Lietuvos verslas

Valdžia ketina įvesti maždaug 240–250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.

Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio. Tačiau kai kurie opozicijos politikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą.

Vilniaus oro uosto patalpų nuomininkai yra nepatenkinti oro uosto administracijos reikalavimu mokėti 50 proc. nuomos mokestį kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos metu, rašo „Verslo žinios“. „Juk tuo metu, kai vyks rekonstrukcija, nuomininkai neturės jokių pajamų.

„Food Union Group“, tarptautinė pieno gaminių ir ledų gamybos bendrovių grupė, užimanti pirmaujančią padėtį Šiaurės Europos rinkoje, bei ledų gamintojo „Premia“ savininkė, gavo iš viso 214 mln. EUR (225 mln. USD) investicijų iš PAG, vienos iš didžiausių privataus kapitalo įmonių, ir esamo investuotojo „Meridian Capital“. „Food Union Group“ yra viena pirmaujančių pieno perdirbėjų bei ledų gamintoja Šiaurės Europoje.

Žinoma, kad Lietuvos gyventojai medžiodami mažesnes kainas vyksta į Lenkiją. Ten tampa nebesvarbu produkto prekės ženklas, svarbiausia kaina. Prekybos tinklams ir tiekėjams prabilus apie kainų kėlimą tai tampa lenkų gamintojai ramūs – pas juos kainų šuolis jau įvyko.

Jau kelis dešimtmečius susiduriame su didėjančia grėsme – dirvos erozija, kuri sukelia dirvožemio degradaciją. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ši problema jau dabar yra opi daugiau nei 110 valstybių – kasmet dėl šios priežasties žemdirbiai senajame žemyne praranda iki 50 000 ha dirbamos žemės. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje – dirvožemio degradacijos požymiai vis stiprėja.

Pirmą sykį per 35-erius metus pietines Europos valstybes užklupę šalčiai nusiaubė ištisus pasėlių laukus, išvartė šiltnamius, daržovės pradėjo pūti, taigi prarasta tūkstančiai tonų derliaus. Maža to, gamta Ispanijai pasiuntė ir potvynius. Padariniai atsiliepė kone visai Europai. Trūkumą pajuto ir lietuviai. Dalyje parduotuvių nėra „aisbergo“ salotų, cukinijų, brokolių. O jei pirkėjams vieną kitą daržovę aptikti pavyksta, akis bado kainos.

Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovams Trišalėje taryboje antradienį nepavyko susitarti dėl darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo. Tai jau antras ginčytinas klausimas, dėl kurio tarybos nariams nepavyko susitarti. Prieš dvi savaites nebuvo sutarta dėl atostogų trukmės. „Posėdyje nepavyko susitarti dėl vieningo modelio, kaip turėtų būti informuojami ir konsultuojami darbuotojai. Ar tai turėtų vykti per darbo tarybas, ar per profsąjungas.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Lietuvos gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis per pastaruosius trejus metus nepakito. Nors per metus pagerėjo gyventojų elgsena ruošiantis senatvei, daugiau žmonių ėmė taupyti, tačiau sumenko jų žinios apie pensijų sistemą, krito ir pasitikėjimas ja, rodo trečią kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis. „Šių metų tyrimas parodė, kad Lietuvoje labai sumažėjo gyventojų tikėjimas, jog valstybė pasirūpins jų pensija.

Suomijos įmonei „S-grupė“ priklausantis „Prisma“ prekybos tinklas, Lietuvoje valdantis po dvi parduotuves Vilniuje ir Kaune, keičia savo komunikacijos strategiją ir reklaminį šūkį. Su naująja koncepcija „Kalbame šeimoms", anot tinklo atstovų, bus siekiama į savo pirkėjų auditoriją aktyviau įtraukti šeimas, vertinančias kokybę, patrauklias kainas ir išskirtines prekes.

Mokėjimų sistema Paysera nusprendė išplėsti pinigų išgryninimo tinklą. Pasak įmonės, tai padaryta matant vis dar didelį Lietuvos gyventojų poreikį gryniesiems pinigams.  Nuo šiol atlikti grynųjų pinigų operacijas su Paysera galima visuose Lietuvos spaudos kioskuose ir Narvesen parduotuvėse. Tai daugiau nei 200 naujų vietų visoje Lietuvoje.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Oro transporto vežėjos "Ryanair" teigimu, lėktuvų bilietų kainos „krito sparčiau, nei mes iš pradžių planavome“. Tačiau keleivių srautai trečiąjį ketvirtį pakilo 16 proc., iki 29 mln., o oro linijų lėktuvai skraidė 95 proc. pajėgumu. Bendrovė sakė esanti „atsargi“ dėl likusių finansinių metų prognozės, bet tikino, kad įmonės pelnas turėtų pateisinti prognozes.

Nedarbas Lietuvoje vasario pradžioje buvo 8,7 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,2 proc. punkto, tačiau per metus - sumažėjo 0,7 proc. punkto. Pirmąjį metų mėnesį darbdaviai labiausiai ieškojo suvirintojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo sekretorių, siuvėjų ir dažytojų, pranešė Lietuvos darbo birža (LDB). „Kaip įprastai, sausį padidėjęs norinčiųjų dirbti savarankiškai ir gauti paramą įsigyjant verslo liudijimą srautas tradicišk...

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Siekiant paskatinti vaistines aktyviau siūlyti pirkėjams pigiausius jiems tinkančius vaistus, jos bus įpareigotos išduoti tam tikrą kiekį pigiausių medikamentų. „Numatoma sutartyse tarp teritorinės ligonių kasos ir vaistinės numatyti prievolę išduoti tam tikrą kiekį pigiausių vaistų, tai būtų taip pat skatinimas racionaliau vartoti – vartoti pigesnius vaistus“, – spaudos konferencijoje pirmadienio rytą sakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Savo namuose elektrą gaminantys vartotojai yra ateitis, todėl būtina kuo labiau supaprastinti jų prisijungimą prie elektros tinklų, mano bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovė. Dalia Andrulionienė teigia, kad ESO jau rengia planą, pagal kurį prisijungimas prie tinklų bus paprastesnis. „Aš galvoju, kad tai yra absoliučiai ateitis ir Lietuva, kaip ir visos kitos šalys, judės į rinkos decentralizavimą.

SEB banko klientai Lietuvoje jau gali įsigyti naują kredito kortelę „MasterCard World Elite“, o banko privačiosios bankininkystės klientai ja galės naudotis kartu su paslaugų planu „Elite“. Su šia kortele galima ne tik atsiskaityti, ji suteikia ir įvairių papildomų naudų daugelyje pasaulio šalių. Naujoji kredito kortelė „MasterCard World Elite“ daugiausiai orientuota į privačiosios bankininkystės klientus, bet ją užsisakyti gali ir kiti privatūs banko klientai.

Vienas didžiųjų iššūkių prekybininkams – darbuotojų trūkumas. Prekybos plotams didėjant šių reikia vis daugiau, tad konkurencija intensyvėja. Štai čia į pagalbą stoja technologijos. UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė yra pažymėjusi, kad didžiausias iššūkis – demografinės padėties pokyčiai, nes ne vien darbuotojų, bet ir klientų mažėja. „Mažmeninė prekyba priklauso ir nuo žmogiškų išteklių, tad ir dėl darbuotojų mums yra sunkiau.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad rūkymas „suvalgo“ vieną dvyliktąją visame pasaulyje sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir pasauli ekonomikai daro didesnę nei 1,4 trln. JAV dolerių žalą. Žalingasis įprotis suvartojo maždaug du procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto, rodo ekspertų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos vėžio draugijos išanalizuoti 2012 metų duomenys. Ir beveik 40 proc. šios naštos tenka besivystančioms šalims. 422 mlrd.

Atžalų vairuotojais tapusiems tėvams – klaipėdiečių verslo idėja. Jūsų vaikus į mokyklą ar būrelį pavėžės specialūs automobiliai. Štai penkiametė Tėja eina į jos jau laukiantį spalvotą automobilį. Keletą kartų per savaitę mergaitė lanko dainavimo būrelį. Kaip pristatyti dukrą į ugdymo įstaigą vidurdienį – tikras galvos skausmas tėvams. Ir kitos mažamečių mamos sako tapusios vaikų vairuotojomis.

Ekonomistai, prekybininkai, tiekėjai – visi kalba apie šiais metais didėsiančias kainas. Tačiau ar nebus taip, kad tokiomis žiniomis bus pasinaudota kainas padidinti daugiau nei vers globalios priežastys? Pagrindinėmis priežastimis, kodėl šiais metais turėtų kilti kainos, nurodoma brangstanti nafta bei augančios žaliavų kainos. Tai paveiks ne tik prekybos tinklų elgseną ir derybas su tiekėjais, bet ir vartotojų lūkesčius. Ekonomistai turi terminą – pati save išpildanti prognozė.

Gyventojai, norintys kelti jau įgytos specialybės kvalifikaciją arba mokytis toliau, gali tikėtis mokestinių lengvatų - susigrąžintų dalį valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip kompensuotų dalį investicijų į išsilavinimą. Tokia galimybė atsiras jeigu Seimas pritars konservatorės Gintarės Skaistės parengtai pataisai, kuria GPM lengvatą siūloma taikyti ir tada, kai įgyjamas ne tik pirmasis aukštasis išsilavinimas.

Žinomiausias elektrinių automobilių gamintojas atkreipė dėmesį į Lietuvos pastangas pritraukti jų investicijas. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų Europos šalių tikisi, kad būtent čia Elonas Muskas nuspręs įkurti „Tesla Motors“ gigafabriką, kuris atneštų apie 6 tūkst. naujų darbo vietų. Susivienijusi Lietuvos kompiuterinių žaidimų žaidėjų bendruomenė virtualiame pasaulyje atkūrė Kruonio LEZ aplinką ir joje pastatė Nevadoje egzistuojančio „Teslos“ gigafabriko repliką.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane. Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo „Bernelių užeigos“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 respondentų.

Kilus ažiotažui dėl masinių įspėjimų apie nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad mėnesį bus laukiama reikiamų dokumentų arba įmokų, tik tuomet bus pradėtas skolų išieškojimas. Anot M.Sinkevičiaus, „Sodra“ sausio pabaigoje informavo 20 tūkst. žmonių, kad nesumokėjus jų susikaupusių 11-12 mėnesių skolų už privalomąjį sveikatos draudimą, įsiskolinimas bus išieškotas. „Kol neįvertinsime visų 20 tūkst.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų. „Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Teisėsaugai pateikus informacijos apie neskaidriai vykusį Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursą, Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu jo dalyviu.

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Ketvirtadienį paaiškėjo geriausi šalies darbdaviai. Portalo „CV-Online“ inicijuotuose apdovanojimuose šiemet „Top darbdavys 2016“ titulą pelnė „Bitė Lietuva“, tačiau išskirti ir lyderiai prekybos, finansų, IT, pramonės bei transporto srityse. Įmonių darbuotojai bei ieškantys darbo top darbdavius renka internete nuo 2010-ųjų.

Pernai metais bankrotai, areštai, personalo netekimas mažiausiai kamavo Tauragės, Šakių ir Šilalės savivaldybėse įsikūrusias įmones, o labiausiai nuo verslo nesėkmių kentėjo Visagine, Klaipėdoje bei Palangoje registruoti verslo subjektai, teigia įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“. „Kas nekuria verslo, tas ir nepatiria problemų.

Sostinės Kazokiškių sąvartyne auga krūvos degių atliekų. Kaupti jos ten pradėtos pernai paaiškėjus, kad degių šiukšlių Lietuvoje nėra kur sudeginti. Aplinkos ministerija užsipuolė sąvartyną, kad jis per kelis mėnesius nesugebėjo nei paruošti tokioms atliekoms skirtos aikštelė. Sąvartynas keikia ministeriją, kad ji ir pati nežino, ką su šiukšlėmis daryti. O netylant ginčams šiukšlių krūva tik auga.

Įtempta geopolitinė situacija Europos Sąjungoje dėl „Brexit“, pabėgėlių krizės ir saugumo klausimų gali po 2020 metų sumažinti europinę paramą milijardinės vertės geležinkelio projektui „Rail Baltica“, mano bendros Baltijos šalių įmonės valdybos pirmininkė. Baibos Rubesos teigimu, jeigu paaiškėtų, kad ES ateityje neskirs 85 proc. paramos, Baltijos šalys turėtų rasti būdų užtikrinti projekto tęstinumą. Kita vertus, anot jos, nereikėtų baimintis, kad projektas nutrūks.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių dujų akcizas kol kas nebus mažinamas. Anot jo, dėl to sutarta trečiadienį su Susisiekimo ministerija. „Akcizų šiame etape nemažinsime, tačiau diskusijai durų neuždarome“, - BNS teigė V.Šapoka. Susisiekimo ministerija siūlė sumažinti automobiliuose naudojamų suskystintų naftos dujų (SND) akcizą nuo 304,1 euro už toną iki Europos Sąjungoje (ES) nustatyto minimumo - 125 eurų už toną.

Viliuje kaupiantis išrūšiuotoms ir deginimui skirtoms atliekoms, o energetikos holdingui „Lietuvos energija“ jų deginimo gamyklą Vilniuje planuojant pastatyti tik 2019 metais, Aplinkos ministerija siūlo atliekas laidoti Kazokiškių sąvartyne. Kitu atveju sostinėje gali pasikartoti šiukšlių krizė, kai jų nebebus kur dėti ir sutriks atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.

Europos Sąjungai (ES) sutarus nustatyti didesnes nei tikėtasi didmenines tarptinklinio ryšio kainas, Lietuvos bendrovės svarsto būdus, kaip išvengti nuostolių. Pasak įmonių vadovų, tarptinklinio ryšio kainos bus daugiau nei 3 kartus didesnės nei vidutinės mobiliojo ryšio kainos Lietuvoje.

Didžioji dalis Lietuvos įmonių neturėtų nukentėti, Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), tačiau sumažėjo verslą plėsti norinčių įmonių, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES darys neigiamą poveikį finansinei būklei, dažniau nurodė didelės įmonės ir prekybos bendrovės. Be to, šįkart įmonių klausėme, kokią įtaką jos pajustų, jeigu sumažėtų ES paramos lėšų.

Vienas didžiausių šalyje komercinis „Swedbank“ bankas Lietuvoje pernai uždirbo 101 mln. eurų grynojo pelno - 19 proc. daugiau nei 2015 metais, kai pelnas siekė 85 mln. eurų. „Mes toliau didinome pagrindinės banko veiklos, skolinimo, apimtis. Augo namų ūkių paskolų portfelis, rodantis pozityvius gyventojų lūkesčius, verslo įmonių finansavime taip pat matėme teigiamas tendencijas.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausius duomenis, iš kurių matyti, kad paskutinįjį praeitų metų ketvirtį itin sumenko turgaviečių apyvarta, nes gyventojai pirko mažiau maisto.  Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. EUR ir, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Maisto produktų kainas linkę palyginti visi. Tai aptariamos skirtingų Lietuvos prekybos tinklų kainos, tai kainos Lietuvoje ir Lenkijoje, o šį kartą socialiniame tinkle plinta Lietuvos ir Airijos „Lidl“ prekybos tinklo kainų palyginimas. Egidijus Aleliunas prieš dvi savaites apsilankęs Panevėžio miesto Nemuno gatvėje esančiame „Lidl“ įamžino kai kurių produktų kainas. Tą patį padarė ir grįžęs į Airiją.

Viena didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ teigia, kad nustatydama nepakankamai mažas didmenines tarptinklinio ryšio paslaugų kainas Europos Sąjunga pasiuntė nemalonią žinią Lietuvos vartotojams, kuriems, tikėtina, mobiliojo ryšio paslaugos brangs. „Tai yra nemalonus siurprizas iš Europos Komisijos pusės. Didmeninės kainos mažėja nepakankamai ir iš esmės kyla labai reali grėsmė, kad operatoriai turės kompensuoti Europos Sąjungoje kalbančių vartotojų paslaugas.

Naujausios technologijos keliasi ir į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Nuo šiol būstą bus galima rinktis ne tik iš brėžinių, bet ir virtualiai po jį pasivaikščioti, iš anksto nuspręsti kaip būtų galima įsirengti. Pranešime spaudai rašoma, kad nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai.