Lietuvos verslas

Verslo atstovai kritikuoja „Lietuvos geležinkelių“ planus įkurti maisto parduotuvėles stotyse – jų teigimu, ši veikla turi būti palikta privačiam verslui, o ne valstybės valdomai įmonei. „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia ketinantys sukurti greito ir šviežio maisto tinklą. Tam nenumatoma kurti naujos įmonės, šia veikla užsiims „Lietuvos geležinkeliai“, BNS sakė įmonės atstovas spaudai Martynas Burba.

Verslo koncerno „MG Baltic“ byloje prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD) taip pat bylinėsis saugumo pažymose bei baudžiamoje byloje minimi asmenys – buvęs prokuroras Ramutis Jancevičius, Darius Mockus, Zita Sarakienė, Romanas Raulynaitis. Pastarieji yra ieškovai kaip ir koncernas „MG Baltic“, BNS patvirtino bylą nagrinėsiančio Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Aušra Pocienė.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos akcininkų valdomas Šiaulių bankas gavo leidimą teikti paslaugas Vokietijoje. Siekdamas diversifikuoti savo finansavimo portfelį, bankas priims terminuotuosius indėlius iš klientų, reziduojančių už Lietuvos ribų. Pasak Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento direktoriaus Tomo Varenbergo, žingsnis į Vokietiją leis bankui prieiti prie gerokai didesnės klientų bazės.

Antradienį „Alitos“ gamykloje įvyko skaudus nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo žuvo ilgametis darbuotojas, įmonėje dirbęs daugiau kaip 30 metų.  Kaip teigia gamyklą valdančios „MV GROUP Production“ Generalinis direktorius Algirdas Čiburys, į nelaimingo atsitikimo vietą buvo nedelsiant iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikai ir policija, informuoti artimieji. „Darbuotojas buvo reanimuotas, nugabentas į gydymo įstaigą. Deja, medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Vilkaviškiečiai sujudo – savivaldybės pažadas, kad naujos autobusų stoties statybos miestiečiams nekainuos, pasirodo, nuėjo niekais. Savivaldybė statyboms skirs 450 tūkst. eurų. Maža to, stoties statybas vykdys bendrovė, kurios akcininku yra Vilkaviškio vicemeras. Šiai įmonei vicemeras ilgus metus vadovavo pats, o šiuo metu jo sūnus ten vadovauja statyboms.

Dalis Didžiosios Britanijos lietuvių ne juokais įsiutę. Jie kaltina „Lietuvos paštą“ vertingų į gimtinę siunčiamų prekių vagystėmis. Anot jų, tai, kad siunčiant į Lietuvą dingsta mobilieji telefonai, prabangios rankinės, o vokai adresatus pasiekia praplėšti, jau mažai ką stebina. Paties „Lietuvos pašto“ atstovai primena, kad atsakomybė už siuntos pristatymą gula ant užsienio pašto paslaugų operatorių pečių.

 Tyrimų agentūra „SeeNext“ prekių kainas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose lygino penkiuose prekybos tinkluose – „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“. Sausio pradžioje atliktas tyrimas rodo, kad tų pačių prekių krepšelio kaina, priklausomai nuo miesto ir prekybos tinklo, svyruoja nuo 29,55 iki 33,68 euro.

Be kelionių savo atostogų neįsivaizduojantys gyventojais šiais metais tam turės atsidėti daugiau pinigų. Priežasčių, auginsiančių kelionių kainas šiais metais, ne viena – pradedant mažėjančia skrydžių pasiūla iš Lietuvos, baigiant didėjančiais atlyginimais visoje Europoje bei infliacija.

Lietuvos paštas yra pasirengęs perimti pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš bendrovės „Bastaras“, kuri šiuose miestuose nesugebėjo laiku – iki sausio 26 dienos – išnešioti pensijų. Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada. „Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję mokestiniai pakeitimai džiugina tikrai ne visus. Štai viena pagal autorinę sutartį dirbanti tv3.lt skaitytoja teigia už sausį gavusi beveik 100 eurų mažiau nei įprastai. Mokesčių mokėtojų asociacija įsitikinusi, kad dėl tokių nemalonių situacijų kalta bloga valstybinių institucijų komunikacija. „Dirbu pagal autorinę sutartį. Gavusi algą už sausį pamačiau, kad ji man pamažėjo visai nemažai, šiek tiek mažiau nei šimtu eurų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ketina kurti maisto parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse ir ieško jam prekės ženklo kūrėjų. Įgyvendinant projektą, 12-oje geležinkelio stočių bus įrengtos atskiros greito, šviežio maisto bei gėrimų zonos. „Šiandien traukiniuose teikiamą maitinimo paslaugą reikia tobulinti, todėl šiemet bus kuriamas naujas šviežio maisto meniu, kuris bus specialiai pritaikytas keliaujančiųjų poreikiams bei tempui.

Lietuviams neretai įsigyjant nekilnojamąjį turtą tokiose saulėtose šalyse kaip Ispanija ar Italija, mūsų šalyje butus, namus ar žemės sklypus vis dažniau perka rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Tačiau teigti, kad mūsų šalis domina tik kaimynus iš rytų, nederėtų. Penketuke šalių, kurių piliečiai Lietuvoje valdo daugiausiai nekilnojamojo turto pagal jo vertę, jau įsitvirtino ir JAV bei Izraelio piliečiai.

Lietuvoje didelį ažiotažą sukėlusio startuolio „Revolut“ vadovai teigia, kad šalyje siekia ambicingų verslo tikslų ir neketina veltis į politiką. Jie pripažįsta, jog abejonės dėl bendrovės veiklos skaidrumo gali turėti poveikį bendradarbiavimui su partneriais, tačiau klientų atveju netgi stebi priešingą reakciją – jų daugėja.

Pernai spalį į Nacionalinio stadiono statybos koncesijos konkursą Aukščiausiojo Teismo vėl gražinta įmonė Vilniaus nacionalinis stadionas negalės jame dalyvauti. Taip ketvirtadienį nusprendė konkurso komisija. Vilniaus savivaldybė BNS patvirtino, jog įmonė iš konkurso pašalinta dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.

Lietuvos banko valdyba išdavė UAB „iyzi Payments“ mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugas: debeto operacijas, operacijas naudojantis mokėjimo kortele, kredito pervedimus, mokėjimo priemonių išleidimą ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimą. Įstaigos 100 proc.

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ stebi partnerės, Kinijos telekomunikacijų milžinės „Huawei“ krizę, kai Lenkijoje buvo sulaikytas šnipinėjęs bendrovės darbuotojas, o Kanadoje – finansų direktorė. Vis dėlto „Telia Lietuvos“ vadovas sako pasitikintis partnere. „Mes stebime situaciją, bet mes turime keletą partnerių. „Huawei“, be abejo, yra vienas iš mūsų tiekėjų.

Nuo sausio 26 dienos Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleis 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau galės jais atsiskaityti. „500 eurų banknotais santaupas laikantys gyventojai gali būti visiškai ramūs – bet kuriuo metu šio nominalo banknotais jie galės sumokėti už pirkinius ar išsikeisti į kito nominalo pinigus.

Kainų komisija ketvirtadienį galutinai panaikino leidimą bendrovei „Geros dujos“ tiekti gamtines dujas. Nebuitiniams vartotojams dujas tiekusiai Vilniaus įmonei pernai lapkritį leidimas tiekti dujas buvo sustabdytas, nes ji neatsiskaitė su dujų perdavimo bendrove „Amber Grid“. „Geroms dujoms“ už reguliuojamos veiklos pažeidimą sausį skirta beveik 23 tūkst. eurų bauda. Komisija pernai nustatė, kad bendrovė 2016 metų sausio – 2017 metų liepos mėnesiais nepagrįstai surinko beveik 100 tūkst.

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, steigia naują vaistinių tinklą „Apotheka Pharma“. „Magnum“ valdybos narė ir naujos Panevėžyje įregistruotos įmonės vadovė Kadri Ulla sako, jog žengti į Lietuvą yra logiškas „Apotheka Pharma“ plėtros žingsnis. „Kadangi jau turime vaistines Estijoje ir Latvijoje, yra logiška galvoti apie tolesnę plėtrą Lietuvoje.

Vienas iš tikslų, kurių siekiama nuo šių metų pradžios Lietuvoje prasidėjusia II pensijų pakopos pertvarka – paskatinti gyventojus aktyviau įsitraukti į papildomų lėšų savo ateičiai kaupimą. Tačiau sprendimą – kaip ir kokiu būdu kaups lėšas senatvei – kiekvienas turi priimti pats.

Vokietijos bendrovė „Homanit“ – viena iš stambiausių vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų plokščių gamintojų – paskelbė planuojanti statyti gamyklą Vilniaus rajone. Per pirmuosius trejus veiklos metus bendrovė ketina investuoti 100 mln. eurų ir pasamdyti 440 darbuotojų. Bendrovės sprendimą statyti gamyklą Lietuvoje lėmė auganti paklausa iš vietos baldų gamintojų, kuriems savo produkciją „Homanit“ šiuo metu tiekia iš dviejų gamyklų Lenkijoje.

Elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) klientus ragina pasitikrinti, kiek jie galėtų sutaupyti už elektros energiją, jeigu pasirinktų tinkamą tarifo planą. Įmonės atlikta analizė parodė, kad daugiau nei dešimtadalis elektros energijos vartotojų galėtų mokėti mažiau.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech") bendrovės toliau domisi Lietuva kaip galima licencijavimosi vieta, o svarbią vietą šioje srityje užima ir nerimas dėl „Brexit“ proceso baigties, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Pasak Jungtinės Karalystės elektroninių pinigų įstaigų asociacijos atstovo Lietuvoje Tomo Kybarto, kad britų įmonių, besidominčių lietuviška elektroninių pinigų įstaigos licencija, tikrai yra. „Daugiau besidominčių tikrai yra.

Moterims darbo patirtis nėra būtina, nes kiekviena jų moka plauti indus vien dėl to, kad yra moteris. Toks pareiškimas pasirodė virtuvės darbuotojo ieškančio vieno Vilniaus restorano skelbime. Jis jau spėjo pakliūti ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos akiratį. Tik draugaujantiems su morkomis „Pobūdis: Suktis ant šluotos salėje ir virtuvėje, draugauti su bulvėmis, morkomis ir svogūnais. Reikalavimai: Plauti indus nedaužant jų.

Baltijos šalyse ekonomikos plėtra per artimiausius dvejus metus lėtės, SEB bankas pablogino ateities prognozes. Tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels, teigia Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Jų vertinimu, 2019–2020 metais sparčiausiai augs Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), tuo metu Lietuvos ir Estijos ūkio augimas bus nuosaikesnis.

Pažiūrėjus į pokyčius Lietuvoje dešimtmečio mastu, vaizdas atrodo daug gražesnis, negu galima būtų pagalvoti. Taip tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris neatsiliko nuo feisbuke plintančios mados – dešimties metų iššūkio. Tiesa, jis nusprendė pateikti ne savo išvaizdos pokyčius, o tai, kaip per dešimtmetį pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Europos Komisija (EK) leido didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“ įsigyti vieną didžiausių trijose Baltijos šalyse veikiantį „Luminor“ banką. „Europos Komisija priėjo prie išvados, kad dėl savo riboto poveikio rinkos struktūrai siūlomas sandoris nesukeltų konkurencijos problemų“, – teigiama EK išplatintame pranešime.

Darbdavius norima įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti konkretų atlyginimą, siūlomą būsimam darbuotojui. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario „valstiečio“ Tomo Tomilino, toks įpareigojimas sustiprintų darbuotojų derybines galias su darbdaviais ir paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Lietuva darbuotojams iš Baltarusijos ir Ukrainos jau yra patrauklesnė už Lenkiją. Tačiau nepaisant to, ne visi daugiau uždirbti norintys kaimynai sutinka plušėti mūsų šalies gamyklose. Darbuotojus iš trečiųjų šalių įdarbinantys verslininkai tikina, kad štai siuvėjų poreikį mūsų šalyje tenka malšinti įsivežant uzbekus bei kirgizus. Tenka laukti ir pusmetį Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai.

Telšių rajone lietuviško kapitalo bendrovė „L-Vėjas“ planuoja plėtoti maždaug 60 megavatų (MW) bendros galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį neatskleidžiamos. „L-Vėjas“ vadovas Saulius Velička teigė, kad šiuo metu vyksta derybos su investuotojais, reikiamus dokumentus planuojama parengti iki metų pabaigos. „Ne visi baigti teritorijų planavimo dokumentai, gali užtrukti iki metų galo. Investicijos dar derinamos su investuotojais.

Ką daryti, jeigu tave parduotuvės kasoje įžeidžia kasininkė ir neatidaro dar vienos kasos? Pasirodo, vienai vilnietei atsakymu tapo skambutis policijai. Šią savaitę feisbuke paplito netikėtas „Iki“ parduotuvės darbuotojais pasipiktinusios moters pasakojimas. Gausybe gramatinių klaidų primarginta moters istorija pasirodė Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono gyventojams skirtoje socialinio tinklo grupėje. Pateikiame suredaguotas ir pataisytas moters pasakojimo ištraukas: „Laba diena.

Kiek gaučiau eurų už sovietinius rublius? Kokia yra laikinųjų talonų, plačiau vadintų „vagnorkėmis“ vertė dabartine valiuta? Pasirodo, atsakyti į tokius ir panašius klausimus vis dar tenka Lietuvos banko specialistams. Ir nors pasakyti tikslią jau nebegaliojančių rublių ar talonų vertę eurais ir galima, bet jų netyčia radę lietuviai turėtų nuliūsti: gauti už jų realiai egzistuojančių pinigų nepavyks.

Lietuviai pasitaikiusia galimybe už elektrą ir dujas susimokėti mažesnėmis kainomis, gruodį skubėjo miniomis. Bent jau taip galima spręsti žiūrint į praėjusių metų paskutinio mėnesio atsiskaitymų duomenis. Už minėtas paslaugas senuoju, pigesniu tarifu susimokėjo kone trečdaliu daugiau žmonių nei įprasta. Kaip jau anksčiau skelbė tv3.lt, apsukresni gyventojai nuo sausio 1 d. įsigaliojusių brangesnių dujų ir elektros kainų kurį laiką galėjo išvengti.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdisi šnekos, kad kai kurie maisto produktai turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse neretai atsieina pigiau arba panašiai kaip ir Lietuvoje. Kainų palyginimo portalo pricer.lt atlikto tyrimo duomenimis, mūsų šalies parduotuvėse neretai galima apsipirkti ne tik brangiau nei Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Prancūzijoje. Skirtis gali ir keturis kartus  2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu atliktas pricer.

Nors daugelis pasmaližiavimą linkęs vadinti nuodėme, tačiau bent retomis progomis save apdovanoti tikrai verta. Tiesa, palengva į parduotuvių vitrinas bei mūsų meniu braunasi vis sveikesni ir originalesni saldumynai. Konditerijos tendencijos pretenzingos – gausiai cukruotus gardumynus palengva išstumia sveikatai ir figūrai draugiški skanėstai.

Vieningos Europos valiuta tituluojamas euras Lietuvoje buvo įvestas jau daugiau nei prieš ketverius metus, 2015 m. sausio 1 d. Ir nors mintyse kainas į litus verčia vis mažiau žmonių, bet nostalgija senajai valiutai su girdimais pareiškimais, kad „prie lito buvo pigiau“, tebegirdimi. Taigi, kiek už pagrindines maisto prekes mokėjome pirmomis euro įvedimo dienomis, ir kiek mokame šiandien? Kaip rodo specialiame valdžios tinklalapyje produktukainos.

Savaitės viduryje ištrimituota žinia apie teismo sprendimą, įgaliojusį blokuoti „Linkomaniją“, šios svetainės vartotojų, panašu, nepaveikė. Prieštaringai vertinamos platformos gerbėjai, praėjus parai po teisėjų žinios, džiaugėsi tuo, kad tinklalapis vėl veikia. „Trečiadienis baigėsi. Vėl veikiame!“, – trečiadienio vakarą buvo paskelbta „Linkomanijos“ paskyroje feisbuke. Po šiuo įrašu buvo įdėta vieno naujienų portalo antraštė, kurioje rašoma, kad „Linkomanija“ nuo trečiadienio nebeveiks.

Keleivinio traukinio Kijevas-Minskas-Vilnius-Ryga reisai nuo sausio 30 dienos bus sutankinti nuo vieno karto per savaitę iki vieno karto per keturias dienas, pranešė jį inicijavusi Ukrainos valstybinė geležinkelių įmonė „Ukrzaliznycia“. „Iš Kijevo į Rygą vykstančio traukinio užimtumo vidurkis sudaro 49 proc., priešinga kryptimi – 40 procentų. Tai – geri rodikliai, atspindintys šio maršruto populiarumą ir rentabilumą“, – pareiškė „Ukrzaliznycia“ vadovas Evgenas Kravcovas.

Sutartys su bendrovėmis, kurios iki sausio 26 dienos nepristatys pensijų, bus nutraukiamos ir ieškoma naujų pensijų išnešiotojų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susitikęs su pensijas išnešiojančios įmonės „Bastaras“ ir „Sodros“ atstovais. „Yra labai aiškiai įvardinta, kad jeigu iki sausio 26 dienos nebus išnešiotos pensijos, visos sutartys tuose regionuose bus nutrauktos.

 Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį išsakė paramą Lietuvos prašymui, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymui būtų skirta 780 mln. eurų iš naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims ES Taryba. Europos Komisija 2021-2027 metų biudžete projektui siūlo skirti 552 mln. eurų. Valstybės narės sprendimą dėl biudžeto turbūt priims tik kitąmet. Strasbūre pasiūlymą skirti 780 mln.

  Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę prokurorai praneša, kad dėl galimų buvusių banko vadovų ir akcininkų Raimondo Baranausko bei Vladimiro Antonovo nusikalstamų veikų padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala.   Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei Vladimirui Antonovui. Jie taip pat įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime. R. Baranauskas bei V. Antonovas yra Rusijoje, Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.

Antradienį paskelbtas teismo sprendimas, įpareigojęs interneto tiekėjus blokuoti „Linkomaniją“, jokio poveikio neturės. Esą vartotojai tikrai suras priemonių, kaip šį blokavimą apeiti, o ir kūrinių autoriai daugiau uždirbti nepradės, tikina ekspertai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nutraukti Lietuvos dalyvavimą Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte. Susisiekimo ministerijos siūlymas motyvuojamas tuo, kad Lietuvai dalyvauti šiame tarptautiniame projekte nenaudinga. Įstatymo projektu siekiama denonsuoti 1998 metų spalį Vilniuje pasirašytą TER kredito fondo susitarimą dėl bendradarbiavimo. Skelbiama, kad taip kasmet bus sutaupyta 8,7 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų nario mokesčiui.

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę linkomanija.net, pastarosios atstovai vartotojams jau pateikė instrukcijas, kaip apeiti teismo sprendimą. Lietuvos autorinių ir gretutinių teisių asociacijos (LATGA) advokatas Andrius Iškauskas džiaugiasi reikšminga pergale, bet pripažįsta, jog norintieji nelegaliai siųstis filmus, muziką ir kitus autorinius kūrinius iš šios svetainės ras būdų tai padaryti. Jis tikisi žmonių sąmoningumo.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, išankstiniais duomenimis, pernai gavo 502,1 mln. eurų pajamų – 12,5 proc. daugiau nei 2017-aisiais, kai gauta 446,4 mln. eurų, pranešė bendrovė. „Lietuvos geležinkeliai“ 7,9 proc. padidino krovinių gabenimo apimtis – pernai iš viso pervežė 56,8 mln. tonų krovinių, kai 2017 metais – 52,6 mln. tonų. Praėjusiais metais 11 proc. augo ir keleivių skaičius – pervežta 5,169 mln. keleivių. Anot bendrovės, prie šio rezultato prisidėjo ir 16,1 proc.

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigų taikomus mokėjimo paslaugų įkainius bei mokėjimų krepšelio kainas. Įkainiai skaičiuoklėje nuolat atnaujinami, o vartotojai mokėjimų paslaugų teikėją gali pasirinkti pagal savo mokėjimo poreikius ir įpročius.