Euro zonos centrinis bankas pasekė kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu ir nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų, kol vertina didesnių naftos ir dujų kainų poveikį.
ECB perspėja apie didelį karo Artimuosiuose Rytuose poveikį infliacijai
Tačiau jis taip pat įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose „gerokai padidino perspektyvos neapibrėžtumą – sustiprėjo didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika“.
„Tai trumpuoju laikotarpiu reikšmingai paveiks infliaciją per didesnes energijos kainas“, – pažymėjo ECB savo pranešime.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad yra „gerai pasirengęs susitvarkyti su šiuo neapibrėžtumu. Infliacija tebėra arti 2 proc. tikslinio lygio, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai turi tvirtą pagrindą, o ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais buvo būdingas atsparumas“.
Centrinis bankas paskelbė naujas prognozes, pagal kurias infliacija euro zonoje šiemet pakils iki 2,6 proc. ir viršys 2 proc. tikslinį lygį bei bus didesnė nei buvo prognozuota pernai gruodį (1,9 proc.).
Jis taip pat sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2026 metais prognozę nuo gruodį numatytų 1,2 proc. iki 0,9 procento.
Dvidešimt vieną šalį vienijanti euro zona yra labai priklausoma nuo energijos importo, todėl JAV ir Izraelio karo prieš Irano pasekmės gali jai padaryti didelį poveikį.
Naftos ir dujų kainos ketvirtadienį vėl pašoko po to, kai Iranas smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) kompleksui Katare ir pagrasino sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą.
Hormūzo sąsiauris – itin svarbus pasaulinio energijos eksporto maršrutas – nuo karo pradžios taip pat yra beveik visiškai uždarytas naftos ir dujų tanklaivių eismui.
Infliacijos šuolis turėtų neigiamos įtakos namų ūkiams ir įmonėms, o ypač smarkiai nukentėtų daug energijos naudojantys gamintojai.
Jis taip pat galėtų pakirsti euro zonos augimą, kuris jau gerokai atsilieka nuo varžovų – Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
