Naujoji SEB Baltijos verslo apžvalga 2026 parodė, kad makroekonominės perspektyvos visose trijose Baltijos valstybėse gerėja, tačiau jų ekonomikos atsigauna skirtingu tempu, todėl įmonių strateginiai sprendimai vis labiau skiriasi.
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1200 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, piešia įvairiapusį Baltijos šalių ekonomikos vaizdą. Lietuvos įmonės išsiskiria kaip labiausiai linkusios rizikuoti: beveik viena iš keturių Lietuvos MVĮ planuoja 2026 m. įžengti į naujas eksporto rinkas. Estijoje šis skaičius yra maždaug perpus mažesnis, o tai rodo atsargesnę augimo strategiją.
Estijos įmonėms vidaus rinka išlieka svarbiausia. Dauguma MVĮ planuoja sutelkti dėmesį į vidaus rinką arba stiprinti savo pozicijas esamose eksporto rinkose, o ne aktyviai ieškoti naujų rinkų. Kalbant apie plėtrą, pirmenybė teikiama kaimyninėms šalims, ypač kitoms Baltijos valstybėms ir Šiaurės šalims, o tai rodo norą veikti pažįstamoje ir geografiškai artimoje aplinkoje.
Pasak SEB mažmeninės bankininkystės vadovės ir valdybos narės Monikos Kallas-Anton, nepaisant pirmųjų ekonomikos atsigavimo ženklų, atsargumas išlieka.
„BVP augimas prognozuojamas 2,7 proc., o infliacija turėtų sulėtėti iki maždaug 3 proc. Realaus darbo užmokesčio augimas sudaro sąlygas paklausos atsigavimui, o įmonės jau mato užsakymų pagerėjimą. Atsigavimas yra laipsniškas, ir daugelis įmonių dar nėra pasirengusios prisiimti papildomų tarptautinės plėtros rizikų, teikdamos pirmenybę esamoms rinkoms“, – paaiškino ji.
Baltijos valstybių palyginimas atsiskleidžia įvairią situaciją. Lietuvos MVĮ yra aktyviausios plėtojant veiklą naujose rinkose, daugiausia orientuodamosi į Šiaurės šalis ir kitas Europos rinkas, tačiau vis dažniau žvelgdamos ir už Europos ribų. Latvijos įmonės taip pat yra gana aktyvios tarptautiniu mastu, nors jų ambicijos nepasiekia Lietuvos lygio.
Tyrimas rodo, kad didesnį Lietuvos įmonių polinkį rizikuoti palaiko spartesnis ekonomikos augimas ir aktyvesnė investicinė veikla. Tuo tarpu Estijos įmonės daugiausia dėmesio skiria pelningumo atkūrimui ir sąnaudų kontrolei.
„Skirtumai tarp Baltijos šalių eksporto planų atspindi įmonių ekonomines išeities pozicijas, – sakė M. Kallas-Anton. – Estijos įmonėms pelningumo atkūrimas ir sąnaudų spaudimo valdymas yra pagrindiniai prioritetai 2026 m. Augant pasitikėjimui ir mažėjant kainų spaudimui, galime tikėtis didesnio susidomėjimo tarptautiniu augimu.“
Sąnaudų rizika ir toliau lemia Estijos įmonių atsargumą. Remiantis tyrimu, didelė mokesčių našta išlieka svarbiausiu veiksniu, darančiu įtaką įmonių augimo perspektyvoms. Tai dar labiau sustiprina aukštos energijos kainos ir infliacija. Tuo pat metu padidėjo darbo jėgos trūkumas, kuris gali pradėti riboti įmonių gamybos pajėgumus tuo metu, kai paklausa palaipsniui gerėja.
„Šiomis aplinkybėmis daugelis Estijos MVĮ pirmiausia siekia stiprinti savo atsparumą. Todėl noras investuoti išlieka gana nedidelis, o didelė dalis įmonių investuoti nori naudodamos savo lėšas“, – sakė M. Kallas-Anton ir pabrėžia, kad, nepaisant atsargumo, Estijos įmonės nestovi vietoje.
„Verslo nuotaikos palaipsniui gerėja, o įdarbinimo planai stabilizuojasi. Įmonių, planuojančių didinti darbuotojų skaičių, dalis per metus padvigubėjo, nors ir iš žemo lygio, tačiau tai vis tiek rodo atsargų optimizmą, kad recesijos dugnas jau praėjęs“, – sakė M. Kallas-Anton.
Pasak jos, inovacijos taip pat tęsiamos, tačiau labiau siekiant efektyvumo, o ne plėtros. „Estijos įmonės vis daugiau investuoja į procesų automatizavimą ir esamų produktų ar paslaugų tobulinimą, siekdamos pagerinti konkurencingumą be ženklaus rizikos lygio padidėjimo“, – sakė SEB atstovė.
Nors verslininkų Baltijos šalyse bendras optimizmas sutampa, jų strateginiai pasirinkimai skiriasi. Lietuva ryžtingiau siekia eksportu grindžiamo augimo, Latvija atsargiai plečia savo tarptautinį pasiekiamumą, o Estijos įmonės pirmiausia siekia įtvirtinti savo pozicijas vidaus rinkoje.
„Ar ir kada Estijos įmonės vėl taps aktyvesnės tarptautiniu mastu, priklauso pirmiausia nuo sąnaudų spaudimo, susijusio su mokesčiais ir energijos kainomis, sumažėjimo bei pasitikėjimo stiprinimo“, – mano M. Kallas-Anton.
