Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime.
„Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.
Riksbanko vadovas Erikas Thedeenas (Erikas Tedenas) spaudos konferencijoje sakė, kad tai yra „labai rimta situacija pasaulio ekonomikai“.
„Kiek galime tai įvertinti šiandien, karas Artimuosiuose Rytuose reiškia, kad Švedijos ekonomikos augimas trumpuoju laikotarpiu bus šiek tiek mažesnis, o infliacija – šiek tiek didesnė“, – sakė jis.
Centrinis bankas sumažino Švedijos ekonomikos augimo 2026 metais prognozę nuo 2,9 iki 2,5 procento.
„Pagal pagrindinį Riksbanko scenarijų, kurio tikimybė šiuo metu yra labai neaiški, karas turės nuosaikų poveikį infliacijai ir ekonomikos atsigavimui“, – teigė bankas.
„Vis dar per anksti aiškiai įvertinti, kaip karas veikia perspektyvas“, – pridūrė jis.
„Lemiama bus tai, ar šis konfliktas užsitęs, ar dėl jo sutriks kitų prekių gamyba, ar jis turės platesnį poveikį paklausai bei kainų pokyčiams“, – žurnalistams sakė E. Thedeenas.
Bankas pažymėjo, kad svarbu užtikrinti pasirengimą kitiems pokyčiams, kurie artimiausiais mėnesiais galėtų paveikti ekonominę padėtį.
„Pagal vieną iš galimų scenarijų, karas daro žymiai didesnį poveikį pasaulio ekonomikai ir lemia platesnį bei labiau ilgalaikį infliacijos didėjimą“, – teigiama centrinio banko pranešime, kuriame pažymima, kad tokiu atveju bankas padidintų bazinę palūkanų normą.
Kita galimybė – „neigiamas poveikis paklausai tampa ryškesnis, o infliacinis spaudimas tuo pat metu silpnėja“.
Tokiu atveju bankas sumažintų palūkanų normą, siekdamas paskatinti paklausą, teigiama pranešime.
