Lietuvos verslas

Banko SEB paskelbtą sprendimą jau kitąmet klientams siūlyti nemokamą pinigų išėmimą iš bankomatų visame pasaulyje fintech startuolio „Revolut“ atstovas vadina žaidimu žodžiais. Esą nors Lietuvos komerciniai bankai po truputį ir atsisako bankomatų mokesčio, bet tai, kad už valiutų konvertavimą mokėti reikia ir toliau, nutyli. Vis dėlto, pačių bankų atstovai atšauna, jog apie papildomą mokestį klientai tikrai informuojami.

Finansinių sunkumų patirianti Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“ tikisi, kad jos finansinę padėtį padės suvaldyti naujas investuotojas. Pasak bendrovės, praėjusią savaitę pasirašytas ketinimų protokolas dėl papildomų investicijų į bendrovės į apyvartos kapitalą – jos sustiprintų įmonės galimybes toliau pelningai dirbti, pranešė „Small Planet Airlines“. Dėl restruktūrizavimo proceso ir investicijų ji tikisi išsaugoti pelningą veiklą Lietuvoje.

Didžiausios Baltijos šalių mažmeninės prekybos bendrovės „Maxima grupė“ valdomo Lenkijos prekybos centrų tinklo „Stokrotka“ darbuotojai bananų siuntoje iš Ekvadoro rado paslėpto, kaip įtariama, kokaino. „Konfiskavome daugiau kaip 160 kg – veikiausiai – kokaino, atgabento iš Ekvadoro“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos nacionalinės policijos atstovas Dawidas Marciniakas.

Vietoj žlugusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo, šiuo metu Rusijoje besislapstančio Raimondo Baranausko buvusio namo Algirdo gatvėje Vilniuje iškils biurų ir butų kompleksas. Projektą vystys verslininko Kęstučio Faktorovičiaus valdomos investicijų bendrovės „Kenova Asset Management“ fondas. Tai bus pirmasis jos plėtojamas projektas. Bendrovės teigimu, statybas numatoma pradėti 2019-ųjų antrąjį pusmetį ir baigti 2021-aisiais.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą dešimtadalius šiemet daugiausia lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau tam turėjo įtakos ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesio algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų,sako Lietuvos banko analitikas Tomas Šiaudvytis. LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas teigia, jog mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę apklaus buvusią finansų ministrę, Seimo narę Ingridą Šimonytę. „Valstiečių“ deleguotas komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas BNS teigė, kad I. Šimonytės bus prašoma prisiminti, kaip ji būsimą krizę matė 2007 metais, taip pat įvertinti institucijų ir valdžios atstovų elgesį bandant ją suvaldyti.

Šešėlyje veikiantys naudotų automobilių pardavėjai Lietuvoje kasmet gauna apie 256 mln. eurų neapskaitytų pajamų, dar 33 mln. eurų žalos šalies biudžetas patiria dėl neteisėto jų ardymo, teigia pirmą kartą tokį tyrimą atlikęs Aplinkos apsaugos institutas. Pasak instituto, tai reiškia, kad šešėlyje yra mažiausiai pusė šalies naudotų automobilių verslo. „Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo šešėlio mastas Lietuvoje yra itin didelis, o šešėlio pasekmės – skaudžios.

Nuo 4 iki 5 su puse tūkstančių eurų per mėnesį. Tokių algų prieš mokesčius spalį galėjo tikėtis pačius didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėjusių įmonių darbuotojai, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Dosniausių įmonių dešimtuko viršūnėje spalį užfiksuotas didžiausias elektros rinkos dalyvis Baltijos šalyse „Inter Rao Lietuva“, kurioje vidutinė alga siekė 5561 eurą.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija ir Konferencijų bei kongresų rūmų įrengimas dar kiek pabrango – dabar tam ketinama išleisti iki 29 mln. eurų (su PVM), nurodoma Finansų ministerijos atnaujintame Vyriausybės nutarimo, kuriuo rekonstrukcija pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pakeitimo projekte. Spalio pradžioje skelbtame nutarimo projekto redakcijoje buvo nurodoma, kad rekonstrukcija kainuos 28,3 mln. eurų.

Iš įmonės „Pontem“ daugiau kaip milijoną skardinių vištienos konservų užsakiusi Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) nusprendė už juos nemokėti, taip pat prašo įmonės sumokėti baudą. Kaip rašo naujienų portalas 15min.lt, šių priemonių nuspręsta imtis po to, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrino konservų turinį ir nusprendė, kad jis neatitinka reikalavimų, t.y. skardinių viduje – ne gabalinė mėsa, kaip turėjo būti, o vientisa smulkinta masė.

Vilniuje atidaryta naujai pastatyta sporto prekių parduotuvė „Decathlon“. Prancūzijos sporto prekių tinklo pirmoji parduotuvė Baltijos šalyse įsikūrė šalia prekybos centro „IKEA“. Parduotuvė užima 5 000 kv. m, joje žadama prekiauti įvairioms sporto rūšims skirtomis prekėmis, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, kad parduotuvėje bus prekių 70-čiai skirtingų sporto šakų. Dalį jų lankytojai galės išbandyti įrengtose sporto salelėse.

Lietuvoje būsto nuomos kainos svyruoja priklausomai nuo metų laiko. Vieša paslaptis, kad atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, įprastai, nuomos kainos šiek tiek sumažėja arba bent jau atsiranda galimybė produktyviau pasiderėti su nuomotoju. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip nuomos kainos keičiasi atšalus orams.

Žinia į kurortus išsiruošusiems gyventojams: alternatyva „Small Planet Airlines“ paruošta

Buvęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas iš šių pareigų atleistas neteisėtai ir turi būti į jas grąžintas, ketvirtadienį paskelbė teismas. Jis nustatė procedūrinių pažeidimų balandį balsuojant dėl R. Ačo atleidimo.

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ padalinyje Lietuvoje galimai bręsta dar didesni pokyčiai, nei vyko iki šiol – „Verslo žinių“ duomenimis, „Barclays Group Operations Limited“ Lietuvos filialas jau gruodžio pradžioje planuoja paskelbti apie būsimus pasikeitimus, kurie gali reikšti didesnio masto nei iki šiol banko atsitraukimą iš Lietuvos.

Civilinės aviacijos administracijai (CAA) antradienį sulaikius vieną sunkumų slegiamos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ lėktuvų, bendrovė teigia ketvirtadienį Vilniaus oro uostui sumokėjusi 0,82 mln. eurų skolą ir tikisi, jog bus panaikintas draudimas orlaiviui išskristi iš Vilniaus. CAA vadovas Joris Gintilas BNS sako nematantis kliūčių ilgiau sulaikyti orlaivį – tikėtina, kad ketvirtadienį draudimas išskristi bus panaikintas.

Lietuvos paštas informuoja, kad gali vėluoti korespondencija bei siuntos į Lietuvą. Kaip praneša Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė Aušra Kurtkutė, dėl Prancūzijoje vykstančio vairuotojų judėjimo blokuojami šalies keliai. „Informuojame, kad dėl Prancūzijoje masiškai vykstančio vairuotojų judėjimo „Gilets jaunes“ protesto, kurio metu nuo lapkričio 17 d. blokuojami šalies keliai ir greitkeliai, korespondencija bei siuntos į Lietuvą gali vėluoti.

Per pirmąjį 2019 metų svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano svarstymą Seime „valstiečiai“ žarstė sau pagyras dėl gerai suplanuoto biudžeto, kuris, anot jų, nesulaukė nei Europos Komisijos (EK), nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikos. Tuo metu opozicija priekaištavo valdantiesiems, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimui, regionų plėtrai, negrįžta prie nekilnojamojo turto mokesčio išplėtimo.

Į Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų protestą prieš mažus atlyginimus ir neįgyvendintus vadovybės pažadus susirinko apie 200 žmonių, sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. „Darbuotojai susirinko ir išsakė savo nuomonę. Vadovybė bandė atsakyti į klausimus, be abejo, nelabai kas norėjo klausyti, bet diskusija vyko“, – BNS sakė profsąjungos vadovė Birutė Daškevičienė.

Jau netrukus kiekvienas vartotojas galės matyti dar daugiau oficialios informacijos apie svarbiausių maisto produktų kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kiekvieną savaitę atnaujinamą informaciją bus galima sužinoti specialioje interneto svetainėje. Be to, joje bus skelbiama ne tik produktų krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir kokia tos kainos dalis atitenka produkcijos gamintojams ir prekybininkams.

Vienam didžiausių šalies bankų „Luminor“ už netinkamą vartojimo kreditų reklamą skirta 150,2 tūkst. eurų bauda. Anot baudą skyrusio Lietuvos banko, „Luminor“ nesilaikė tokiai reklamai teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Beveik tris savaites interneto svetainėse, bankomatuose ir lauko reklaminiuose stenduose skelbtoje „Luminor“ reklamoje dideliu šriftu buvo nurodyta vartojimo kredito palūkanų norma (nuo 9 proc.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, jog kitų metų pradžioje atnaujinimui laikinai duris užvers didžiausia tinklo parduotuvė Lietuvoje – Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ veikianti „Hyper Maxima“. Į parduotuvės erdvių atnaujinimą bei modernią prekybinę įrangą prekybos tinklas investuos 10 mln. eurų, rašoma bendrovės pranešime.

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų, taip pat ir su Lietuva. Tokių papildomų saugumo priemonių, galiosiančių iki gruodžio 16 d., Lenkija imsis dėl Katovicuose rengiamos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos 24-osios sesijos. Kontrolė bus vykdoma buvusių sausumos valstybės sienos perėjimo punktų vietose prie sienos su Vokietija, Čekija, Slovakija ir Lietuva.

Vidutinė mėnesinė Lietuvos gyventojų alga prieš mokesčius trečią šių metų ketvirtį ūgtelėjo 111 eurų ir pasiekė 905 eurus, ketvirtadienį teigė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė. Anot jos, labiausiai pajamų augimą pajuto mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tai, tikėtina, galėjo lemti sumažėjęs vadinamųjų „vokelių“ naudojimas ir minimalios algos augimas. „Net trim iš penkių žmonių alga padidėjo, bet dviem iš penkių nedidėjo, arba galėjo net sumažėti.

Trečiadienį vyriausybės pristatyta viena iš kovos su kylančiomis kainomis priemonė, „e-vaučeriai“, populiarumo tarp žmonių tikriausiai nesulauks, tikina ekspertai. Jie vadinami keista priemone, be apčiuopiamos naudos tiek verslui, tiek eiliniams gyventojams. Jeigu ateinančių metų pavasario sesijoje Seimas pritars, tikėtina, kad nuo 2019 m. liepos pradžios kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantis gyventojas galės įsigyti po 3 „e-vaučerių" vienetus kas mėnesį.

„Luminor" banke techniniai darbai bus atliekami naktį iš lapkričio 21 d. į lapkričio 22 d. Dėl to laikinai neveiks kai kurios banko sistemos. Nuo trečiadienio 23:00 val. iki ketvirtadienio 02:00 val. „Luminor" DNB klientams nebus galimybės naudotis interneto banku, mobiliuoju banku bei sumokėti už prekes ir paslaugas elektroninėse parduotuvėse.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, maisto kuponai būtų dalinami visiems gyventojams ir kiekvienam jų suteiks 6 eurų nuolaidą per mėnesį – anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai bus paskata gyventojams apsipirkti kiek pigiau, o žemdirbiams – parduoti daugiau produkcijos. Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.

Valdžia su augančiomis maisto produktų kainomis kovos ir pasitelkdama kai kurių ekspertų kritikuojamus kuponus, vadinamuosius „e - vaučerius“, trečiadienį per Vyriausybės pasitarimą pareiškė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Pastarųjų kiekvienas ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantis gyventojas galės įsigyti po tris vienetus kas mėnesį, tačiau, tik tokiu atveju, jei kitąmet naujovei pritars Seimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Lietuvoje darbo ginčų komisijos sprendimai lemia, kad kasmet darbuotojai atgauna iki 5-6 milijonų eurų, tikina vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. Anot jo, nors darbuotojų, besikreipiančių į tokias komisijas, Lietuvoje didėja nuolat, bet net trečdalį ieškinių žmonės atsiima dar neįvykus pirmajam posėdžiui. Skundų padvigubėjo „Darbo ginčų komisijos tapo populiarios, bet išryškėjo ir prevencinis jų poveikis.

Savivaldybes remiančios įmonės laimi jų skelbiamus viešuosius pirkimus, trečiadienį paskelbė analizę atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tyrimo metu nustatyta, kad 2015–2017 metais savivaldybių administracijų skelbtų viešųjų pirkimų 146 laimėtojai savivaldybėms skyrė daugiau kaip 405 tūkst. eurų paramos ir laimėjo daugiau nei 486 mln. eurų vertės viešųjų pirkimų.

2009–2010 metų ekonominės krizės priežastis tyrinėjantis Seimo komitetas apklausė ekspremjerą konservatorių Andrių Kubilių. Tuometinis premjeras pripažįsta krizės kvapą pajutęs anksti, tačiau teigia, kad Lietuvai skolinti iš Tarptautinio valiotos fondų būtų buvę keblu. A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei.

Kauno apylinkės teismas vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkams priteisė baudą už tai, kad nevykdomas sprendimas griauti statinį,  50 eurų už kiekvieną sprendimo pradelstą dieną skaičiuojama nuo šių metų spalio 31 dienos, rašo portalas 15min.lt. Taip pat savininkams skirta 300 bauda už Vilniaus apygardos teismo sprendimo nevykdymą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos naudai. Sprendimą savininkai planuoja skųsti.

Valstybės investicijų programa, kuriai Lietuva kasmet skiria apie 1,3 mlrd. eurų, veikia nepakankamai skaidriai ir skelbia tik du trečdalius (68 proc.) galimos informacijos apie remiamus infrastruktūros projektus. Tokius rezultatus rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir organizacijos „CoST – the Infrastructure Transparency Initiative (CoST)“ atlikta studija. Anot tyrimo dalyvių, VIP taip pat neturi aiškių tikslų ir prioritetų, rašome pranešime.

Metai bėga, pasiūlymų drausti plastikinę alkoholio tarą vis daugėja, o Seimo kova su ja – vis dar bevaisė. Po paskutinio ribojimo, kai uždrausta alų pilstyti į didesnę nei 2 l tarą, Seimas iš vietos taip ir nepasistūmėjo, bet ir neslepia, kad taros ribojimo nebelaiko prioritetu. Aludariai savo ruožtu įspėja, kad papildomas apynasris jiems atsilieptų ir alkoholio kainoms.

Nuo kitų Lietuvoje brangs ne tik elektra, bet ir dujos. Dujų tiekėjai ir ekonomistai prognozuoja, kad gamtinės dujos vartotojams brangs ženkliai – penktadaliu. Anot ekspertų, kainų šuolis jaučiamas visoje Europoje, labiausiai dėl kylančios naftos kainos. Energijos skirstymo operatoriaus darbuotojams rudenį veiklos netrūksta. Vien sostinėje kiekvieną dieną jie prie dujų tinklo prijungia keliasdešimt naujų vartotojų.

Nebeveikianti prieš 35 metus pastatyta Ignalinos atominė elektrinė (AE) nėra tik Lietuvos problema, tai – ir sovietinis palikimas, todėl Lietuvai negali tekti visa atsakomybė dėl jėgainės uždarymo, teigia europarlamentarė Rebecca (Rebeka) Harms, kartu raginanti rūpintis Visagino perspektyva ir po jėgainės uždarymo.

Seimas diskutuos, ar socialdarbiečių siūlymu įteisinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) visiems maisto produktams. Už tai, kad pataisos būtų pradedamos svarstyti, balsavo 57 Seimo nariai, prieš – du (konservatorius Mykolas Majauskas ir „valstietis“ Audrys Šimas), o susilaikė 15. Toliau dėl PVM lengvatos maistui Seimas svarstys gruodžio 6 dieną, kai gaus Vyriausybės išvadą.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Lietuva palaiko Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reformą ir Europos Sąjungos siekį iš esmės atnaujinti organizacijos taisykles, pareiškė šalies prezidentė. Dalia Grybauskaitė sako, jog tarptautinės prekybos iššūkius gali įveikti tik stipri ir moderni organizacija. „Dabartinė įtampa pasaulio prekybos sistemoje reikalauja operatyvaus reagavimo, stiprios organizacijos su pažangią ekonomiką ir politinę tikrovę atitinkančiomis taisyklėmis, kurių narės negalėtų nepaisyti“, –pranešė Prezidentūra.

SEB bankas paslaugų planais besinaudojantiems privatiems klientams pasiūlys naujovę. Nuo šiol prireikus grynųjų pinigų, klientai galės naudotis turimu nemokamu grynųjų pinigų limitu pasiimdami pinigus iš bet kurio pasaulio bankomato. Šis pokytis įsigalios nuo kitų metų vasario 8 d., rašoma banko pranešime spaudai.

Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bendrovė „Agrokoncernas“ kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos (ES) ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų, pranešė bendrovė. Bendrovės nuomone, tarptautinių sankcijų taikymas turėtų būti vienodas visoms šalyje veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja Rusijoje ar kitose šalyse pagamintomis trąšomis ar kita produkcija.

Premjeras Sauliaus Skvernelis antradienį Seime atsakys į opozicijai priklausančių parlamentarų klausimus dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkai artimais verslininkais. Seimo opozicija siekia premjero atsakymų į klausimus, susijusius su R. Karbauskio valdomo „Agrokonerno“ partneryste su Rusijos oligarchu Arkadijumi Rotenbergu, kuriam Europos Sąjunga ir JAV taiko sankcijas, taip pat su kitais įtakingais Kremliaus veikėjais.

Mokslininkai suskaičiavo, kiek milijonų Lietuva praranda dėl suvartojamų svaigiųjų gėrimų. Esą su alkoholizmu susijusios ligos, mirtys, nelaimingi atsitikimai, eismo įvykiai kasmet pridaro Lietuviai nuostolių už šimtus milijonų eurų. Alkoholio suvartojimas Lietuvai skaudi tema – nors tarptautinių ir vietinių tyrimų rezultatai skiriasi, lietuviai viena iš daugiausiai geriančių valstybių Europoje. Mokslininkai skaičiuoja ne tik kiek litrų išgeriame per metus, bet ir žalą kurią patiria valstybė.

Šiaulių autobusų keleiviai, pirkdami bilietą iš vairuotojo, gali atsiskaityti bekontakte banko kortele. Savivaldybės valdoma įmonė „Busturas“ tapo pirmąja tokią paslaugą pasiūliusia vežėja Lietuvoje. Bekontaktėmis kortelėmis atsiskaityti galima visuose Šiaulių autobusuose, taip pat daugelyje tarpmiestinių „Busturo“ autobusų, pranešė savivaldybė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina stiprinti maisto kontrolę – jei Seimas pritars, Maisto ir veterinarijos tarnyba galės atlikti slaptus pirkimus, didinti baudas už žmonėms parduodamą nesaugų maistą. Atsižvelgiant į naują Europos Sąjungos maisto kontrolės reglamentą, įsigaliosiantį 2019 metų gruodį, ŽŪM parengė Maisto įstatymo pataisas – jomis siūloma tarnybai leisti atlikti kontrolinius pirkimus.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi vartotojų duomenų platformų bendrovė „Alchemetrics“ atidarė padalinį Lietuvoje. Per ateinančius trejus metus jį žadama plėsti iki 50 darbuotojų, praneša agentūra „Investuok Lietuvoje“. „Alchemetrics“ vadovas Dave'as Gurney'is sakė, kad Lietuva turi išskirtinę reputaciją programavimo srityje ir gali pasiūlyti vienus geriausių IT talentų pasaulyje, todėl atidaryti padalinį čia buvo prasminga įgyvendinant įmonės plėtros planus.

Buvę bankrutavusios Vilniaus savivaldybės valdomos taksi bendrovės „Vilnius veža“ vadovai ir įmonės savininkė – miesto savivaldybė – ir jos valdoma įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ turės atlyginti įmonei 0,5 mln. eurų žalą, nutarė teismas. „Vilnius veža“ savininkų ir Vilniaus valdžios skundą išnagrinėjęs Apeliacinis teismas lapkričio 15 dieną paliko galioti prieš metus priimtą jiems nenaudingą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.