Pagal šią tvarką kainą bus leidžiama padidinti vieną kartą per dieną – vidurdienį, patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.
Taip pat bus sustiprinta galimų antikonkurencinių veiksmų priežiūra kuro bendrovių atžvilgiu. Esant požymių, kad kainos didinamos nepagrįstai, bus supaprastintos taisyklės, pagal kurias veikia kartelių priežiūros institucija, pridūrė atstovas.
Svarsto galimybes sustiprinti kuro sektoriaus priežiūrą
Ekonomikos ministrė Katherina Reiche anksčiau paskelbė, kad vyriausybė svarsto galimybes sustiprinti kuro sektoriaus priežiūrą. Tikslas – griežčiau tikrinti kainas sulaukus kaltinimų, kad kuro bendrovės dirbtinai kelia benzino ir dyzelino kainas.
Ji taip pat pranešė apie planus įvesti taisyklę, leidžiančią kainas didinti tik kartą per dieną, sekant panašiu žingsniu Austrijoje. Tačiau degalinėms bus leidžiama kainas mažinti dažniau.
Planuojama, kad naujosios taisyklės įsigalios dar iki pirmosios balandžio savaitės. Vis dėlto ekspertų nuomonės išsiskiria – dalis abejoja, ar jos iš tiesų padės sumažinti kainas.
Vaičiūnas: kuro rezervui išnaudoti galime taikyti trumpesnį terminą, kad kainos mažėtų labiau
Kitą savaitę bus sprendžiama dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo ir galbūt bus nustatytas trumpesnis terminas, per kiek laiko šias atsargas Lietuva gali išnaudoti, kad degalų kainos efektas nestabilioje rinkoje būtų didesnis, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.
Anot energetikos ministro, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 80 tūkst. tonų kuro atsargų.
„Lietuvos atveju turime galimybę ir teisę atlaisvinti 12 dienų rezervą. Lietuva kaupia, ir čia yra privalomi reikalavimai, 90 dienų naftos ir naftos produktų atsargas. Pagal šį sprendimą turime galimybę 12 dienų tokia apimtimi sumažinti atsargų kiekį ir būtent kitą savaitę priimsime tokius sprendimus“, – LRT televizijai penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Anot energetikos ministro, Lietuva gali nustatyti ir mažesnį nei 90 dienų terminą sukauptoms atsargoms išnaudoti, taip siekiant padidinti efektą kainoms.
„Mes turime 90 dienų terminą, per kurį turime teisę išdėlioti atsargas. Priimsime konkrečius sprendimus galbūt ir dėl trumpesnio termino, kad efektas būtų didesnis“, – aiškino jis.
Ministro eigimu, Lietuva atsargas šiuo metu kaupia 50 proc. santykiu – t. y. pusę rezervo sudaro naftos atsargos, kitą pusę – naftos produktai.
„Būtent apie tai kalbėsimės ir su rinkos dalyviais, kaip tai išdėlioti taip, kad būtų pasiektas didžiausias efektas stabilizuojant kainą“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Tuo metu finansų ministras sakė, kad Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe į rinką išleisti dalį rezervo, tačiau tikino, jog tai būtų laikina priemonė kainų efektui sušvelninti.
„Šitų atsargų panaudojimas leistų kažkiek amortizuoti didėjimą, ypač jeigu jis užsitęstų ir augimas tęstųsi, (…) tokiame neapibrėžtume labai gerai turėti tokią amortizuojančią priemonę ir ja naudotis, ypač kai yra suteikta galimybė, ją tikrai turime išnaudoti. Be abejo, turime suprasti, kad tai yra laikina“, – aiškino Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, kai kurios valstybės ėmėsi skubotų veiksmų bandydamos mažinti konflikto pasekmes naftos rinkai, tarp jų – Vengrija ir Kroatija, įsivedusios degalų kainų „lubas“.
Ministras pridūrė, kad Lietuva šiuo metu analizuoja kroatų pasitelktas priemones, tuo metų vengrų sprendimai, jo teigimu, yra nulemti artėjančių rinkimų.
„Supraskime, kad Vengrija dabar yra rinkiminiame cikle, pas juos greitai rinkimai, todėl turbūt ir tai ganėtinai stipriai darė įtaką jų veiksmams. Kroatų mechanizmą mes dabar analizuojame ministerijoje, bandome pasižiūrėti, kaip jis veikia. Jis yra ganėtinai sudėtingas ir sofistikuotas“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Abu ministrai pažymėjo, kad bandymai amortizuoti degalų kainas mokestinės sistemos pakeitimais, pavyzdžiui, mažinant akcizus, reikštų, kad šie kaštai tiesiog yra perkeliami į valstybės biudžetą.
„Kad ir kaip mes bandytume amortizuoti kainas per kokius nors mokestinius dalykus, per mūsų finansinius resursus, turime suprasti, kad mes tiesiog nuimame stresą vienoje vietoje, t. y. degalinėje stresas mažėja, bet tą stresą perkeliame kur nors kitur, nes tie pinigai vis tiek iš kažkur paimami“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Yra įvairių galimų priemonių, nėra vieno sprendimo, kuris išspręstų situaciją. Esame globalios situacijos, globalaus kainų augimo įkaitai. (…) Be abejo, yra ir akcizo klausimai, kiti dalykai, kurie gali būti mobilizuoti. Kainų įšaldymas arba kainų lubos, be abejo, yra kraštutinė priemonė, bet jeigu situacija jos reikalauja, jos negalime atmesti. Turime atsakingai į tai žiūrėti ir vertinti, nes pinigai irgi iš kažkur turi būti kompensuojami, turime tai irgi suprasti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jo teigimu, rinką stebėti turėtų ne tik Vyriausybė, tačiau ir Konkurencijos taryba, turinti prižiūrėti, kad rinkos dalyviai nepiktnaudžiautų susidariusia situacija.
„Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas“, – sakė energetikos ministras.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – apie 34 centais.
Premjerė Inga Ruginienė šią savaitę teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti konflikto poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus, tuo metu finansų ministras šią iniciatyvą vertino skeptiškai.
