Lietuvos verslas

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Vieną didžiausių Lietuvoje verslo grupių valdanti bendrovė „Vilniaus prekyba“ iš Liuksemburge registruotos bendrovės „Carson“ įsigijo 100 proc. įmonės „Franmax“ akcijų. Pasak „Vilniaus prekybos“ direktorės Raimondos Kižienės, „Franmax“ įsigijimas - logiškas žingsnis kuriant efektyvesnę grupės struktūrą.

Penktadienį įvestas reikalavimas rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį papiktino dalį vyresnio amžiaus pirkėjų - pražilusių senjorų pasų tikrinimą jie vadina papildoma gaišatimi, kuri neatneš realios naudos. Naujosios tvarkos šalininkai problemų neįžvelgia ir viliasi, kad tai padės pažaboti gėrimų pardavimą nepilnamečiams ir nesaikingą alkoholio vartojimą - vieną iš didžiausių socialinių problemų šalyje.

Vienas iš pagrindinių veiksnių finansų rinkose šiais metais buvo JAV Federalinio Rezervo banko nepasiryžimas kelti palūkanų normas. Metų pradžioje JAV centrinio banko atstovai žadėjo pakelti palūkanas keturis kartus. Deja, nepastovi ekonominė situacija užkirto kelią pirminiams Fed planams, o akcijų ir obligacijų rinkų dalyviai per šiuos metus nesulaukė nė vieno palūkanų normų kilstelėjimo.

Neseniai apie susijungimą su „Nordea“ banku paskelbęs DNB bankas, vėl pateikia naujieną. Šį kartą įvedami mokėjimo už paslaugas krepšeliai. Nuo lapkričio 1 d. DNB bankas atsisakys atskirų mokesčių privatiems klientams už sąskaitų administravimą, lėšų įskaitymą bei visų rūšių pervedimus internetu eurais Europos ekonominėje zonoje (įskaitant paslaugų apmokėjimą, e-sąskaitas, apsipirkimą interneto parduotuvėse). Juos pakeis vienas minimalus paslaugų mokestis – 0,8 Eur per mėnesį.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse nuo penktadienio norint įsigyti alkoholio, iš pirkėjų bus reikalaujama parodyti asmens dokumentą. Ši tvarka galios prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. „Lidl“ tinklas prie šios akcijos neprisijungė. Naują tvarką pasiūlę prekybininkai teigia siekiantys užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Gaiviųjų gėrimų gamintojai „Coca-Cola“ bei traškučių „Estrella“ gamintojai nusprendus uždaryti gamyklas Lietuvoje, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Vyriausybei šios įmonės nesiskundė. „Į Vyriausybę ir į ministerijas tikrai tos kompanijos nesikreipė niekada, neturėjo jokių nusiskundimų“, - „Lietuvos ryto“ televizijai ketvirtadienį sakė A.Butkevičius. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje šios įmonės nėra stambios.

Norintys įsigyti alkoholio rugsėjo pirmąją, tai gali padaryti ne tik baruose. Kaune svaigiaisiais gėrimais išsinešti prekiavo ir to daryti negalinti parduotuvė. Iškalbinga reklama Kauno mieste. Rugsėjo pirmąją visai šalia mokyklos esančioje parduotuvėje-kavinėje siūloma įsigyti alkoholinių gėrimų. TV3 žinių žurnalistė pati įsitikina, jog dieną, kuomet visose Lietuvos parduotuvėse bei prekybos centruose „sausas įstatymas" - draudžiama prekiauti svaigalais, gauti alkoholio įmanoma.

Tarsi bloga tradicija tapęs ėjimas į parduotuves pirkti alkoholinių gėrimų prieš šventinę Rugsėjo pirmąją pamažu praranda savo pozicijas. Parduotuvių atstovų teigimu, alkoholio perkama mažiau nei pernai, o taip pat renkamasi ir nealkoholinius gėrimus. Tiesa, mažmeninės prekybos ekspertas apie besikeičiančias tendencijas optimistiškai nemąsto. Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus.

Paslaugų sferoje vis dažniau atsiranda galimybė atsiskaityti už paslaugas įsigyjant abonementus. Ar tai iš tiesų naudinga vartotojams, ar tai yra tik menas parduoti prekes ir paslaugas, gražiai suvyniojus į blizgantį popierėlį? Atmintyje įstrigo kadaise matytos komedijos scena, kai perkant madingą kaklaraištį, filmo herojui teko parduotuvėje įsigyti priedą – svarmenis.

Teismas turės iš naujo spręsti, ar priimti Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovės „Lidl Lietuva“ skundą dėl Vilniaus valdžios nepritarimo griauti buvusius Kelių policijos pastatus sostinės Giraitės gatvėje. Taip neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įpareigojęs Vilniaus apygardos administracinį teismą iš naujo nagrinėti „Lidl“ skundą.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

Alytuje įsikūrusi gamykla „Coca–Cola“ nusprendė užverti duris. Sprendimą lėmė per mažas Lietuvos konkurencingumas. „Coca–Colos HBC Lietuva” Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė informavo, kad kompanija pradėjo konsultacijas dėl gamybos Alytaus gamykloje nutraukimo. Gamyklos veiklą ketinama užbaigti 2016 m. lapkričio pabaigoje.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Užsienio investicijos itin geidžiamos Lietuvoje. Jos kuria ne tik nauajs darbo vietas, bet ir skatina aukštesnius atlyginimus. Pagal naujausią statistiką matyti džiugi tendencija - Lietuva vis labiau sudomina užsienio kapitalo įmones.  Lietuvoje 2014 metais ekonominę veiklą vykdė 3800 užsienio valdomų įmonių - 8 proc. daugiau nei 2013 metais, pranešė Statistikos departamentas. Didžioji dalis užsienio valdomos įmonės vykdė nefinansinę veiklą - jų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

  Beveik mėnesį neveikusi Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovė „Judex“, kurios produkcijoje rasta salmonelės, žarninių lazdelių ir listerijos bakterijų, vėl pradėjo gaminti produktus. Kol kas neaišku, kada jie pasieks prekybos tinklus. „Mes pradedame gamybą ir tai nėra labai paprasta. Einame žingsnis po žingsnio, viskas įsibėgės ir važiuos. Dabar gaminame vidaus ir užsienio rinkoms“, - BNS sakė „Judex“ vadovas Rimantas Kičas.

Šilumos tiekimo įmonės ateityje, kaip ir dabar, galės būti privatizuojamos ir išnuomojamos. Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nario „darbiečio“ Kęstučio Daukšio pasiūlymui, kad savivaldybės ir valstybės valdomų šilumos tiekimo bendrovių nebūtų galima privatizuoti arba perduoti koncesininkui. Anot ministerijos, tokiu atveju būtų apribotos investicijos į šilumos ūkį.

Tarptautinė informacijos technologijų milžinė „Google“ kuria konkurentą įvairiuose pasaulio regionuose sparčiai besiplečiančiai pavėžėjimo paslaugų bendrovei „Uber“, rašo „The Wall Street Journal“. „Google“ pradiniame bandomojo projekto etape pasiūlė jį išbandyti savo darbuotojams JAV Kalifornijos valstijoje - per „Waze“ programėlę ieškoti pakeleivių.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Dėl numatomų orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbų, Vilniaus oro uostą ruošiamasi uždaryti kitų metų vasarą mėnesiui laiko. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja papildomas išlaidas bei stebisi, kodėl pasirinktas pats sezono įkarštis. Vilniaus oro uostas bus uždarytas liepos 14 - rugpjūčio 18 dienomis. Didžiąją dalį skrydžių, apie 90 proc. planuojama perkelti į Kauną.

Rytoj – rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių. Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ir finansų ministrė Rasa Budbergytė sutaria, jog artimiausiu metu būtų galima suorganizuoti čekių loteriją ir tokiu būdu skatinti gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką. „Natūralu, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko ir kažkokių didelių darbų Finansų ministerija nenudirbs. Reikšminga dalis šešėlinės ekonomikos vis dar egzistuoja.

„Vilniaus energijai“ ir „Litesko“ pateikus gyventojams didesnes sąskaitas už gyvatuką, Kainų komisija pareiškė, kad sąskaitos – neteisėtos. Ilgai aiškinusis, šiandien Komisija priėmė nuosprendį – sąskaitos už gyvatuką pateiktos neteisėtai ir turi būti anuliuotos. Po 3 valandas trukusio posėdžio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vienbalsiu nutarimu nusprendė, kad „Litesko“ ir „Vilniaus energija“ iki spalio 10 dienos turi perskaičiuoti gyventojams sąskaitas.

Itin nuo bilietų pardavimo priklausantis viešasis transportas skaičiuoja sumenkusias pajamas. Viena priežasčių, kritusios kuro kainos, kurios paskatino gyventojus griebtis savų automobilių.  Vilniaus savivaldybės valdoma viešojo transporto bendrovė „Susisiekimo paslaugos“ praėjusiais metais gavo 56,825 mln. eurų pajamų - 3 proc. mažiau nei 2014 metais, kai jos buvo 58,55 mln. eurų. Anot bendrovės, pajamų smukimą lėmė mažesnis parduotų bilietų kiekis.

Tuo metu kai daugumoje Europos valstybių verslo bankrotų statistika vis labiau džiugina akį, Lietuvoje fiksuojami bankrotų rekordai. Taip teigia įmonių kreditingumą stebinčios UAB Creditreform Lietuva specialistai. „Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje teisinis statusas „bankrutuojanti“ suteiktas 2012 įmonių, o tai net 26,2 proc.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

  Pakartotinai atlikus tyrimus ir neradus jokių bakterijų, Maisto ir veterinarijos tarnyba antradienį leido atnaujinti Kauno šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ veiklą - jos produkcijoje anksčiau rasta salmonelės, žarninių lazdelių ir listerijos bakterijų, o patalpose - entero bakterijų. Bendrovės, kurios veikla sustabdyta rugpjūčio 4 dieną, atstovas sako, jog įmonė pamažu jau pradeda atnaujinti veiklą. „Šiandien „Judex“ įmonei leista atnaujinti veiklą.

Kariuomenė nenaudoja prieš dvejus metus įsigytų virtuvės reikmenų iš „Nota bene“ ir siekia išaiškinti sukčiavimą. „Iki šiol jos laikomos sandėlyje, nes tikimės, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl neteisėto būdo parduoti prekes, kurias mes pirkome“, - žurnalistams antradienį sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Jis teigė, kad Krašto apsaugos ministerija jau 2014 metais buvo pradėjusi vidinį patikrinimą, jį atliko Centralizuoto vidaus audito tarnyba ir Generalinė inspekcija.

Tenka girdėti įvairių teorijų, teigiančių, kad žmogaus gyvenime periodiškai turi įvykti reikšmingas pokytis. Tai gali būti pasikeitusi šeimyninė padėtis, nauja gyvenamoji vieta ar naujas laisvalaikio užsiėmimas. Tai gali būti ir kitas darbas arba pareigos. Galima rasti daugybę privalumų, kodėl sveika keisti darbą kas kelerius metus. Lygiai taip pat nemažai privalumų turi ir ilgametis darbas vienoje pozicijoje ar įmonėje.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje – 13 eurų.

Mažmeninės prekybos tinklai „Rimi“ ir „Iki“ ketina atnaujinti prekybą laikinai neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ produkcija, jei Maisto ir veterinarijos tarnyba įmonei leis atnaujinti gamybą. Savo ruožtu „Norfa“ dėl prekybos „Judex“ produkcija spręs po tarnybos leidimo atnaujinti veiklą. „Mūsų pozicija yra tokia, kad jei Maisto ir veterinarijos tarnyba priims teigiamą sprendimą „Judex“ atžvilgiu, mes atnaujinsime prekybą produktais.

Norvegijos dujų ir naftos koncernas „Statoil“ yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Lietuva, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Su dujas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui tiekiančiu koncernu Lietuva ketina plėtoti mažos apimties SGD prekybos veiklą. „Kalbėdami su „Statoil“ vadovu sutarėme, kad panagrinėsime galimybes kaip plėsti tą bendradarbiavimą.

Kainų komisija antradienį svarstys, ar įpareigoti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomas bendroves „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ anuliuoti daliai vartotojų neteisėtai pateiktas sąskaitas už gyvatuką. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. Kainų komisija antradienį posėdyje spręs, ar bendrovės turės pašalinti neteisingai apskaičiuotas sąskaitas, rašoma komisijos nutarime. Komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad bendrovė neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Maisto ir Veterinarijos tarnybai pakartotinai ištyrus laikinai neveikiančios šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ patalpas, jose nebuvo rasta bakterijų, todėl specialistai artimiausiu metu spręs dėl įmonės veiklos atnaujinimo. „Mes praėjusią savaitę buvome paėmę mėginius, kad galėtume įvertinti dezinfekcijos efektyvumą.

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Skaitmeninės televizijos „Viasat“ komercijos vadove Lietuvai tapo Monika Žvinklytė. Anksčiau šias pareigas ėjęs Mindaugas Gumauskas tapo naujos video transliacijų internetu platformos „Viaplay“ Baltijos šalių rinkodaros, pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovu.

Pirmadienį įsigaliojęs naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas pacientams leis rinktis iš daugiau vaistų, tačiau priemokos nemažėja. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai sako, kad taupyti pacientai galėtų rinkdamiesi pigesnius vaistus su jiems reikalinga veikliąja medžiaga.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Vien Vilniuje papildomo mokesčio už gyvatuką sulaukė apie 65 tūkstančiai „Vilniaus energijos“ klientų. Kita įmonė – „Litesko“ sąskaitas visoje Lietuvoje išsiuntinėjo dar 25 tūkstančiams vartotojų. Vienus šilumos tiekėjai įpareigojo susimokėti vos po kelis, o kitus jau ir po keliasdešimt eurų. Kol valstybinė kainų komisija aiškinosi, kaip turi elgtis vartotojai, gavę šilumos tiekėjų sąskaitas, kai kurie gyventojai  jas jau apmokėjo.

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausius duomenis apie mažmeninės prekybos apimtis ir kainas Lietuvoje. Augant atlyginimams gyventojai buvo linkę daugiau išleisti, tad dauguma mažmenininkų galėjo džiaugtis didesne apyvarta.  Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą ir remontą bei maitinimo ir gėrimų įmones, šių metų sausį-liepą buvo 5,246 mlrd. eurų (be PVM) - 6,4 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei per septynis 2015-ųjų mėnesius.

Sparčiai, antrąjį ketvirtį net 8,1 proc., augantis darbo užmokestis džiugina darbuotojus. Jiems atlyginimus mokantys verslininkai tai gali vertinti dvejopai: viena vertus, nėra ko džiaugtis, nes darbuotojams tenka atiduoti vis didesnę pajamų dalį, kita vertus, verslininkams gerai, nes darbuotojai daugiau pinigų išleidžia pirkdami prekių ir paslaugų.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį augo atlyginimai. Remiantis duomenimis, valstybės sektoriuje atlyginimai didesni nei privačiame, nors didesnis augimas fiksuotas būtent privačiame sektoriuje.  Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 771,9 euro - 8,1 proc. daugiau nei 2015-ųjų tą patį ketvirtį.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl nuo šių metų įsigaliojusios tvarkos, pagal kurią nustatytas minimalus vaistinių plotas. Taryba savo interneto svetainėje nurodo rugpjūčio pradžioje pradėjusi tyrimą dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2003 metų įsakymu, atitikties Konkurencijos įstatymui.