Užsienio verslas

Pasaulinis aviacijos sektorius po dvejų pandemijos metų gali grįžti į pelningumą, tačiau karas Ukrainoje ir pragyvenimo išlaidų krizė kelia grėsmę, pirmadienį pareiškė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Pasak organizacijos, 2023 metais pelningumas gali atsinaujinti, o šiais metais keleivių skaičius gali pasiekti 83 proc. iki pandemijos buvusio lygio. Skaičiuojama, kad pramonės nuostoliai sumažės iki 9,7 mlrd. JAV dolerių 2022 metais. Palyginti su 2020 metais fiksuotais 137,7 mlrd.

JAV ekonomikos nuosmukis nėra „neišvengiamas“, tačiau tikėtina, kad augimas sulėtės, pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, praėjus kelioms dienoms po to, kai šalies centrinis bankas padidino palūkanų normas, sustiprindamas nerimą dėl gresiančio nuosmukio.

Lietuvai pradėjus praktiškai taikyti visos Europos Sąjungos mastu priimtas sankcijas Rusijai, Kremliaus propagandininkai vos ne paskelbė karą mūsų šaliai. Tačiau galiausiai patys išsiaiškino, kad kiek perdėjo, nes realiai pervežti draudžiama tikrai ne pirmo būtinumo prekes. Kaliningrado srities administracija pati paskelbė sąrašą prekių ir produktų, kuriuos uždrausta vežti per Lietuvą tranzitu. Šį sąrašą skelbia ir prorusiška žiniasklaida.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.

Daugiau kaip 80 proc. agentūros „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų pranašauja, kad Jungtinę Karalystę per artimiausius metus ištiks recesija, kurios pagrindinės priežastys bus rekordinis kainų augimas bei pašliję santykiai su Europos Sąjunga – pagrindine Britanijos prekybos partnere.

Vokietija surengs konferenciją dėl karo Ukrainoje gresiančios pasaulinės maisto krizės klausimu, ir šiame susitikime, be kitų pareigūnų, dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, pirmadienį paskelbė vokiečių vyriausybės atstovas. Penktadienį įvyksiančiame susitikime „Vienijantis dėl pasaulinio maisto saugumo“ bus tariamasi dėl gresiančio maisto stygiaus, sakė atstovas spaudos konferencijoje Berlyne.

Latvija pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą skirti 201 mln. eurų finansinę paramą, atėmus išankstinį finansavimą. EK gavo pirmąjį Latvijos prašymą išmokai pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo mechanizmą, pranešė EK atstovybės Latvijoje spaudos tarnyba. Bendras Latvijos ekonomikos atgaivinimo ir tvarumo planas bus finansuojamas 1,8 mlrd. eurų dotacijomis.

Virtinė Europos įmonių persvarsto savo investicijas Kinijos rinkoje dėl griežtų šioje šalyje taikomų COVID-19 kontrolės priemonių, pirmadienį teigė ES prekybos rūmai Kinijoje, perspėję, jog tokios priemonės jau turėjo įtakos įmonių veiklai. Nors likęs pasaulis švelnina pandeminius apribojimus, Kinija ir toliau laikosi nulinės COVID strategijos, taikydama karantinus ir masinių testavimų reikalavimą, kad užkirstų kelią galimam viruso plitimui.

Daugelį metų žurnalistai mėgino atsekti Vladimiro Putino kontroliuojamus turtus. Trečią dešimtmetį Rusiją valdantis politikas buvo siejamas su rūmais prie Juodosios jūros, vila netoli Sankt Peterburgo ir aibe kitų prabangos žaisliukų, tačiau įrodymų, kad visi šie turtai tarpusavyje susiję, nebuvo. Iki dabar. Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP ir nepriklausomo Rusijos leidinio Meduza.

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ pirmadienį paskelbė, kad šią vasarą sumažins skrydžių skaičių, JK aviacijos sektoriui susiduriant su didžiuliu darbuotojų trūkumu. Atšaukus pandeminius apribojimus, oro linijų bendrovės ir oro uostai susidūrė su sunkumais įdarbinant reikalingą skaičių darbuotojų, todėl šiuo metu jaučiamas darbo jėgos stygius.

Europos Sąjungomis sankcijomis įšaldyto Rusijos oligarchų ir įstaigų turto – prabangių jachtų, sraigtasparnių, meno kūrinių, lėšų bankuose, nekilnojamojo ir kito turto – vertė perkopė 12,5 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos leidinys „Die Welt“, remdamasis Europos Komisijos atstovu. „Rusijos oligarchų įšaldyto turto vertė beveik padvigubėjo – nuo 6,7 mlrd. eurų balandį iki daugiau kaip 12,5 mlrd.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti laikoma „atsakinga“, jei ir toliau blokuos itin reikalingų grūdų eksportą iš Ukrainos. „Negalima įsivaizduoti, kad milijonai tonų kviečių lieka užblokuoti Ukrainoje, o likusioje pasaulio dalyje žmonės kenčia badą. Tai tikras karo nusikaltimas“, – sakė J. Borrellis ES užsienio reikalų ministrų susitikime.

Vakarų šalių diplomatai svarsto galimybes sukurti specialų mechanizmą energijos išteklių iš Rusijos kainoms apriboti, praneša JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo.

Bulgarija, kuriai gamtines dujas Rusija užsuko balandžio pabaigoje, pradėjo bandomąjį gamtinių dųjų importą iš Azerbaidžano, pranešė portalas bnr.bg. Azerbaidžano ambasadorius Bulgarijoje Huseinas Huseinovas sekmadienį pareiškė, kad Bulgarija nuo liepos mėnesio galės gauti azerbaidžanietiškas dujas „visa apimtimi“, tai yra 1 mlrd. kubinių metrų per metus. Diplomatas patikslino, tai įvyks po to, kai birželį bus baigtas bandomasis dujų perpumpavimas per Graikijos-Bulgarijos jungtį IGB.

Bitkoino kaina sekmadienį sugrįžo aukščiau 20 tūkst. JAV dolerių, diena anksčiau smuktelėjusi žemiau šio psichologiškai svarbaus lygio. Populiariausios pasaulyje kriptovaliutos kaina sekmadienio popietę siekė 20 129,70 JAV dolerio.  Šeštadienį rytinėje JAV pakrantėje bitkoinas atpigo net 9,7 proc. iki mažiau nei 18,6 tūkst. JAV dolerių, praneša kriptovaliutų naujienų svetainė „CoinDesk“.  Buvo akimirkų, kai kaina nesiekė nė 18 tūkst. JAV dolerių.

Jungtinės Karalystės geležinkelių tinklą šią savaitę paralyžiuos didžiausias per daugiau nei tris dešimtmečius streikas, nulemtas nesutarimų dėl atlyginimų, darbuotojų perkamąją galią praryjant smarkiai išaugusiai infliacijai. Geležinkelių profsąjunga RMT pranešė, kad prie trijų dienų trukmės visuotinio streiko prisijungs daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų. Tuo pat metu šalyje vyks svarbūs renginiai, įskaitant Glastonberio muzikos festivalį.

Austrijos vyriausybė sekmadienį paskelbė, kad vėl atidarys užkonservuotą anglimis kūrenamą elektrinę dėl energijos trūkumo, siejamo su sumažėjusiu dujų tiekimu iš Rusijos. Institucijos bendradarbiaus su pagrindine šalies elektros tiekėja – „Verbund“ grupe, kad stotis pietiniame Melacho mieste vėl pradėtų veikti, nurodė vyriausybės kanceliarija. Pranešimas buvo paskelbtas po neeilinio vyriausybės posėdžio.

„Tai yra labiausiai įperkama nauja transporto priemonė Rusijoje. Jie tai vadina... automobiliu, nukreiptu prieš sankcijas!“ Taip teigiamai Rusijos valstybinė televizija įvertino naują, tačiau ne taip jau ir patobulintą automobilį „Lada“, nuvažiuojantį nuo gamybos linijos Toljačio mieste, rašo portalas BBC. „Įperkamiausias“ – tai bene vienintelis šio automobilio išskirtinumas. Dėl Vakarų sankcijų Rusijos automobilių gamintojas negali importuoti visų anksčiau importuotų komponentų.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas, rusai milijonieriai masiškai palieka savo šalį, rašo portalas „CNN Business“.  Manoma, kad šiais metais į užsienį išvyks beveik tris kartus daugiau Rusijos milijonierių nei 2019 m., t. y. metais prieš pandemiją, teigiama bendrovės „Henley & Partners“, padedančios turtingiems klientams persikelti į užsienį, ataskaitoje.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Ukrainos parlamentui ratifikuoti Stambulo koncenciją. Stambulo konvenciją Ukraina pasirašė dar 2011 m., tačiau ji dar neratifikuota. Kitaip tariant, tam dar trūksta šios konvencijos patvirtinimo aukščiausiu lygiu. Turimais leidinio „Europos Pravda“ šaltinių duomenimis, Ukrainos parlamento, t.y. Rados, deputatai įstatymo projektą gali svarstyti jau birželio 20 dieną.

Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC. Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini. Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Istorinė diena Ukrainai. Laukusi aštuonerius metus, Ukraina žingsniu arčiau narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija pasiūlė suteikti Ukrainai, taip pat ir Moldovai, oficialų kandidatės statusą. Tiesa, tai dar turės palaiminti visos Bendrijos šalys. Ir tai – ne vienintelė geria žinia Ukrainai. Vis tik ir Putinas nesnaudžia ir pasinaudojo proga įgelti Vokietijai.

Latvija atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, tačiau nedidelėmis apimtimis, rodo Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys. Ketvirtadienį į Latviją iš Izborsko dujų apskaitos stoties Rusijoje įtekėjo 42 546 megavatvalandės (MWh) dujų, o penktadienį pranešta apie 41 800 MWh įtekančių gamtinių dujų kiekį.

Italijos energetikos bendrovė „Eni“ pranešė, kad penktadienį „Gazprom“ jai tieks tik 50 proc. prašomo dujų kiekio, premjerui Mario Draghi melu pavadinus Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkės paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip pat ir Italijai. „Gazprom“ paskelbė, kad tieks tik 50 proc. to, ko prašoma (faktinis pristatymo kiekis beveik nepakis, palyginti su ankstesnę dieną pristatytais kiekiais), o tiekimas mažinamas trečią dieną iš eilės, sakoma „Eni“ pranešime.

Prancūzija nuo birželio 15 dienos nebegauna gamtinių dujų iš Rusijos dujotiekiais, penktadienį pranešė tinklo operatorė „GRTgaz“, Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ šią savaitę įspėjus apie planus smarkiai sumažinti tiekimą Europai. „Gazprom“ teigimu, tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“ mažinamas dėl remonto darbų, tačiau ES pareigūnai mano, kad Maskva keršija Ukrainos sąjungininkėms. Prancūzija apie 17 proc.

Sukvietęs Rusijos automobilių pramonės atstovus į specialų susirinkimą, Kremliaus diktatorius pastebėjo, kad jo šalyje kažkodėl pabrango mašinos ir paliepė pavaldiniams taisyti padėtį. Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo klipas, kuriame prezidentas Vladimiras Putinas, sėdėdamas labai toli nuo kitų susirinkimo dalyvių, liepia jiems išsiaiškinti automobilių brangimo priežastis. Internautai juokauja, kad veikiausiai taip yra dėl netinkamo žvaigždynų išsidėstymo ir pan.

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto pripažinimo pareiškimą, penktadienį skelbia Rusijos žiniasklaida. Apie ketinimą skelbtis nemoka „Google“ antrinė įmonė pranešė prieš mėnesį, pabrėždama, jog dėl areštuotų sąskaitų tapo neįmanoma tęsti veiklos – išmokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais ir pardavėjais, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus.

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra. Korporacijos padalinys „Coca-Cola HBC“ Rusijoje turi 10 gamyklų, kuriose gamino gėrimus prekės ženklų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, „Bon Agua“, „Burn“, „Fuzetea“, „Rich“, „Schweppes“, „Powerade“ ir kitų.

Vienas amerikiečių investuotojas į virtualiąją valiutą „Dogecoin“, kuri iš pradžių buvo sukurta kaip pokštas, bet kurios vertė išaugo, kai ją išreklamavo „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas, o vėliau krito, ketvirtadienį pateikė 258 mlrd.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi melu pavadino Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininko „Gazprom“ paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip ir Italijai. „Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – per spaudos konferenciją Kyjive ketvirtadienį kalbėjo Italijos vyriausybės vadovas.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“, šią savaitę sumažinusios dujų tiekimą į Vokietiją, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva žais tik pagal savo nustatytas taisykles. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Nežaidžiame pagal taisykles, kurias kūrėme ne mes“, – pareiškė Aleksejus Milleris Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo viešoje diskusijoje.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ Prancūzijoje turės sumokėti 1,25 mlrd. eurų (1,3 mlrd. JAV dolerių), kad išvengtų teisminės bylos dėl mokesčių vengimo 2009–2020 metais. Susitarimą – antrą pagal dydį mokestinį susitarimą Prancūzijos istorijoje – ketvirtadienį patvirtino Paryžiaus teismas. Minėtą sumą sudaro 508 mln. eurų bauda ir 737 mln.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pristatė atnaujintas taisykles, kuriomis sieks griežčiau kovoti su dezinformacija, skleidžiama „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir kitose socialiniuose tinkluose. Nauja 2018 metais įvesto praktikos kodekso versija skirta paskatinti platformas sparčiau ir sistemingiau šalinti melagingą reklamą, bausti dezinformaciją skleidžiančias paskyras ir nuodugniau tikrinti faktus publikacijose.

Anglijos bankas, paskelbęs prognozę, kad 2022-aisiais metų infliacija JK pasieks 11 proc., ketvirtadienį padidino pagrindinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 1,25 procento. Šį žingsnį prognozavo daugelis analitikų. Pastarasis didinimas yra penktas iš eilės nuo gruodžio mėnesio, kai bankas ėmė griežtinti pinigų politiką, pradėdamas rekordiškai žemų palūkanų normų – tuo metu siekusių šiek tiek virš 0 proc. – didinimo ciklą.

Šveicarijos centrinis bankas ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2007-ųjų padidino palūkanų normas, siekdamas, kaip ir kitų šalių bankai, sumažinti infliaciją. Netikėtu žingsniu Šveicarijos bankas padidino palūkanų normą 0,5 procentinio punkto, nors ji ir toliau išlieka neigiama – minus 0,25 procento.

Vos 2020 metais veiklą pradėjusi Japonijos pigių skrydžių bendrovė „Zipair“ jau priversta keisti savo logotipą – raidę „Z“, kuri dabar siejama su Rusijos invazija į Ukrainą. Raide „Z“ yra pažymėta dalis į Ukrainą siunčiamų Rusijos tankų ir kitos technikos, ją taip pat galima matyti ant Ukrainą užpuolusių rusų karinių uniformų.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą. Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai, Vengrijai paprieštaravus, Europos Sąjungos šalys nusprendė neįtraukti įtakingo 75 metų dvasininko į savo naujausią sankcijų sąrašą.

„Apple“ po septynerių metų pertraukos vėl tapo vertingiausiu prekės ženklu pasaulyje pagal tyrimų bendrovės „Kantar“ sudaromo reitingo „BrandZ Top 100 Most Valuable Global Brands“ versiją, skelbia „Bloomberg“ agentūra. „Apple“ prekės ženklo vertė praėjusiais metais išaugo 55 proc. iki 947,1 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu ankstesnės lyderės „Amazon“ – tik 3 proc. iki 705,6 mlrd. dolerių. „Amazon“ šįkart liko trečia, antrąją eilutę užleidusi „Google“ – vertės prieaugis 78 proc. iki 820 mlrd.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusijos dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ yra „politinis“. „Gazprom“ antradienį paskelbė maždaug 40 proc. iki 100 mln. kubinių metrų per parą sumažinsiantis tiekimą šiuo vamzdynu dėl Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto, o trečiadienį popiet Rusijos koncernas patikslino, jog tiekimas naktį į ketvirtadienį bus sumažintas iki 67 mln.

Dėl sankcijų, susijusių su Kremliaus režimo pradėtu karu Ukrainoje, daugeliui rusų keliauti į užsienį tapo sudėtinga. Ar vidaus turizmas gali užpildyti šią spragą? Apie tai rašo portalas DW. Rusijoje įprasta turėti dačią – vasarnamį, kurio dydis gali siekti nuo nedidelio namelio iki didžiulio namo, dažnai su vaisių sodeliu ir nedideliu daržu šalia.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ trečiadienį pranešė ketinanti „sumažinti“ savo veiklos Rusijoje ir Baltarusijoje, kuri Maskvos invazijos į Ukrainą pradžioje buvo sustabdyta, apimtis. Kovo pradžioje „Ikea“ kartu su virtine kitų Vakarų įmonių paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei įspėjo, kad sprendimas paveiks beveik 15 tūkst. šioje šalyje esančių įmonės darbuotojų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ informavo italų „Eni“, kad trečiadienį sumažins dujų tiekimą maždaug 15 proc., pranešė Italijos energetikos bendrovė, įtampos tarp Maskvos ir Vakarų Rusijai įsiveržus į Ukrainą fone. „Eni“ patvirtina, kad „Gazprom“ šiandien paskelbė apie ribotą dujų tiekimo sumažinimą, sieksiantį apie 15 proc.“, – naujienų agentūrai AFP pranešė bendrovės atstovas spaudai.

Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas  per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.