Lietuvos verslas

 „Statoil“ degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Circle K Lietuva“ skelbia apie šimtatūkstantines investicijas – daugiau nei 340 tūkst. eurų skiriama šviežiai kepamų gaminių kategorijos plėtrai. Degalinėse įrengtos inovatyvios kepimo krosnys, o lankytojams siūlomas atnaujintas, platesnis šviežiai kepamų bandelių asortimentas. „Dar 2006 metais savo klientams pristatėme galimybę įsigyti degalinėse kepamų bandelių.

  Laukdami spalį vyksiančių Seimo rinkimų, valdančiųjų partijų lyderiai linksta baigti diskusijas dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso - neatmetama galimybė, kad liks galioti dabartinis darbdavių ir darbuotojų santykius reguliuojantis įstatymas. Dalis valdančiųjų ir anksčiau siūlė, kad naująjį kodeksą priimtų kitas Seimas, kiti gi siūlė atmesti veto, o premjeras siūlė iš dalies atsižvelgti į prezidentės pasiūlymus ir padaryti daugiau nuolaidų profesinėms sąjungoms.

Didžiausių Šiaurės ir Baltijos šalių bei Norvegijos finansų grupių „Nordea“ ir DNB veiklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sujungimas leis sukurti antrą pagal dydį komercinį banką Baltijos šalyse. „Nordea“ Baltijos šalių bankininkystės vadovė Inga Skisaker sako, kad naujo banko paskolų portfelis Baltijos šalyse sieks apie 13 mlrd. eurų, indėlių - apie 8 mlrd. eurų, o paskolų portfelio rinkos dalis - 26 procentus.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Vienai didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau pažeidžia vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, o jos akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi sau ir kitiems vadovams išsimokėti 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais, teigia Investuotojų asociacija.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė kartoja esanti prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Ministrė sako nepritarianti bet kokiems valdančiosios koalicijos partnerių susitarimams, dėl PVM lengvatų maisto produktams - to reikalauja Darbo partija mainais į prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto naujojo Darbo kodekso priėmimą - jį „darbiečiai“ nori palikti apsispręsti naujajam Seimui.

JAV Maisto saugos ekspertai spalio pabaigoje atvyks į Lietuvą, kur tikrins, ar šalies kiaušinių gamybos įmonių produkcija atitinka JAV reikalavimus ir kaip jos pasirengusios eksportuoti produktus. Tai bus antras Lietuvos ir JAV derybų, kurios pradėtos dar 2014 metais, etapas, siekiant suderinti leidimus šioms įmonėms eksportuoti produkciją į JAV.

Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ ir Norvegijos DNB bankas susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, pranešė bankai. Susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos, tikimasi jog procesas bus baigtas 2017 metų antrąjį ketvirtį.

Prekybos tinklai ruošia naujovę – nuo rugsėjo antros dienos, pirkdami alkoholį, visi pirkėjai turės rodyti gimimo datą liudijantį dokumentą. Prekybininkai tvirtina, kad tokia naujove siekiama pažaboti alkoholio pardavimą jaunimui, tačiau žmonės yra nepatenkinti. TV3 žinių kalbinti gyventojai piktinasi – kam reikalingas dokumentas vyresnio amžiaus žmonėms ar pensininkams? Esą jaunuolius, perkančius alkoholį, tikrinti būtina, o štai pagyvenę žmonės tegu perka ką nori.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

  Kinija patvirtino 17-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į šią milžinišką rinką, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pirmoji apie gautą leidimą pranešė viena didžiausių pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, netrukus ketinanti į Kiniją išvežti maždaug 20 tonų mocarelos sūrio.   „Taip, šiandien sąrašas buvo patvirtintas ir visos jame buvusios lietuviškos pieno perdirbimo įmonės galės eksportuoti produktus“, - BNS sakė Ina Marčiulionytė.

Vos kelias savaites veikiantis naujasis “TOP sport” kazino savaitgalį savo klientams buvo ypač dosnus. Žaisdama automatais ir pastačiusi vos 4,5 euro, “TOP sport” žaidėja Vaida laimėjo net 22529 eurus. Apskritai, šiai klientei priklauso – savaitės “plėšikės” titulas – jos laimėjimų sąraše net keturi tūkstantiniai laimėjimai. “Galime tik pasveikinti laimėtoją ir palinkėti sėkmės kitiems.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigose šiemet sausį-birželį apsistojo 1,201 mln. svečių - 11 proc. daugiau nei pirmąjį 2015-ųjų pusmetį. Užsienio turistų skaičius išaugo 11 proc. iki 652,7 tūkst., šalies gyventojų - taip pat 11 proc. iki 548,2 tūkstančio. Vien antrąjį šių metų ketvirtį jose apsistojo 731,6 tūkst. turistų, arba 10,2 proc. daugiau nei per atitinkamą 2015 metų laikotarpį, išankstinius duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Ūkio ministerija kviečia verslininkus pristatyti savo pasiekimus apdovanojimui „Už nuopelnus verslui“ gauti. Paraiškų, kurias įmonės gali teikti pagal 6 nominacijas, laukiama iki š. m. rugsėjo 9 d. Jau dvyliktą kartą Ūkio ministerija įvertins sėkmingas verslininkų investicijas, įdiegtas inovacijas, pasiektus rezultatus prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Nuo balandžio į Lenkijos ir Čekijos „Lidl“ parduotuves produkciją gabenti pradėjo įmonė „Varėnos pienelis“, kurios direktorė Jolanta Kuzminienė „Verslo žinioms“ teigė, kad atsivėrus naujoms rinkoms eksporto dalis išaugs iki 35 proc. „Pirmiausia pradėjome dirbti naujose rinkose, paskui mūsų produkcijos atsirado „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje. Į Lenkiją mūsų produktai važiuoja su „Varėnos“ prekės ženklu, privačiais tinklo ženklais „Pilos“, „Woow“, „Feliks“, - dienraščiui sakė J. Kuzminienė.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Vidurdienį Palangoje prapliupęs lietus tik patvirtina šios vasaros statistiką: rugpjūtį pajūryje lyja kasdien. Gal dėl to prie įvažiavimo į kurortą būsto nuomą siūlantis palangiškis paklaustas, kaip vasara, supyksta, susirenka plakatus ir nuvažiuoja. Išties privatų būstą siūlantiems nuomotojams džiūgauti nėra ko. Pasak pašnekovo, ne visi kambariai buvo tušti – atvyko tie, kurie buvo atostogas susiplanavę ir nakvynei vietą išsinuomoję iš anksto.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir jo oponentas, buvęs sostinės meras, šiuo metu opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas nesutaria dėl miesto skolų dinamikos. R.Šimašius tvirtina, kad skolų augimas jau yra suvaldytas, tuo metu A.Zuokas teigia matantis tolesnį spartų skolų augimą. „Savivaldybės skola ne mažėja, kaip buvo teigiama, kad bus padaryta, o atvirkščiai - šiuo metu didėja.

Maisto produktai Rusijoje per septynis šių metų mėnesius pabrango 2,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – tik 0,5 proc., skelbia Rusijos nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“. Sparčiausiai Rusijoje brango žuvys ir kitos jūros gėrybės – 7,2 proc. (ES – 1,9 proc.), cukrus, medus, saldumynai – 6,5 proc. (0,7 proc.). Vaisių kainos padidėjo vidutiniškai 4,7 proc. (6,2 proc.), riebalų – taip pat 4,7 proc. (0,1 proc.), duonos, pyrago gaminių, kruopų – 4,6 proc. (0,0 proc.

Žemės ūkio ministrė paprašė Europos Komisijos (EK) įvertinti Lietuvos maisto pramonės priežiūrą ir kontrolę. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad vertinimas bus atliekamas tik tuo atveju, jei jis bus reikalingas. „Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin pagausėjo abejonių dėl Lietuvos maisto saugos sistemos patikimumo. Tai kenkia Lietuvos maisto pramonei ir net kelia grėsmę lietuviškų maisto produktų eksportui.

Nepaisant to, kad „Sodra“ skęsta skolose, o tiek dalis politikų, tiek ekonomistai pabrėžia, kad šią sistemą reikia pertvarkyti, didžioji dauguma šalies gyventojų tikisi ateityje kokybiškai gyventi iš „Sodros“. Net 83 proc. gyventojų pensijoje tikisi gyventi iš „Sodros“, o papildomais taupymo ir kaupimo senatvei būdais naudosis tik palyginti nedidelė dalis apklaustųjų: pensijų fondų išmokomis remsis 36 proc., kaupiamojo gyvybės draudimo išmokomis – 11 proc.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ ginče su Lietuva dėl maždaug 100 mln. eurų žalos, patirtos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo, atlyginimo paskirti arbitrai. Vašingtono arbitraže šalių ginčą nagrinės trys arbitrai - po vieną „Veolia“ ir Lietuvos paskirtą atstovą bei abiejų šalių sutarimu paskirtas pirmininkas.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas? Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos.

Ekonomistai socialiniame tinkle sukilo prieš finansų ministrę Rasą Budbergytę. Jai pasidalinus nuotrauka, kurioje perka mokyklines prekes labdarai, ekonomistai pastebėjo, kad reikėtų imtis ne reklamos prieš rinkimus, o rimto darbo Seime. „Manau, kad ministrai turėtų ne išmalda girtis, bet daryti, kad jos nereikėtų. Šiuo atveju – jeigu valstybė garantuoja nemokamą mokymą, ta garantija turėtų apimti ir mokymo priemones.

Dar gerokai prieš prasidedant mokslo metams visų specialybių studentai be išimties, o ypač ką tik „iškepti“ pirmakursiai, pradeda nemokamą, tačiau vieną svarbiausių kursų gyvenime – asmeninių finansų valdymą. Deja, tik labai nedidelė dalis studentų nepatiria finansinių sunkumų ir su finansiniais iššūkiais susitvarko sklandžiai. „Swedbank“ užsakymu atlikta studentų apklausa rodo, kad tik trečdaliui studijuojančiųjų pakanka turimų lėšų, o kas mėnesį pinigų pritrūksta kas penktas studentas.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis praėjo kelią nuo mažai žinomo indikatoriaus Didžiosios depresijos metais iki įrankio, be kurio negali apsieiti viso pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Tačiau problema yra ta, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo metodikos, BVP duomenys vis dažniau nespėja atspindėti ekonominių pokyčių, pažymi agentūra „Bloomberg“. Ilgalaikiai investuotojai priima sprendimų remdamasi BVP duomenimis.

Personalo specialistai, dirbantys kelis šimtus darbuotojų turinčiose įmonėse, vis dažniau tampa kertine ašimi tarp verslo interesų ir darbuotojų motyvacijos išlikti komandoje bei kurti pridėtine vertę darbdaviui. Emigracija, darbuotojų kaita, motyvacijos skatinimas ir skirtingų darbuotojų kartų interesų derinimas – tik keletas esminių iššūkių, kurie iš esmės formuoja ir pačią personalo valdymo profesionalų darbo specifiką. „Nuolatinis motyvacijos skatinimas yra labai svarbu.

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ragina greičiau spręsti valstybės informacinių technologijų centralizavimo klausimą. „Tai didžiulio masto projektas, kuris turi kilstelėti Lietuvos viešąjį sektorių į kitą informacinių technologijų lygį. Kol nepriimti teisės aktai išlieka didelė rizika, kad laiku nespėsime atlikti darbų ir prarasime dalį ES investicijų, todėl su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi aptarėme kaip įveikti trukdžius ir paspartinti procesą.

Nepaisant Rusijos vyriausybės ir centrinio banko pareiškimų apie ekonomikos stabilizavimąsi, toliau fiksuojamas kritimas. Ekonomikos ministerija išankstiniais vertinimas, liepą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnis nei to paties praėjusių metų mėnesio. Sausio-liepos mėnesių BVP buvo 0,9 proc. mažesnis už sukurtą per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius.

Nors trečią rugpjūčio savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje nežymiai augo, ji beveik nesiskyrė nuo kainos, užfiksuotos Suomijoje. Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje buvo vos 12 ct/MWh brangesnė už elektrą Suomijoje. Praėjusią savaitę, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo rugpjūčio 8 iki 14 d., vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 3 proc. iki 32,38 EUR/MWh.

Pagrindinis veiksnys, galintis paskatinti Lietuvos ekonomika – užsienio investicijos. Dėl šių konkuruoja visos pasaulio valstybės. Ir nors konkurencingumo ar inovatymo reitinguose Lietuva užima geras pozicijas, „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis atskleidžia, kad į viršų mus užtempia kosmetiniai pataisymai. Sąlygos didelėms investicijoms nesudaromos net vietiniams verslininkams, kodėl tada turėtų investuoti užsieniečiai, klausia A. Avulis.

Per šių metų birželio ir liepos mėnesius Lietuvoje stabilizavosi pieno supirkimo kaina, o per ateinančius du mėnesius tikimasi didesnio jos augimo, teigia Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais prognozuojama vidutinė pieno supirkimo kaina augs, palyginti su ankstesniais mėnesiais, tačiau ji bus vis dar mažesnė, palyginti su atitinkamais 2015 metų laikotarpiais.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Baigiantis vasarai ir atostogų metui, kelionių organizatoriai pradeda stebėti šiais metais išryškėjusias kelionių tendencijas. Pastebima, kad vis daugiau gyventojų susidomi tuo, ką gali pasiūlyti Lietuva. Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius pasakoja, kad norintieji šį rugpjūtį dar kur pigiai iškeliauti, jau pavėlavo. Vietų nei lėktuvuose, nei autobusuose nėra. Paskutinę minutę sugalvojusieji kur vykti, turės mokėti brangiau.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų.

  Maisto ir Veterinarijos tarnyba, patikrinusi šiuo metu neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ patalpas, rado entero bakterijų. Tai rodo, kad gamybos procesas ir patalpos yra nepakankamai švarios bei netinkamai dezinfekuojamos. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas sako, jog įmonė vėl bus tikrinama kitą savaitę, kol kas neaišku, kada jos veikla bus atnaujinta. „Prieš savaitę po patalpų dezinfekavimo mes paėmėme mėginius. Šiandien atėjo atsakymai.

Rengiantis kredito unijų sektoriaus pertvarkai, kuria siekiama užtikrinti jo tvarią plėtrą, iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas. Vertinimo tvarką nustatė Lietuvos banko valdyba, patvirtinusi Lietuvos banko organizuojamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą, pranešė centrinis šalies bankas.

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų įgyvendinimas, kaip rodo kitų valstybių pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nori valstybinių bankų Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.