Lietuvos verslas

Vilniečiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių sostinių gyventojų yra labiausiai patenkinti gyvenimu savo mieste, rodo Eurostato tyrimas. Europos statistikos agentūros pernai atlikto tyrimo duomenimis, 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų nurodė, jog jie yra patenkinti gyvenimu savo mieste. Nuo ankstesnės apklausos 2012-aisiais Vilnius šoktelėjo į viršų per penkias vietas. Labiausiai patenkinti Europoje yra ES nepriklausantys Norvegijos sostinės Oslo gyventojai - 99 proc.

Pramonininkai, prieš Seimo rinkimus išklausantys didžiausių politinių partijų programų, pasigenda politikų dėmesio energetikai, biurokratijos mažinimui, darbo apmokestinimo bei demografijos problemoms. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Robertas Dargis sako, kad jis pasigenda dėmesio svarbiausioms ekonomikos sritims. „Matosi, kad programos iš esmės orientuotos į plačiuosius rinkėjus, daug dėmesio skiriama socialinėms programoms, minimaliam atlyginimui, įvairioms paramoms.

Už poros mėnesių darbus pradės 17-oji Lietuvos Respublikos vyriausybė. Politinių partijų programose ateinančiam penkmečiui žadamas didesnis darbo užmokestis, daugiau darbo vietų ir solidesnės pensijos. Tokie tikslai yra laukti ir pageidautini, o daugelis iškeltų siekiamybių nėra iš fantastikos srities. Tačiau konkrečių priemonių, kurios leistų tų tikslų pasiekti, politinėse programose yra daug mažiau.

Buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio versija apie paskolą iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio yra jo paties asmeninė pozicija, sako koncerno savininkas ir vadovas Darius Mockus. „Jūsų pateikta informacija yra asmeninė E.Masiulio pozicija, kurios aš negaliu vertinti ar komentuoti.

Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą pakartojo, kad Seimas turėtų atmesti prezidentės veto naujam Darbo kodeksui ir kiek pakoreguotas dokumentas būtų priimtas iki šios Seimo kadencijos pabaigos. „Aš buvau paprašęs kai kurių advokatų ir ekspertų, kad dar kartą pasižiūrėtų vetuotą Darbo kodeksą ir mes suradome tikrai tokių 9-10 jautrių dalykų, mažinant socialinį jautrumą, ir esam nusiteikę juos pateikti Seimui, ir yra paruoštos įstatymo pataisos.

„Swedbank“ ir „Nordea“ ekonomistai nesutaria dėl automobilių mokesčio įvedimo naudos, rašo „Verslo žinios“. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino, kad svarbu apsispręsti, kam būtų skirtas automobilio mokestis - aplinkosaugai, automobilių parko atnaujinimui ar socialinės atskirties mažinimui.

Artėja diena, kada seimūnai galutinai turės apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso (DK) likimo. Profesinės sąjungoms siekiant įtvirtinto DK su prezidentės pataisomis, 200 investuotojų, verslų vadovų ir visuomenės veikėjų susivienijo reikalaudami atmesti prezidentės pataisas ir palikti Seimo patvirtintą DK. Jų nuomone, pataisos įteisintų sovietinį mąstymą. Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių.

  Lenkijai patiriant techninių problemų, dujų jungties su Lietuva projektas (GIPL) bus įgyvendintas bent metais vėliau - 2020-21aisiais. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad tai problemų Lietuvai nesukels. „Lenkijos pusė paaiškino, kad siūlomi pakeitimai yra neišvengiami – priešingu atveju užbaigti dujotiekių jungtį užtruktų dar ilgiau.

Vilniuje Savanorių prospekte esančioje „Rimi“ dingus elektrai klientai kurį laiką toliau ramiai galėjo vaikščioti po parduotuvę, iki kol buvo išlydėti į lauką. Nutikimas daug kam išspaudė šypseną, tačiau pirkėjai pastebėjo, kad ne visi elgėsi sąžiningai ir sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. „Mačiau kaip keli žmonės gėrė šviežiai spaustas sultis. Sąmyšio nebuvo, visiems buvo labai smagu. Keliskart kažkas dužo“, – tv3.lt portalui pasakoja Simonas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad nuo šiol turi naują viešųjų ryšių skyriaus vadovę. Ja tapo Renata Saulytė. STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė bus atsakinga už tarnybos išorinę ir vidinę komunikaciją, STT atstovavimą žiniasklaidai, tarnybos įvaizdžio ir reputacijos visuomenėje formavimą bei antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo įgyvendinimą.

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas toliau nuosekliai auga visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams butų įperkamumas šiuose miestuose sumažėjo. Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais.

Šaldytos tešlos produktų gamintoja, Marijampolės „Mantinga“ sumokėjo valstybei 2,151 mln. eurų baudą, kurią Konkurencijos taryba jai skyrė už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su bendrove „Maxima LT“. Konkurencijos taryba pranešė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo „Mantinga“ praėjusią savaitę į valstybės biudžetą sumokėjo 2,151 mln. eurų baudą bei 192,6 tūkst. eurų palūkanas.

Trijų Baltijos šalių ir Europos Komisijos atstovai trečiadienį Briuselyje tęsia derybas dėl europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ finansavimo schemos. Lietuvos atstovas tikisi, kad šalims pavyks susitarti, kaip bus vykdomi viešieji pirkimai. Bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas Dainius Budrys BNS teigė, kad stebėtojų tarybos posėdyje tikisi rasti bendrą sutarimą, kaip šalys įgyvendins projektavimo ir rangos konkursus.

Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus viešas pasvarstymas apie būdus, kaip priversti įmones sparčiau didinti atlyginimus, verslininkams kelia nuostabą, rašo „Verslo žinios“. „Verslininkas pats turi spręsti, kaip konkrečiomis rinkos aplinkybėmis jam elgtis. Vyriausybė turi tik du įrankius - minimalią algą ir apmokestinimą“, - teigė asociacijos „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas.

Neringos politikų siekis bandyti didesniais mokesčiais sumažinti lengvųjų automobilių srautus į kurortą pasiteisino: šį sezoną atvykusių automobilių buvo apie 15 tūkst. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, iš viso šią vasarą per Alksnynės kontrolės postą į Neringą įvažiavo apie 70 tūkst. automobilių, kaip pernai jų buvo 93 tūkst., užpernai – 86 tūkstančiai.

Premjeras ir profesinių sąjungų atstovai trečiadienį renkasi į paskutinį pasitarimą dėl prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso. „Turėtų būti priimtas kažkoks sprendimas dėl Darbo kodekso likimo - turi būti sutarta, kaip su juo elgtis toliau. Jie turėjo savo reikalavimus, mes pateikėme savo, derybų būdu reikės išsiaiškinti, kas kam priimtina, ir eiti į Seimą su vieninga nuomone“, - BNS teigė premjero atstovas Mindaugas Janulionis.

Vilniaus savivaldybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas antradienį paskelbė 73 mln eurų (be PVM) preliminarios vertės Nacionalinio stadiono koncesininko konkursą. Jo nugalėtojas turės pastatyti ir prižiūrėti daugiafunkcį sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros kompleksą šalia Vilniaus „Akropolio“. „Tai naujo, universalaus projekto pradžia, pasirenkant efektyvesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės kelią.

Lietuvai pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau ji išlieka antra pagal blogiausią šio mokesčio surinkimą. Už Lietuvą blogiau PVM surenka tik Rumunija. Europos Komisija skelbia, kad bendras metinis skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų pajamų iš PVM 2014 metais Lietuvoje siekė 36,8 proc. - 1,77 proc. mažiau nei 2013 metais. Rumunijoje skirtumas tarp numatytų ir faktiškai gautų PVM pajamų buvo 37,9 procento. Tuo metu Latvijoje PVM nepriemoka siekia 23,42 proc.

Itin sugriežtinti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai jau keičia rinką: kreditų išduodama mažiau, užsidaro smulkiųjų kreditų bendrovės. Kol vieni įsitikinęs, jog griežtesnis reikalavimas padeda kurti skaidrią rinką, kiti tikina, kad taip žmonės priversti skolintis didesnes sumas, kurios juos nuves į bankrotą.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ kuruojančios bendros Baltijos šalių įmonės vadovai Rygoje ir Vilniuje nesutaria dėl projekto įgyvendinimo ir kaltina vieni kitus jo griovimu. „RB Rail“ valdybos pirmininkė latvė Baiba Rubesa teigia, kad Lietuvos atstovui pradėjus vadovauti įmonės stebėtojų tarybai, vilkinami svarbūs sprendimai ir dėl to gresia netekti europinio finansavimo. Tačiau „RB Rail“ tarybos pirmininkas Dainius Budrys atkerta, kad projektą griauna pati B.Rubesa.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad Seimas spręsdamas dėl veto Darbo kodeksui pritars jos siūlomam įstatymo variantui, kurį vadina kompromisiniu. „Tos reformos mums reikia, liberalizuoti darbo santykius, bet nepažeidžiant, neužgaunant ir nepriverčiant vergauti mūsų žmonių. Tai galima priimti ir šiame Seime, priimant mano pasiūlymus, kas turėtų nuimti įtampą nuo valdžios ir profsąjungų“, – antradienį Seime po susitikimo su valdyba žurnalistams sakė prezidentė.

Apžvalgininkas Andrius Užkalnis leido Kauno šaldytų maisto produktų bendrovei „Judex“ vėl gaminti „Užkalnio“ koldūnus - prieš mėnesį įmonės produkcijoje radus žarninių lazdelių, jis viešai teigė uždrausiantis gaminti savo vardo koldūnus. A.Užkalnis sako persigalvojęs, nes esąs įsitikinęs, kad „Judex“ produkcija yra saugi.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios bendrovės „Nemuno vaistinė“ reklama klaidino vartotojus, pareiškė Konkurencijos taryba, skyrusi įmonei 8,7 tūkst. eurų baudą. Taryba pranešė nustačiusi, kad trumposiomis žinutėmis ir per radiją skleisti teiginiai apie iki 30 proc. nuolaidą visoms „Camelia“ prekėms klaidino vartotojus. Taryba tyrimą pradėjo sausį, įtarusi, jog „Nemuno vaistinė“ 2015 metų rugsėjį - lapkritį skleidė klaidinančius reklaminius teiginius apie kainų akciją.

Aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai daugėja žmonių ir užsiimančių nuomos verslu. Tačiau manoma, kad didžioji dalis apie šį savo verslą nutyli ir jo nedeklaruoja išvengdami mokesčių.  Šiuo metu apie 85 proc. būsto nuomos rinkos yra šešėlyje, o mokesčius mokėti šioje rinkoje sutiktų 9 proc.

Daugeliui prekybos tinklų ėmus tikrinti visų alkoholio pirkėjų asmens dokumentus, Seimo Darbo partijos frakcijos narys siūlo uždrausti tokią praktiką. Gintaras Tamošiūnas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą, kad alkoholio pardavėjai neturi teisės reikalauti asmens dokumentų iš akivaizdžiai vyresnių asmenų. Pasak G.Tamošiūno, taip elgiantis neteisinga skelbti, kad vienas pagrindinių akcijos tikslų - mažinti galimybę alkoholio įsigyti nepilnamečiams.

Žaliavinio pieno ir pieno produktų kainų dugnas pasiektas – blogiausi laikai lieka už nugaros. Taip ūkininkus ramina ne tik Lietuvos, bet ir didžiausių pasaulio pieno perdirbimo įmonių atstovai. Pieno produktų kaina gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo žemiausia per pastaruosius septynerius metus. Dabar ji jau kyla. Vidutinė sviesto kaina Vokietijoje per tris vasaros mėnesius padidėjo labai smarkiai ir rugpjūtį buvo net didesnė negu tuo pat metu pernai ar užpernai.

Apie planuojamą darbuotojų atleidimą grupėmis šiemet sausį-rugpjūtį įspėti 1659 darbuotojai - 72,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo įspėta 960 darbuotojų. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad šiemet gauti 29 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus - dviem pranešimais daugiau nei pernai sausį-rugpjūtį. Vien rugpjūtį gauti du pranešimai apie numatomą 105 darbuotojų atleidimą. Pernai rugpjūčio mėnesį buvo gauti 3 pranešimai, įspėti 147 darbuotojai.

Lietuvoje antradienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama jo vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki rugsėjo 12 dienos, BNS patvirtino Lietuvos banke. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonomikos būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemones. TVF atstovus taip pat domina 2017 metų biudžeto projektas.

Kaunietis Saigūnas Kasikauskas šeštadienio vakarą nuėjo į prekybos centrą „Maximą“ norėdamas nusipirkti mėgiamo alaus. Vyras jau buvo beimantis prekę, kai pastebėjo, kad čia kažkas ne taip. Ogi alaus kaina buvo nurodyta su akcija, tačiau jokios akcijos ten nebuvo – alus kainavo tiek, kiek įprastai. Saigūnas pasijautė visiškai apgautas.

Lietuvos bankui įvedus griežtesnius vartojimo kredito išdavimo reikalavimus, per šių metų pirmąjį pusmetį greitųjų kreditų Lietuvoje suteikta dviem trečdaliais mažiau nei per tą patį laiką pernai, o klientams paskolinta suma smuko perpus. Pirmą kartą istorijoje sumažėjo vėluojamų grąžinti kreditų skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nori skolintis mažiau. „Pokyčiai – akivaizdūs.

Siekiant, kad Druskininkuose nuo spalio nesutriktų dujų tiekimas, Energetikos ministerija siūlo keisti ekstremalios padėties skelbimo tvarką - ją būtų galima skelbti, dar iki nutrūkstant dujų tiekimui. Šiuo metu ekstremalią situaciją galima skelbti, kai dujų tiekimas nutrūksta 24 valandoms.

Didžiausios pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintojos „Coca-Cola“ sprendimą uždaryti gamyklą Lietuvoje galėjo lemti šalies rinkos dydis ir specialistų trūkumas, sako prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Vienas ryškiausių yra rinkos faktorius. Kaip praneša pačios pasitraukiančios organizacijos, jos optimizuoja veiklą, žiūri, kur regione gaminti vietinei rinkai produkciją. Be abejonės, mes neatlaikome šito konkurencinio pranašumo Lenkijos atžvilgiu.

Panagrinėjęs svarbiausių artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų programas, SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad partijos stengiasi apeiti klausimą dėl darbo santykių liberalizavimo, rašo „Verslo žinios“. „Nors tai bus vienas svarbiausių klausimų pradėjusiame dirbti naujajame Seime, partijos savo rinkimų programose stengiasi apeiti klausimą dėl darbo santykių liberalizavimo. Tik liberalai ir „darbiečiai“ trumpai užsimena apie savo požiūrį į šią problemą.

Kaune turintiems automobilius ketinama leisti vieną dieną nemokamai važinėti viešuoju transportu. Tokia akcija numatoma rugsėjo 22-ąją, kuomet bus minima Diena be automobilio. Planuojama, kad gyventojai Kaune autobusais, troleibusais ir mikroautobusais galėtų važiuoti nemokamai, jei pateiktų automobilio registracijos liudijimo originalą. „Aš pats žiūrėdavau į tą Dieną be automobilio gana skeptiškai, nes nebūdavo siūloma jokių alternatyvų. Šįkart numatome būtent tas alternatyvas ir pateikti.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Sparčiau nei atlyginimai augantys kai kurių įmonių dividendai verčia galvoti apie permainas, apmokestinant turtą, pareiškė premjeras. Algirdas Butkevičius sako tokią išvadą darantis, remdamasis naujausia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija.

Atlyginimas domina bene kiekvieną darbo ieškantįjį ar dirbantįjį, bet darbdaviai pačiame darbo skelbime ne visada nurodo, kokį atlygį siūlo darbuotojui. Kai kurių sričių darbuotojų ieškantys darbdaviai atlyginimą įvardija daug dažniau nei kiti, o apskritai konkrečią atlyginimo sumą darbuotojai šiuo metu gali matyti maždaug kas ketvirtame darbo skelbime, rodo portalo CVbankas.lt statistika.

Pastarosiomis dienomis nemažai kalbama apie Airijos ir kompanijos „Apple“ atvejį. Rugpjūčio 30 d. Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Airiją pažeidus valstybės pagalbos taisykles, ir įpareigojo iš kompanijos susigrąžinti 13 mlrd. eurų dydžio neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą. Ką reiškia EK sprendimas ir kaip tai gali paliesti Lietuvą, paaiškina advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuotasis partneris Karolis Kačerauskas.

Pasaulį užvaldo liga, kurios pavadinimas populizmas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia populistiniai judėjimai, žadantys paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Populistų idėjos trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti patrauklios, tačiau ilguoju jos gali būti ypač pavojingos ‒ ant kortos statomi ne tik pasaulio ekonomikos augimas ir laisva prekyba, bet ir ES ateitis. Visgi pradėti kovoti su šia liga galima tik identifikavus negalavimo priežastis. O ligos simptomų apstu.

Baltijos regiono dujų rinkos 2017 metais laukia nemaži pokyčiai - panaikinus „Latvijas gaze“ monopolį ir rinkoje atsiradus Latvijos dujų vartotojams, turėtų išaugti konkurencija. Lietuva, dujas šiuo metu perkanti iš dviejų tiekėjų - Norvegijos „Statoil“ ir Rusijos „Gazprom“ - turėtų pajusti ne tik dėl to, kad „Gazprom“ varžysis su pasauliniais suskystintų dujų (SGD) tiekėjais, bet ir dėl konkurencijos tarp pačių trijų šalių dujų prekybos bendrovių.

Sveikatos apsaugos ministerija palaiko dalies visuomenės pasipiktinimo sulaukusią iniciatyvą, kai perkant alkoholį gyventojai nepriklausomai nuo amžiaus turi rodyti asmens dokumentą.

Praėjusią savaitę apie gamyklą Alytuje paskelbė uždaranti viena žinomiausių pasaulio įmonių „Coca-cola“. Gamyba bus perkelta į Lenkiją. Taip pat pasielgė ir bulvių traškučių gamintoja „Estrella Baltics“ – po dvidešimties metų veiklos Lietuvoje. Besijungiantys DNB ir „Nordea“ bankai vietoje Lietuvos pasirinko Estiją. Dar kiek anksčiau padažų gamintoja, įmonė „Suslavičius-Felix“ nusprendė veiklą perkelti į Švediją, Austriją ir Latviją.

Netrukus už kai kurios mėgstamos kavos puodelį „Vero Cafe“ kavinėse teks mokėti 6-8 procentais brangiau. Pirkėjams 10 ar 15 euro centais pabrangęs puodelis - ne itin maloni naujiena, tačiau pasak „Vero Cafe“ atstovės, siekiama ne pelno.

Lietuvos verslo rinka nėra itin patraukli investuotojams dėl nelanksčios teisinės bazės ir perteklinių biurokratinių reikalavimų, sako Lietuvos verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas. „Šiuo metu pasakyti, kad Lietuva yra itin patraukli investuotojams nebūtų galima. Tai liečia nelankstų darbo reguliavimą ir kitus nelanksčius įstatymus. Labai daug biurokratinių perteklinių reikalavimų“, - interviu Žinių radijui pirmadienį sakė I.Laursas.

Lietuvos gyventojai neskuba bilietų į renginius pirkti išsimokėtinai iš vienintelės tokią paslaugą siūlančios bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“, rašo „Lietuvos žinios“. „Pristatydami paslaugą išties galvojome, kad ji bus populiaresnė. 3 proc. pardavimo augimas buvo maksimalus vertinimas, atsižvelgiant į brangių bilietų pasiūlą rinkoje. Šiuo metu toks augimas nepasiektas. Kad tokia paslauga reikalinga, rodo augantis susidomėjimas ja.

Nors vasaros atostogų metas baigėsi, keliauti – niekada nevėlu. Vienas pagrindinių faktorių renkantis kelionę yra kaina, tad kelionių ekspertai pataria, kaip surasti parankiausius skrydžius norimomis kryptimis. Pirmiausia ieškantiems geriausių pasiūlymų kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas – Makalius pataria jokiu būdu neapsiriboti tik viena sistema. Reikia naršyti įvairius tinklalapius, palyginti siūlomas kainas, nes viena sistema gali neišfiltruoti visų patrauklių galimybių.

Mokslo ir žinių diena – laukiama šventė ne tik grįžtantiems į mokyklas ir universitetus, bet ir viešojo maitinimo įstaigoms. Tą dieną restoranus ir kavines užplūsta gerokai didesnės lankytojų minios. Visgi, ne visi liko patenkinti kavinių sugalvota priemone žmonių srautui suvaldyti. Vienoje iš sostinės „Čili pica“ restoranų ketvirtadienio popietę apsilankęs portalo tv3.lt skaitytojas nustebo išgirdęs padavėjo perspėjimą apie tą dieną negaliojančias nuolaidas.