, kad tai galėtų įvykti jau kitą savaitę“, – žurnalistams sakė bloko prekybos atstovas Olofas Gillas. Tuomet Komisijos planas bus baigtas rengti konsultuojantis su 27 Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Reuters“ – Europa ruošia atsakomuosius muitus JAV Europos Komisija siūlo 25 proc.

Daugybė ekonomistų reiškia nerimą dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų didelių muitų importui į Jungtines Valstijas, kurie sukėlė prekybos karą, ekspertų teigimu, daugelį šalių galintį nuvesti į recesiją. Toliau apžvelgiame kai kurių įtakingų ekonomistų ir pačiam respublikonui artimų verslininkų komentarus.

Kelionės ir taip kelia daug streso, todėl šiemet, prieš vykstant į oro uostą, reikėtų žinoti, kas keisis ir kaip reikės pateikti įlaipinimo bilietus. Nors skrydžių bendrovė „Ryanair“ garsėja pigiais skrydžiais, griežtos oro linijų bendrovės taisyklės gali greitai padidinti bilieto kainą, rašoma portale „Mirror“. Bendrovė pranešė apie pokyčius nuo rankinio bagažo apribojimų iki naujų įlaipinimo bilietų.

Europos akcijos antradienį pradėjo kilti, nutraukdamos keturių dienų nuostolių seriją, paskatintą nerimo dėl tarifų. Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ES pasiūlė JAV prezidentui Donaldui Trumpui derybas dėl „nulinių tarifų“ pramoninėms prekėms susitarimo. Ji pakartojo, kad blokas yra pasirengęs taikyti atsakomąsias priemones, jei derybos žlugtų. D. Trumpas Europos pasiūlymą nedelsdamas atmetė. Europos indeksas STOXX 600 antradienį pakilo 0,7 proc.

Europos Komisija siūlo 25 proc. atsakomuosius muitus kai kuriems JAV importuojamiems produktams, rašo „Reuters“. Reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo nustatytus tarifus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pirmadienį pasiūlė 25 proc. atsakomuosius tarifus kai kurioms JAV prekėms, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino „Reuters“. Tarifai kai kurioms prekėms įsigalios gegužės 16 d., o kitoms – vėliau šiais metais, gruodžio 1 d., sakoma dokumente.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pernai, audituotais duomenimis, siekė 74,6 mln. eurų – 8 proc. mažiau nei 2023 metais, kai pajamos sudarė 82,2 mln. eurų. Pasak bendrovės, nežymų pajamų mažėjimą lėmė bendras mažesnis gamtinių dujų kiekis, transportuotas per „Amber Grid” valdomą dujų perdavimo sistemą. Tuo metu įmonės konsoliduotas grynasis pelnas praėjusiais metais sudarė 8,3 mln. eurų ir buvo 36 proc. mažesnis nei 2023 metais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino didžiuliais papildomais muitais importui iš Kinijos, jei Pekinas neatšauks savo atsakomųjų priemonių planų. D. Trumpas pridūrė, kad Vašingtonas pradės derybas su kitomis šalimis, jei jos to pageidaus. „Jei Kinija iki rytojaus, 2025-ųjų balandžio 8-osios, neatšauks 34 proc. padidintų tarifų, viršijančių jau ilgą laiką vykdomus prekybos pažeidimus, Jungtinės Valstijos nuo balandžio 9-osios Kinijai pritaikys papildomus 50 proc.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų automobiliams įšaldo transporto priemonių tiekimą į JAV.  Įmonės atstovė pirmadienį patvirtino, kad pardavėjams išsiųstas atitinkamas laiškas, praneša agentūra „Reuters“. Anot duomenų, visi automobiliai, patekę į JAV po balandžio 2 d., kol kas turi būti sulaikomi uostuose. Platintojai esą dabar turi susitelkti į atsargų sandėliuose mažinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pranešė, kad, siekdama išvengti visuotinio transatlantinio prekybos karo, ES pasiūlė Jungtinėms Valstijoms pramoninių prekių srautams taikyti „abipusius nulinius“ muito tarifus. „Mes toliau esame pasirengę derėtis su Jungtinėmis Valstijomis.

Po prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų muitų JAV pirkėjai pradėjo nutraukinėti užsakymus gaminiams iš Bangladešo, antrojo pagal dydį pasaulyje drabužių gamintojo. Tai pastūmėjo Dakos vyriausybę pirmadienį prašyti trijų mėnesių muitų pauzės. Tekstilės ir drabužių gamyba sudaro apie 80 proc. Bangladešo eksporto, pramonei atsitiesiant po studentų vadovaujamos revoliucijos, praėjusiais metais nuvertusios šalies vyriausybę. D. Trumpas trečiadienį Bangladešui įvedė naujus negailestingus 37 proc.

Vokietijos vyriausybė tikisi, kad vis dar galima išvengti prekybos karo eskalacijos, paskatintos JAV prezidento Donaldo Trumpo. ES prekybos ministrai susitiko Liuksemburge, kad apsvarstytų strategijas, kaip įtikinti D. Trumpą pergalvoti savo naujausius prekybos veiksmus. „Mes nenorime pradėti prekybos karo, tačiau tikslas turėtų būti toliau mažinti prekybos kliūtis“, – pirmadienį Berlyne sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) pristatytų muitų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ragindamas Europos Sąjungą (ES) karštligiškai nesiimti atsakomųjų priemonių. „Lietuva yra suinteresuota rasti sprendimą.

Naftos kainos tęsia praėjusios savaitės nuostolius, pirmadienį pasiekusios ketverių metų minimumą, kol JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai ir prekybos karo eskalacijos ženklai kursto nerimą dėl pasaulinės recesijos, kuri paveiktų ir naftos paklausą. Europoje „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai atpigo 3,8 proc. iki 63,10 dolerio už barelį, o WTI naftos ateities sandoriai smuktelėjo 4,1 proc. iki 59,47 dolerio. Abu kontraktai praėjusią savaitę smuko daugiau kaip 10 proc.

Honkongo akcijos pirmadienį išgyveno blogiausią dieną per beveik tris dešimtmečius, praradusios daugiau nei 13 proc. po to, kai Kinija paskelbė atsakomuosius tarifus Jungtinėms Valstijoms, pakurstydama prekybos karą ir nerimą dėl recesijos. Indeksas „Hang Seng“ nukrito 13,22 proc. (3 021,51 punkto) iki 19 828,30 – tai ryškiausias nuosmukis nuo 1997 m. Azijos finansų krizės. Indeksas „Shanghai Composite“ nukrito 7,34 proc.

Pirmadienį Europos akcijų ateities sandoriai smuko, reaguodami į savaitgalio naujienas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesutiko atšaukti plataus masto tarifų prekybos partneriams, o Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų, dar labiau pakurstydama prekybos karą.

Sekmadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad daugiau nei 50 šalių nori derėtis su prezidentu Donaldu Trumpu, siekdamos sumažinti didžiulius muitų tarifus prekėms, eksportuojamoms į JAV. Respublikonų prezidentas, trečiadienį priblokštas valstybes užvertęs rinkliavomis, išlieka nepalenkiamas. Rinkoms regresuojant, jis teigia politikos „nekeisiantis“.  Vis dėlto, nustačius laipsnišką muitų tarifų didinimą, kai kurioms šalims atsirado erdvės deryboms.

Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie įvedamus muitus (angl. tariffs) daugeliui pasaulio šalių. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Jungtinės Karalystės (JK) prabangių automobilių gamintoja „Jaguar Land Rover“ (JLR) šeštadienį pranešė, kad balandį laikinai sustabdys savo gaminių tiekimą į Jungtines Valstijas, kol sprendžia Vašingtono muitų sukurtų „naujų prekybos sąlygų“ klausimą. „JAV yra svarbi JLR prabangių markių rinka.

Nuo šiandien Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigalioja prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10-ies procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau kitą savaitę.

Didinami pasaulinės prekybos muitai pakenks pažeidžiamiausiems ir neturtingiausiems žmonėms, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų prekybos ir vystymosi agentūra. Kylantys neramumai prekybos srityje „kenkia pažeidžiamiems ir skurstantiems asmenims“, pareiškime teigė JT prekybos ir plėtros agentūros (UNCTAD) generalinė sekretorė Rebeca Grynspan. „Prekyba neturi tapti dar vienu nestabilumo šaltiniu. Ji turėtų tarnauti vystymuisi ir pasauliniam augimui“, – sakė R. Grynspan.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prailgino terminą, per kurį socialinė platforma „TikTok“ turi rasti pirkėją ne iš Kinijos, arba ji bus uždrausta Jungtinėse Valstijose. Jis pirkėjo paieškoms suteikė dar 75 dienas. „Mano administracija labai sunkiai dirba, kad išgelbėtų „TikTok“ ir mes padarėme nuostabią pažangą.

Šeštadienį įsigaliojo dalis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų importo muitų, galinčių sukelti kitų šalių atsaką ir paveikti pasaulinę prekybą. Dešimties procentų „bazinis“ tarifas įsigaliojo vidurnaktį iš penktadienio į šeštadienį. Jis taikomas daugeliui į JAV importuojančių šalių, išskyrus Meksiką ir Kanadą. D. Trumpas prisiėmė nepaprastąsias ekonomines galias siekdamas spręsti tariamas problemas su JAV prekybos deficitu.

Dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai įvestų muitų padidėjo didesnio nedarbo rizika ir šis jo sprendimas tikriausiai paskatins infliacijos augimą bei ūkio plėtros lėtėjimą, penktadienį pareiškė Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas. „Dabar darosi aišku, kad muitų padidinimas bus gerokai didesnis negu buvo manyta“, – sakė J. Powellas renginyje Virdžinijos valstijoje.

Izraelis veda derybas su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės sumažinti muitus, kuriuos kaip pasaulinės salvės dalį įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė žydų valstybės finansų ministras Bezalelis Smotrichas. D. Trumpas šią savaitę tiek draugams, tiek priešams pritaikė didžiulius „Išlaisvinimo dienos“ muitus ir apie juos paskelbė praėjus vos dienai po to, kai Izraelis panaikino visus likusius muitus JAV importui.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsipuolė Kiniją, pareiškęs, kad ši JAV varžovė, kuri, atsakydama į jo pasaulinį prekybos karą, paskelbė atsakomuosius muitus, „supanikavo“. „Kinija sužaidė neteisingai, ji supanikavo – vienintelis dalykas, kurio ji negali sau leisti!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.  Visą žinutę jis parašė didžiosiomis raidėmis.

Naujiems JAV muitams sukėlus smarkius nuosmukius pasaulio akcijų rinkose, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo toliau vykdyti savo politiką ir kartu nurodė, kad šalies investuotojai gaus naudos. „Daugybei investuotojų, ateinančių į Jungtines Valstijas ir investuojančių didžiules pinigų sumas, – mano politika niekada nesikeis“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas. „Tai puikus metas praturtėti labiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti naujausi pasauliniai muitai sulaukė pašaipų, nes tarifų kliuvo ir vienai atokiai, tik pingvinų gyvenamai salai.

Naftos kainų kritimas tarptautinėje rinkoje penktadienį sustiprėjo, o Europos etaloninės „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo 2021-ųjų rugpjūčio nusileido žemiau 65 JAV dolerių žymos. „Brent“ nafta ateities sandoriuose Londono „ICE Futures“ biržoje, ketvirtadienį patyrusi kritimą daugiau nei 6 proc., per nepilną penktadienio prekyba smuko dar kiek stipriau – apytikriai 7 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje kovą išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 2,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, paslaugų brangimo per metus sulėtėjimą iki 4,5 proc. ir energijos išteklių kainų kritimo pagilėjimą iki 4,9 proc. atsvėrė iki 5,9 proc. spartėjęs maisto, alkoholio ir tabako brangimas, taip pat ne maisto prekių – iki 1,6 procento. Kovą užfiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija – perpus mažesnė nei vasarį.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo prasidėjusi kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose penktadienį tęsėsi. Tokijo akcijų biržos indeksas per penktadienio prekybą prarado beveik 6 proc. savo vertės. Frankfurto akcijų indeksas per daugiau nei pusę penktadienio biržinės prekybos sesijos nukrito 4,5 proc., Paryžiaus – 4 proc., Londono – 3,5 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Investuotojai į Jungtinių Valstijų planuojamus muitus kol kas reaguoja ramiai, tačiau kelia lūkestį Lietuvos muitinei ruoštis galimiems nesklandumams, kad į šalį atvykusios prekės neužstrigtų pasienyje, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Vytautas Šilinskas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Kinijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo A+ iki A, atkreipdama dėmenį į besitęsiantį Kinijos viešųjų finansų blogėjimą ir spartų valstybės skolos augimą. Naujajam reitingui suteikta stabili perspektyva. „Manome, kad valdžios institucijos ir toliau naudos fiskalines paskatas ekonomikos plėtrai skatinti esant silpnai vidaus paklausai, didėjant užsienio prekybos muitams ir išliekant defliaciniam spaudimui.

OPEC+ aljanso pagrindinėms narėms ketvirtadienio pavakarę pranešus apie rekordinį per pastaruosius penkerius metus gavybos didinimą, „juodasis auksas“ nuvertėjo daugiau nei 6 proc., o vien tik Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina krito žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos, skelbia „Deutsche Welle“. Šis sprendimas paspartino naftos vertės nuosmukį, prasidėjusį po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo, kurie kelia pasaulinės recesijos grėsmę.

JAV akcijų biržų indeksai ketvirtadienį, reaguodami į prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimą, patyrė stipriausią per apytikriai pastaruosius penkerius metus nuosmukį per vieną dieną. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nukrito 4 proc., technologijų turtingas „Nasdaq Composite“ – 6 proc., o plačios apimties „S&P 500“ – 4,8 proc., nubraukdamas maždaug 2 trln. dolerių rinkos vertės.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasakė, kad naujieji JAV muitai „akivaizdai kelia rimtą riziką pasaulinėms prognozėms“ ir paragino Vašingtoną dirbti su savo prekybos partneriais. Tai buvo pirmas TVF vadovės pareiškimas po to, kai naujausia prezidento Donaldo Trumpo muitų salvė dar labiau užaštrino prekybinį karą, daugelio nuomone galintį paskatinti pasaulinę recesiją bei infliacijos augimą.

Jungtinių Valstijų užsienio prekybos deficitas vasarį kukliai sumažėjo nuo ankstesnį mėnesį fiksuoto rekordinio lygio, importo stabilumą atsvėrus eksporto augimui beveik 3 procentais. Vasarį prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, o vėliau sustabdė, griežtus muitus Kanadai ir Meksikai, o Kinijai įvedė papildomų muitų. Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbtais negalutiniais duomenimis, importo atotrūkis nuo eksporto per mėnesį sumenko nuo 130,7 mlrd. iki 122,7 mlrd.

Latvijoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruotos 2693 naujos įmonės – 287 įmonėmis, arba 11,9 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rodo šalies įmonių registrą valdančios „Lursoft“ paskelbti duomenys. Vien tik praėjusį mėnesį įsteigtos 879 naujos įmonės – 11,7 proc. daugiau nei pernai kovą. 89 proc. jų – ribotos atsakomybės bendrovės, 9 proc. – individualios įmonės. 61 proc. praėjusį mėnesį įregistruotų naujų ribotos atsakomybės bendrovių įstatinis kapitalas nesiekė 2,8 tūkst.

Vokietijos koncernas „Volkswagen“ žaibiškai reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų automobilių importui paskelbimą – sustabdė savo produkcijos tiekimą į Jungtines Valstijas, ketvirtadienį praneša Vokietijos leidinys „Bild“. Jo duomenimis, didžiausias Europos automobilių gamintojas informavo prekybos tarpininkus, jog JAV rinkai skirti Europoje pagaminti automobiliai laikinai liks uostuose.

Pastarąją savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje nepakito ir šiuo metu yra apie vienu centu mažesnė nei Lenkijoje, kur benzinas pabrango. Tuo metu dyzelinas šalies degalinėse per savaitę brango 1 procentu, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Per kovą Lietuvoje benzino litro vidutinė kaina sumažėjo šešiais centais, o dyzelino – aštuoniais. Pasak agentūros, tokį degalų kainos mažėjimą lėmė gamintojo maržos sumažėjimas apie keturis centus ir Brent naftos kainos mažėjimas apie 2 proc.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ per šį vasaros sezoną tankins skrydžius iš Rygos aštuoniomis kryptimis – į Alikantę, Amsterdamą, Stokholmą, Stambulą, Portą, Kišiniovą, Taliną ir Tamperę. Savo pranešime bendrovė pažymi, jog šį sezoną siūlys tiesioginius skrydžius iš Rygos daugiau kaip 60 krypčių Europoje ir už jos ribų. Bendrovė tikisi, jog populiariausios kryptys bus Alikantė, Amsterdamas, Kopenhaga, Londonas ir Paryžius.

Kinijos prekybos ministerija ketvirtadienį JAV muitus ne JAV pagamintiems automobiliams pavadino „protekcionizmu ir patyčiomis“ po to, kai įsigaliojo 25 proc. tarifai šiam sektoriui.  „Pasaulinė automobilių pramonė yra labai priklausoma nuo tarptautinių gamybos ir tiekimo grandinių“, – sakė ministerijos atstovas He Yadongas.  „Tai tik pabrėžia JAV priemonių vienašališkumą, protekcionizmą ir įžeidžiantį toną“,  – pridūrė jis.

Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo įvesti tarifai neigiamai paveiks ne tik Europos Sąjungos (ES) ir JAV, bet ir pasaulio Pietų valstybes, teigia Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange. Pasak jo, ES institucijos ieškos, kaip apriboti JAV tarifų poveikį Europos vartotojams. „Šis sprendimas neabejotinai neigiamai paveiks tiek vartotojus, tiek gamintojus, tiek JAV, tiek ES.

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti dideli nauji muitai yra katastrofa tiek Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. „Šis sprendimas yra katastrofa ekonominiam pasauliui“, – sakė F. Bayrou. „Tai didžiulis sunkumas Europai. Manau, kad tai taip pat yra katastrofa Jungtinėms Valstijoms ir Amerikos piliečiams“, – teigė jis.

Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi prekybos karui su Jungtinėmis Valstijomis ir, reaguodama į prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus, planuoja „atakuoti internetines paslaugas“, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai. „Esame visiškai tikri, kad iš tiesų patirsime neigiamą poveikį gamybai“, – transliuotojui RTL sakė Sophie Primas. Ji pareiškė ypatingą susirūpinimą dėl muitų poveikio vyno ir kitų alkoholinių gėrimų sektoriui.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie įvedamus naujus muitus kone visoms pasaulio šalims. Lietuvai, kaip ir visai Europos Sąjungai, bus taikomas 20 proc. dydžio muitai. Patys muitai yra mokesčiai, kuriais apmokestinamos į šalį įvežamos įvairios prekės. Pavyzdžiui, jei prekė kainuoja 100 eurų, tai, pritaikius 20 proc. muitą, jos kaina padidėja iki 120 eurų.