Užsienio verslas

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams. Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.

Jungtinės Karalystės bendrovė „InterContinental Hotels Group“ (IHG), valdanti viešbučių prekės ženklus „Holiday Inn“, „Crowne Plaza“, „Regent Hotels“, „Intercontinental“, „Indigo“ ir keletą kitų, pareiškė nutraukianti veiklą Rusijoje. „Nutraukiame bet kokią veiklą Rusijoje, atsižvelgdami į JK, JAV ir ES sankcijų režimų raidą ir nuolatinius bei vis stiprėjančius veiklos Rusijoje iššūkius", - teigiama bendrovė interneto svetainėje išplatintame pranešime.

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką.  106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu.  Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patikino Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro, kad jo šalis „pasiryžusi“ ir toliau tiekti šiai Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei labai reikalingas trąšas. Kalbėdamas Brazilijos sostinėje, J. Bolsonaro sakė, kad abu lyderiai telefonu aptarė „apsirūpinimo maistu saugumą“ ir „energetinį nesaugumą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson. „Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11-21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui.

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire'as, kartu paragindamas skirti daugiau viešųjų išlaidų padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija. Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.

Žinoma Švedijos baldų ir namų apyvokos prekių kompanija jau anksčiau sustabdė veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje Rusijoje. Tačiau dabar galutinai nusprendė pasitraukti. Ta proga kompanija surengė prekių išpardavimą. Maskvos Chimkų rajone esančioje parduotuvėje akcija surengta buvusiems įmonės darbuotojams. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdų, kaip jie vienas per kitą stengiasi kuo greičiau čiupti kas papuolė po ranka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai. „Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį toliau stiprėjo sparčiausiu šiais metais tempu, rinkai reaguojant į naują taisyklę, kuri iš esmės privers daugelį bankų atsisakyti dalies savo užsienio valiutos atsargų. Naujoji bankininkystės veiklos taisyklė, paskelbta penktadienio vakarą uždarius rinką, – tai naujausias Turkijos vyriausybės mėginimas atgaivinti liros kursą nedidinant pagrindinės palūkanų normos.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada ir Japonija uždraus rusiško aukso importą, kad šalis agresorė turėtų mažiau galimybių finansuoti karą prieš Ukrainą. Kaip praneša BBC, Jungtinės Karalystės atstovai sako, kad toks žingsnis bus taiklus smūgis Vladimiro Putino karo mašinai. Rusijos aukso eksporto apimtys praėjusiais metais siekė 15,4 mlrd. JAV dolerių. Kremliui pradėjus karą daugybė Rusijos oligarchų suskubo savo turtą investuoti į aukso luitus.

Nuo „defolto“, kuris reiškia negebėjimą grąžinti skolas, Rusiją skiria kelios valandos, informuoja naujienų agentūra „Bloomberg“. Sekmadienio vakarą baigiasi terminas, per kurį šalis okupantė turi apmokėti maždaug 100 mln. JAV dolerių obligacijas. Tai yra valstybės skolą. Dėl daugybės Vakarų sankcijų, pritaikytų dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą, šalis agresorė formaliai bus pripažinta nemokia. Tai reiškia, kad tarptautinėse rinkose jai daugiau niekas neskolins pinigų.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės uždraus Rusijos aukso importą, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Jungtinės Valstijos. „G-7 kartu paskelbsime, kad uždrausime importuoti rusišką auksą – svarbų eksporto produktą, iš kurio Rusija gauna dešimtis milijardų dolerių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Prabangių automobilių „Rolls-Royce“ darbuotojams atstovaujanti profsąjunga atmetė įmonės pasiūlymą darbuotojams skirti 2 tūkst. svarų sterlingų (maždaug 2 329 eurų) vienkartinę išmoką, kuri padėtų susidoroti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, rašo portalas BBC. Iš 14 tūkst. „Rolls-Royce“ darbuotojų, kuriems ši išmoka galėjo būti skirta, 11 tūkst. priklauso profesinei sąjungai.

Rusija tapo didžiausia naftos tiekėja Kinijai, nes dėl sankcijų, susijusių su karu Ukrainoje, šalis Pekinui naftą parduoda pigiau, rašo portalas BBC. Gegužės mėnesį Rusijos naftos importas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 55 proc. ir pasiekė rekordinį lygį, išstumdamas Saudo Arabiją iš didžiausio Kinijos tiekėjo pozicijos. Kinija padidino rusiškos naftos pirkimą, nepaisant to, kad paklausa dėl koronaviruso apribojimų ir lėtėjančios ekonomikos sumažėjo.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Pastaruoju metu pasaulinės kviečių kainos padvigubėjo. Iš dalies dėl to kalta Rusijos invazija į Ukrainą. Kas keičia kviečių kainas ir kokį vaidmenį čia atlieka finansinės spekuliacijos, analizuoja portalas DW. Iki vasario pabaigos mažai kas būtų pavadinęs kviečių prekybą įdomiu verslu. Pasaulinės rinkos kainos daugelį metų svyravo apie 200 eurų už toną. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis pasikeitė iš esmės.

Vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių JAV verslininkas ir investuotojas Warrenas Buffettas ne kartą ragino investuotojus nepanikuoti, bet ieškoti palankių situacijų net ir tokiais laikais kaip šie, kai vis dažniau kalbama apie galimą naują krizę.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Keliautojai, išsiruošę atostogauti lyg keršydami už tai, kad dėl pandemijos ilgai to daryti negalėjo, susiduria su realybe. Oro uostuose susidariusios spūstys lemia gana sunkią ilgai lauktų kelionių pradžią, rašo portalas DW. Europos oro uostus vėl užplūdo keliautojai, nors daugelyje šalių tikrasis vasaros atostogų sezonas dar nė neprasidėjo.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį dar kartą pasipriešino pasaulinėms tendencijoms ir išlaikė stabilią bazinę palūkanų normą, nepaisant vieno didžiausių pasaulyje vartotojų kainų augimo tempų. Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“. Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc.

Euras ir svaras ketvirtadienį smuktelėjo JAV dolerio atžvilgiu, ekonominiams duomenims signalizuojant apie didėjančias recesijos perspektyvas Europoje. Pasaulinės akcijų rinkos šią savaitę šiek tiek atsigavo po dar vieno nuosmukio, o naftos kainos toliau leidosi. Ekonomikos augimas euro zonoje birželį traukėsi, rodo atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, aukštoms kainoms sustabdžius stiprų atsigavimą po koronaviruso pandemijos padarytos žalos.

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirtadienį informavo Rusijos elektros sistemos operatorius. Bandymas turėjo trukti šeštadienį aštuonias valandas. Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuotos darbo bandymus: pirmasis vyko 2019 metais ir truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.

JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ ketvirtadienį pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką ir kad nebeatnaujins savo parduotuvių, laikinai uždarytų Maskvai įsiveržus į Ukrainą, darbo. Tai reiškia, kad „Nike“  prisijungė prie kitų Vakarų įmonių, įskaitant „McDonald's“ ir „Starbucks“, nusprendusių pasitraukti iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

ES Teisingumo Teismas trečiadienį atmetė „Ryanair“ skundą, kuriuo buvo siekiama atšaukti pandeminę paramą, suteiktą Suomijos valstybinei oro bendrovei „Finnair“. Dubline įsikūrusi oro linijų bendrovė pandemijos metu iškėlė daugiau nei 20 bylų teismuose. „Ryanair“ siekė atšaukti didžiules gelbėjimo programas „Lufthansa“, „Air France“ ir kitoms pagrindinėms ES oro linijų bendrovėms, tačiau šios pastangos ne visada buvo sėkmingos. „Finnair“ buvo suteikta daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,1 mlrd.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformą. Toks žingsnis žengtas po netikėto sprendimo prieš dvi savaites atmesti pirminį teisės akto projektą dėl svarbios bloko klimato plano dalies.

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Švedijos teismas trečiadienį atmetė Kinijos technologijų įmonės „Huawei“ skundą dėl vyriausybės sprendimo uždrausti naudoti gamintojos tinklo įrangą diegiant 5G mobiliojo ryšio infrastruktūrą šalyje.

Ispanijos vyriausybė per pusę sumažins pridėtinės vertės (PVM) mokestį elektrai, siekdama apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančios infliacijos, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. Pranešimas paskelbtas, kai P. Sanchezo socialistai sekmadienį buvo sutriuškinti regioniniuose rinkimuose Andalūzijoje, laikytoje ilgametėje partijos tvirtove. P. Sanchezas parlamentui teigė, kad PVM sumažinimas nuo 10 iki 5 proc.

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija. Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius. „Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime. „Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

  Prancūzijos reguliavimo institucijos ir „Google“ antradienį pasiekė susitarimą, kuriuo JAV technologijų milžinė įsipareigojo sąžiningai derėtis su naujienų organizacijomis dėl autorių teisių, taip užbaigdamos užsitęsusį ginčą. Pagal susitarimą bendrovė įsipareigojo pateikti naujienų grupėms skaidrius mokėjimo pasiūlymus per tris mėnesius nuo skundų dėl autorių teisių gavimo.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Septintasis sankcijų Rusijai paketas bei rusiškų dujų embargas Europos Komisijoje (EK) šiuo metu nėra svarstomi, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas net nėra svarstomas septintas sankcijų paketas. O apie dujų įtraukimą, deja, bet irgi nėra kalbos. Mes matėme kaip sunkiai, kiek ilgai nafta skynėsi kelią“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje antradienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Europos pigių skrydžių bendrovėms šią vasarą gresia dar daugiau streikų, apie tokius naujus planus antradienį pranešus jų darbuotojams Ispanijoje ir Prancūzijoje. Profesinės sąjungos, atstovaujančios „Ryanair“ skrydžių palydovams Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, paragino rengti streikus ateinantį savaitgalį, o „easyJet“ veiklai Ispanijoje kitą mėnesį gresia devynių dienų streikas.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Verslo magnatas Elonas Muskas antradienį pareiškė, kad jo 44 mlrd. JAV dolerių pasiūlymą dėl „Twitter“ perėmimo stabdo „labai svarbus“ klausimas dėl netikrų paskyrų. Kataro ekonomikos forume paklaustas E. Muskas nebuvo linkęs kalbėti apie susitarimą, sakydamas, kad tai yra „jautrus“ klausimas. „Vis dar lieka keletas neišspręstų reikalų“, – pažymėjo verslininkas. Tai apima ir klausimą, ar „netikrų vartotojų ir brukalų skaičius sistemoje yra mažesnis nei 5 proc.

Paaiškėjus, kad įgyvendinant ES sankcijas per Lietuvą bus ribojamas kai kurių prekių tranzitas į Kaliningrado sritį, jos gyventojai ėmė paniškai pirkti kai kurias prekes. Socialiniuose tinkluose netrukus pasirodė vaizdeliai, kaip statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvėje pirkėjai griebė kone viską, kas papuolė po ranka. „Pirmą dieną, kai įsigaliojo ribojimai, visi masiškai bėgo ir šlavė viską“, – leidiniui „The Moscow Times“ sakė vietos gyventojas Pavelas Tatarintsevas.