Užsienio verslas

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės mokamų pensijų didinimą nuo šių balandžio 1 dienos vidutiniškai 7,9 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Bazinė pensijos dalis nuo ateinančio mėnesio didės iki 255,8 euro, o taip vadinama „tautos pensija“ (mokama nepakankamą darbo stažą turintiems arba jo neturintiems asmenims) – iki 275,3 euro per mėnesį. Pensija 44 metų darbo stažą turintiems asmenims augs 7,8 proc. iki 595,4 euro per mėnesį.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino tarpvalstybinį susitarimą su Suomija dėl solidarumo priemonių gamtinių dujų tiekimo saugumui užtikrinti bei įgaliojo ekonomikos ir infrastruktūros ministrą Taavi Aasą jį pasirašyti.

„Netflix“ trečiadienį pranešė testuojanti mokestį abonentams, kurie dalijasi savo paskyromis su asmenimis, negyvenančiais tame pačiame namų ūkyje. JAV įsikūrusi srautinės televizijos transliuotoja iki šiol nedraudė naudotojams dalytis prieiga prie paskyros su šeimos nariais ar draugais, tačiau bendrovė neseniai pastebėjo, kad naujų abonentų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, tuo tarpu konkurencija rinkoje išaugo.

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pristatė 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių) subsidijų paketą, skirtą padėti įmonėms susidoroti su dėl karo Ukrainoje kylančiais elektros ir dujų kaštais. Finansų ministras Bruno Le Maire'as per spaudos konferenciją teigė, jog pagalba bus ypač naudinga daug energijos vartojančioms metalų ir chemijos pramonėms, taip pat popieriaus ir maisto produktų gamintojams.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės BBC naujienų svetainės, Užsienio reikalų ministerijai Maskvoje perspėjus, kad imsis papildomų atsakomųjų priemonių prieš Vakarų šalių žiniasklaidą. „Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – platformoje „Telegram“ parašė URM atstovė Marija Zacharova.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. „Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

Ukraina kreipėsi į Lenkijos valstybės kontroliuojamą naftos ir dujų bendrovę „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) su prašymu tiekti daugiau gamtinių dujų, skelbia Lenkijos radijas, cituodamas PGNiG vadovą. Pavelas Majewskis priminė, jog Ukrainai jų per metus reikia apytikriai 30 mlrd. kubinių metų. „Vidaus poreikį 20 mlrd. kubų apimtimi Ukraina patenkina nuosava gavyba. Tai – gana daug. Likusi 10 mlrd.

Vokietijos energetikos milžinas E.ON, reaguodamas į Rusijos karą Ukrainoje, trečiadienį netikėtai pranešė stabdantis naujus dujų pirkimus iš Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ prekybos įmonių Europoje, skelbia agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos koncerno vadovą.

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, ir tai yra Tokijo indėlis į tarptautines sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“. Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos, o embargas įsigalios nuo kovo 18 dienos.

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją. „Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika smuko iki visų laikų žemiausio lygio dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė antradienį paskelbtos reguliariai atliekamos apklausos rezultatai, atskleidę, jog nuotaikos sumenko netgi labiau negu koronaviruso pandemijos metu. ZEW instituto sudaromas ekonominių lūkesčių dėl ateinančių mėnesių indeksas nukrito nuo 93,6 punkto iki minus 39,3 punkto. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo tada, kai tyrimas pradėtas 1991 metų gruodžio mėnesį.

Švedijos vyriausybė pristatė planus patvirtinti apytikriai 13,9 mlrd. kronų (1,32 mlrd. eurų) vertės subsidijų paketą, kuriuo padėtų šalies gyventojams kompensuoti padidėjusias išlaidas dėl išaugusios infliacijos, kurią paskatino energijos išteklių kainų šuolis žiemą bei tendencijos tarptautinėje prekių rinkoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Siūlomos subsidijos apima laikiną benzino ir dyzelino apmokestinimo sumažinimą, vienkartinę minimalią 1 tūkst.

Nuo rusiškos ir baltarusiškos žaliavos priklausę Lietuvos medienos perdirbėjai teigia jaučiantys Vakarų pritaikytų sankcijų Maskvai ir Minskui padarinius ir ieškantys alternatyvių žaliavos šaltinių.  Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Europos Sąjunga įves sankcijas Romanui Abramovičiui ir kitiems oligarchams, tęsdama spaudimą rusams, remiantiems Maskvos invaziją į Ukrainą, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė trys diplomatai. Milijardierius R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai įtraukiami į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakė diplomatai.

Šeštadienio naktį po artilerijos apšaudymo užsiliepsnojo ir visiškai sudegė „Vičiūnų grupės“ logistikos sandėlis, esantis Brovaruose, apie 15 kilometrų nutolęs į šiaurės rytus nuo Ukrainos sostinės, pranešė portalas lrytas.lt, remdamasis vietos žiniasklaida. Žmonės įvykio metu nenukentėjo.  „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis portalui lrytas.lt patvirtino, kad didelis gaisras sunaikino logistikos centrą.

Ukrainos vyriausybė toliau funkcionuoja, bankininkystės sistema stabili, šalis trumpuoju periodu gali mokėti skolas, bet Rusijos invazija galėtų sukelti niokojamą recesiją, pirmadienį paskelbė tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.

Amerikos tarptautinė farmacijos ir biotechnologijų korporacija „Pfizer“ nusprendė nutraukti visas investicijas Rusijoje, tačiau ir toliau teiks su medicina susijusius produktus.  Viešame pareiškime „Pfizer“ taip pat teigia, kad ketina visą Rusijoje uždirbtą pelną atiduoti Ukrainos žmonėms.

„Swedbank“ daugiausiai pelno iš Latvijoje veikiančių komercinių bankų uždirbo devintus metus iš eilės, rodo Latvijos finansų asociacijos paskelbti duomenys. „Swedbank“ Latvijoje 2021 metais susižėrė 73,414 mln. eurų pelno – 2,5 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tuo tarpu SEB banko pelnas pernai išaugo dukart iki 72,538 mln. eurų. „Citadele“, užpernai dirbęs nuostolingai, suskaičiavo 29,643 mln. eurų pelną už praėjusius metus.

Rusijos centrinis bankas yra Kremliaus sistemos įrankis, nemažai prisidėjęs prie karinės agresijos prieš Ukrainą, pareiškė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.  „Siūlau neturėti iliuzijų apie politiškai nepaveikiamą Rusijos centrinį banką.

2022 m. kovo 14 d. Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ Ukrainos karo pabėgėliams pasiūlė 100 tūkst. nemokamų bilietų visiems skrydžiams Europoje iš šalių, turinčių sieną su Ukraina − Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos. Matydama, kad pabėgėlių srautai auga, „Wizz Air“ pratęsia nemokamų* skrydžių laikotarpį iki balandžio 10 d., rašoma pranešime spaudai.  Nemokai bilietai galioja tol, kol liks laisvų vietų atrinktiems skrydžiams, vykstantiems 2022 metų kovo mėn.

Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 2 mlrd. eurų (2,2 mlrd. JAV dolerių) vertės paketą, skirtą padėti vartotojams, susidūrusiems su sparčiai didėjančiomis degalų kainomis. Pasak ministro pirmininko Jeano Castexo paramos paketas reiškia, kad benzino ir dyzelino kainos bus sumažintos 15 centų už litrą. Šia suma sąskaitos sumažės po to, kai transporto priemonių savininkai atsikaitys už degalus – tuomet valstybė kompensuos degalinių savininkams skirtumą.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ šeštadienį sumažino 28 Rusijos gamtos išteklių gigantų, įskaitant dujų monopolininko „Gazprom“, didžiausio šalyje privataus naftos koncerno „Lukoil“ ir aliuminio milžino „Rusal“, reitingus iki galimo nemokumo lygio – CC.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltarusijoje vasarį sumažėjo iki 10,0 proc. nuo 10,4 proc. sausį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Maisto produktai per metus pabrango 11,4 proc., ne maisto prekės – 8,6 proc., paslaugos – 9,4 procento. Vartojimo prekės ir paslaugos vien tik praėjusį mėnesį brango 1,6 proc., o per du šių metų mėnesius – 3,1 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, vasarį sudarė 0,9 proc.

Britanijos gyventojai, kurie suteikia prieglobstį karo pagėgėliams iš Ukrainos, papildomai uždirbs 350 svarų sterlingų (daugiau kaip 400 eurų) per mėnesį. Kritikuojama dėl nepakankamos pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos, bėgančius nuo Rusijos invazijos, Jungtinė Karalystė sekmadienį pristatė naują schemą, pagal kurią jie galėtų iki trejų metų gyventi pas britus.

Kinija nepalaikė Rusijos, kai JT balsavo už rezoliuciją, smerkiančią įsiveržimą į Ukrainą. Neatsižvelgiant į tai, kad Kinijos lyderis Xi Jinping Vladimirą Putiną vadindavo „geriausiu draugu“, o Rusijos prezidentas atsakė tuo pačiu, Kinija nepasisakė prieš įsiveržimą į Ukrainą. Kokių interesų Kinija yra lydima dabar ir ar Rusija galės griežtų sankcijų akivaizdoje susiartinti su Pekinu? Apie tai BBC kalbėjo su politologais ir ekonomistais.

Rusijai ir šios šalies oligarchams Vakarų paskelbtos sankcijos jau įgauna ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą. Italija skelbia konfiskavusi vieno iš Rusijos oligarchų jachtą. Italijos valdžios institucijos šeštadienį pranešė, kad Rusijos oligarcho Andrėjaus Melničenkos jachta, stovėjusi Italijos vandenyse – konfiskuota, rašo CNN, cituodama Italijos naujienų agentūrą. Teigiama, kad jachtos vertė – daugiau kaip pusė milijardo eurų. Jachta stovėjo Triesto uoste.

Briuselis uždraus prabangos prekių eksportą iš Europos Sąjungos į Rusiją ir imsis kitų papildomų priemonių, suduosiančių „tiesioginį smūgį Rusijos elitui“, penktadienį pareiškė Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad jo šalis ir jos sąjungininkės atims iš Rusijos lygiavertės prekybos partnerės statusą. Šis žingsnis – naujausia baudžiamoji priemonė Maskvai už Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengtą invaziją į Ukrainą. „Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės bei partnerės toliau darniai stiprina ekonominio spaudimo priemones Putinui ir toliau izoliuos Rusiją pasaulinėje arenoje“, – sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bidenas.

Didžiosios Britanijos valdžia penktadienį pranešė galinti konfiskuoti prabangų butą Londone, kurį už grynuosius pinigus nusipirko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu siejama moteris. Tai būtų padaryta įgyvendinant praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas sankcijas.

Socialinis tinklas „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad dėl Rusijos vykdomos invazijos į Ukrainą laikinai sušvelnins savo taisykles dėl vadinamosios smurtinės kalbos ir leis tokius pasisakymus, kaip „mirtis rusų okupantams“, tačiau neleis realių grasinimų, nukreiptų prieš civilius. Tarptautiniu mastu pasmerkta Maskvos vykdoma kaimynės invazija Vakarų valstybes ir įmones privertė įvesti precedento neturinčių sankcijų, tačiau taip pat sukėlė ir pykčio bangą internete.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbs, kad Jungtinės Valstijos, kaip ir Europos Sąjunga (ES) bei Didžiojo septyneto (G-7) šalys, dėl Kremliaus pradėtos karinės invazijos į Ukrainą imsis veiksmų panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą. Apie tai naujienų agentūrai „Associated Press“ pranešė informuotas šaltinis, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prasidėjus jau trečiai Rusijos karinės invazijos į Ukrainą savaitei, JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 2022 metų išlaidų įstatymą, kuriame numatyta beveik 14 mlrd. JAV dolerių humanitarinė ir karinė pagalba karo draskomai Ukrainai. Atsižvelgęs į tai, kad, nepatvirtinus įstatymo projekto, vyriausybė jau penktadienį dvyliktą valandą nakties liks be finansavimo, Senatas nevilkino patvirtinti 1,5 trln. JAV dolerių vertės biudžeto, kuriam Atstovų Rūmai pritarė trečiadienį.

Kremlius pagrasino nacionalizuoti Rusijoje esantį ir iš jos nusprendusių pasitraukti Vakarų kompanijų turtą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininką Dmitrijų Medvedevą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad pasaulyje maisto kainos kils toliau, jei šalys ir toliau tęs ekonominį spaudimą. Rusijos žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas per vyriausybės posėdi tvirtino, kad Rusijos maisto resursai yra pakankami, o Maskva ir toliau tęs savo eksporto įsipareigojimus pasaulio žemės ūkio rinkoms, rašoma CNN.  Rusija yra pagrindinė pasaulinė trąšų gamintoja pasaulyje.  Dėl sankcijų Rusijai Latvijos bankuose jau įšaldyta apie 8 mln.

Pensilvanijos valstijos Betliejaus mieste, JAV, į degalinę „Shell“ atvykę klientai negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė, kaip kyla kuro kaina. Vaizdelyje matyti, kaip degalinės švieslentėje per 15 sekundžių vieno galono (3,785 litro) kaina pakilo nuo 3,99 iki 4,41 JAV dolerio. „Vidury to, kai pyliausi kurą“, – teigė vaizdelį nufilmavęs klientas.  Vaizdo įrašas užfiksuotas kovo 7-ąją ir netrukus sparčiai paplito socialiniuose tinkluose.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Danijos „Carlsberg“, ketvirta pagal dydį alaus gamintoja pasaulyje, pranešė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą stabdo gamybą ir pardavimus Rusijoje. „Esame drauge su Ukrainos žmonėmis ir kartu su žmonėmis visame pasaulyje kuo griežčiausiai smerkiame Rusijos invaziją“, – teigiama „Carlsberg“ grupės pareiškime. Ji pabrėžė, kad dėl to negali Rusijoje tęsti „įprastinės veiklos“. Praėjusią savaitę  „Carlsberg“ paskelbė, kad stabdys naujas investicijas Rusijoje ir eksportą į šią valstybę.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Greitojo maisto milžinei „McDonald‘s“ paskelbus, kad laikinai nutraukia veiklą karą Ukrainoje inicijavusioje Rusijoje, rusai puolė į neviltį. Internete apstu skelbimų, kur Rusijos gyventojai vieni kitiems siūlo pirkti „McDonald‘s“ prekes – nuo padažo iki mėsainių. „McDonald‘s“ antradienį pranešė laikinai uždaranti 850 restoranų Rusijoje, prisijungdama prie virtinės užsienio bendrovių, besitraukiančių iš šios šalies po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui. Šalis tikisi, kad naujas sankcijų paketas suduos stipresnį smūgį Rusijos ekonomikai. Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.

Italijos itin prabangių automobilių „Ferrari“ ir „Lamborghini“ gamintojos, sekdamos pasaulio automobilių pramonės milžinų pavyzdžiu, stabdo verslą Rusijos rinkoje dėl įvykių Ukrainoje. „Įvertinusi susiklosčiusią padėtį „Ferrari“ vadovybė nusprendė iki atskiro pranešimo nutraukti Rusijos rinkai skirtų automobilių gamybą. Mes ir toliau atidžiai stebėsime įvykių raidą bei visada laikysimės visų taisyklių, reglamentų ir sankcijų“, – teigiama „Ferrari“ išplatintame pranešime.

Sekdama konkurentės Europos rinkoje „Shell“ pavyzdžiu Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP („British Petroleum“) atsisako rusiškos naftos ir gamtinių dujų ir skelbia pasitrauksianti iš Kremliaus kontroliuojamo „Rosneft“ dalininkių. BP išplatino pranešimą, kuriuo pažymi, jog nebesudarys naujų rusiškos naftos ir gamtinių dujų, įskaitant suskystintų, importo sutarčių.

Rusijos centrinis bankas naktį į trečiadienį priėmė drastišką sprendimą pusmečiui iki rugsėjo 9-osios faktiškai uždaryti valiutų grynaisiais rinką, šaliai patiriant precedento neturinčias finansines ir ekonomines sankcijas dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiuo laikotarpiu šalyje uždraustas užsienio valiutų grynaisiais pardavimas bei apribotas lėšų atsiėmimas iš indėlių užsienio valiuta suma iki 10 tūkst. JAV dolerių ekvivalento.