Lietuvos verslas

Klaipėdos jūrų uoste ketvirtadienį dėl aukštų bangų iš dalies ribojama laivyba, teigia uosto atstovė Dovilė Ringis. „Dabar vėjas yra labai nedidelis, apie 8-11 m/s, bet laivyba iš dalies yra ribojama dėl labai didelių bangų“, – BNS sakė D. Ringis. Laivyba Klaipėdos jūrų uoste buvo ribota sausio 2 dieną nuo 9 val. 30 min. ir nuo tos pačios dienos 19 val. 30 min. Apribojimai galioja iki šiol, tačiau pasak D. Ringis, šiuo metu nėra daug laivų, kurie norėtų įplaukti į uostą.

Švedijos "ICA Gruppen", kuriai Lietuvoje priklauso prekybos tinklas "Rimi", ruošiasi mesti iššūkį elektroninės prekybos parduotuvei "Barbora", rašo dienraštis "Verslo žinios". "ICA Gruppen"akcininkams pristatytoješių metųstrategijoje kalbama apie planus aktyviaipradėti prekiauti internetu. Šiuo metu"Rimi Lietuva"siekiaįregistruoti prekėsženklus "e rimi drive","e-rimi drive","e rimi","e-rimi". "Rimi" klientams pasiūlys pasiimti internetu užsakytas prekes prie kai kurių parduotuvių.

Nuo Naujųjų metų sujungti darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – Valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka darbuotojas. Todėl darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas auga 1,289 karto. Vis dėlto darbdavys laisvas nuspręsti, kaip ir ar informuoti darbuotojus apie jų pasikeitusius atlyginimus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo tai įteisinančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Kainų palyginimo portalas pricer.lt trečiadienį paskelbė, kad kai kurių akcinių produktų kainos prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusioje parduotuvėje „Maxima“ esą didesnės nei viename iš Vokietijos prekybos tinklų. Kaip rašoma pricer.lt pranešime spaudai, palyginimui buvo pasirinktos Vokietijos prekybos tinklo „Rewe“ internetinės parduotuvės pateiktos kainos. „Toks palyginimas gali būti aktualus įvertinus ir tą faktą, kad „Rewe“ grupė tapo kontroline „Iki“ akcininke ir žada plėtrą Lietuvoje.

Viešai pradėjus skelbti penkių didžiausių prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ 20-ies pagrindinių produktų kainas, matyti, kad labiausiai juose skiriasi fermentinio sūrio, grietinės ir sviesto kainos. Kilogramas puskiečio 45-50 proc. riebumo fermentinio sūrio daugiausiai kainuoja „Norfoje“ – vidutinė jo kaina paskutinę gruodžio savaitę buvo 7,19 euro, o pigiausiai jis kainavo „Maximoje“ – 4,29 euro, nurodoma svetainės produktukainos.lt skelbiamoje kainų lentelėje.

Nuo sausio 2 d. laikinai neveikia dalis sostinės širdyje, Gedimino prospekte, įsikūrusio prekybos centro „GO9“. To priežastis – prasidėjusi rekonstrukcija. Kaip tv3.lt teigė prekybos centro administracijos atstovė, į „GO9“ nuo šiol laikinai bus galima patekti tik pro šoninius įėjimus į tas parduotuves ar restoranus, kurie veiks net ir vykstant kelis mėnesius truksiančiai rekonstrukcijai.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Lietuviai pagal išlaidų dalį alkoholiui 2017 metais užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje (ES) – Lietuvos gyventojai atsilieka tik nuo Latvijos ir Estijos, rodo naujausi Eurostato duomenys. Didžiausią dalį namų ūkių išlaidų alkoholiui užpernai skyrė estai (5,2 proc.), antroje vietoje buvo latviai (4,9 proc.), trečioje – lietuviai (4 proc.), antradienį paskelbė Europos statistikos tarnyba. Po Baltijos šalių sekė Lenkija (3,5 proc.), Čekija (3,3 proc.) ir Vengrija (3 proc.

Nuo metų pradžios keičiasi II pakopos pensijų fondų valdymas: per artimiausius trejus metus pensijų fondų turto valdymo mokesčiai nuosekliai sumažės iki 0,5 proc., o kiekvienas fondas dalyvių lėšas privalės investuoti tik pagal gyvenimo ciklo principą. Šie pokyčiai yra susiję su nauja pensijų kaupimo tvarka. „Mažėjantys mokesčiai ir tiesioginė sąsaja tarp dalyvių amžiaus bei jiems tenkančios investavimo rizikos leis optimizuoti II pakopos pensijų fonduose kaupiančių gyventojų uždarbį.

Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, šiais metais metais numatoma plėsti vadinamąją kvitų loteriją. Į ją numatoma įtraukti ne tik maitinimo įstaigų ir turgaviečių kvitus, bet ir kitus prekybos ir paslaugų sektorius, svarstoma galimybė prizus skirti daugiau kvitus registravusių žmonių. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvitų žaidimo projekto vadovas Rolandas Puncevičius BNS sakė, kad sausį inspekcija paskelbs išsamią informaciją, kaip bus plečiama kvitų loterija.

Prasidedant naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2019-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Lietuvos ekonomika turėtų augti kiek daugiau kaip 3 procentais, atlyginimai – apie 6-7 procentus. Nuo eksporto priklausomam šalies ūkiui riziką kelia prekybos karų grėsmė, ypač jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvestų muitus automobiliams iš Europos. Ūkio augimą šiek tiek pristabdytų ir chaotiškas, muitus atstatantis britų pasitraukimas iš ES.

Nuo sausio keičiasi suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje išlaikymo modelis – atsisakoma įpareigojimo didiesiems reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti dujas iš valstybės valdomos įmonės „Litgas“. „Litgas“ skaičiavimu, dėl naujos tvarkos dujų vartotojai 2019-aisiais sutaupys 10 mln. eurų. Anksčiau skaičiuota, kad vadinamoji terminalo saugumo dedamoji, kurią moka visi dujų vartotojai, mažės 6 mln. eurų.

Daugiau kaip metus trunkantį ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo teisėsauga žada baigti per pirmus tris šių metų mėnesius. „Šiuo metu atliekami baigiamieji darbai, kad būtų priimtas procesinis sprendimas. Planuojama, kad pirmą ketvirtį jau gali būti priimtas procesinis sprendimas, t. y. baigtas tyrimas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Planuoti namų, automobilio remontą ar savo atžaloms samdyti auklę nuo Naujųjų bus pigiau. Nuo 2019-ųjų už savo įsigytus pirkinius ar paslaugas galite atgauti iki 400 eurų vienam asmeniui. Nuo 2019 metų įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio lengvata būsto (išskyrus daugiabučių namų modernizavimą) ir lengvųjų automobilių remonto darbams bei auklių paslaugoms nepilnamečiams vaikams. Atgausite iki 400 eurų Iki 2 tūkst. eurų mokesčio lengvata nustatyta vienam gyventojui.

Įsigaliojantys įvairūs mokestiniai pakeitimai reikš nemažai naujovių kiekvienam dirbančiam Lietuvos gyventojui. Keičiasi darbo užmokesčio ir išmokų skaičiavimo formulės, įsigalioja naujoviškos pensijų kaupimo tvarkos bei didesni akcizai. Naujienų portalas tv3.lt supažindina su pagrindiniais mokesčių pokyčiais, kurie visų laukia jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Viena svarbiausių naujovių kitąmet, kurią pajaus kiekvienas dirbantysis, bus darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių sujungimas.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Naujųjų metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių ir pramogų centrų keičia darbo laiką arba nedirba visai. Gruodžio 31 d. „Maxima“ dirbs iki 21 val., „Iki“ – nuo 8 iki 22 val., „Norfa“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas viena valanda. „Lidl“ dirbs iki 18 val. Visos „Rimi“ parduotuvės dirbs iki 20 val. Pirmąją Naujųjų metų dieną, visiškai nedirbs „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinklai. „Maxima“ dirbs nuo 12 iki 21 val., „Iki“ nuo 10 iki 22 val.

Kiek kainuoja sutikti Naujus metus Vilniuje? Norintiems sutikti Naujus metus Vilniuje teks patuštinti pinigines

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2018 metų Lietuvos ekonominius įvykius. SAUSIS 1 d. Minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 20 eurų iki 400 eurų. 2 d. Didžiausio Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“ valdomai Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo įmonei „Orlen Lietuva“ pradėjo vadovauti buvęs „Orlen“ valdomo Lietuvos degalinių tinklo „Ventus-nafta“ vadovas Michalas Rudnickis.

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins dirbančiųjų pajamas, tačiau ateityje valstybė turi ieškoti naujų pajamų šaltinių ir reformuoti viešąjį sektorių.

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Nors minimali mėnesinė alga Lietuvoje (MMA) Lietuvoje nuo ateinančių metų sausio 1 d. augs, bet pagal šį rodiklį lyderiais Baltijos šalyse tikrai nebūsime. Mažiausiai uždirbantieji Estijos darbininkai gaus daugiau nei šimtu eurų daugiau nei jų kolegos Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje esantis 400 eurų dydžio MMA jau nuo 2019 m. pradžios bus kilstelėtas 30 eurų – iki 430 eurų prieš mokesčius.

Tuomečiai ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, viceministras Anicetas Ignotas, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis, buvęs Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika ir dar keturi aukšto rango energetikai iš Prancūzijos inžinerijos milžinės „Alstom“ galėjo gauti beveik 5 milijonų eurų kyšių, rašo portalas 15min.lt. Pinigų jie galėjo gauti už tai, kad „Alstom“ laimėtų du 240 mln.

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk Capital Fund“ investavusiems trims klientams turės atlyginti pusę jų patirtų nuostolių – iš viso 153 tūkst. eurų, taip pat 5 proc. metines palūkanas, nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 21 dieną paliko galioti bankui nepalankų Apeliacinio teismo liepą priimtą sprendimą. LAT nutartis yra galutinė ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Svarbiausias 2018-ųjų Lietuvos ekonominis įvykis buvo šalies tapimas Ekonominio bendradarbiavimo o ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, teigia BNS apklausti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS šešiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 13-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti tris reikšmingiausius. Trylika apklaustųjų mano, kad daugiausia reikšmės turėjo Lietuvos prisijungimas prie EBPO, dešimt prie svarbiausių įvykių priskiria ir mokesčių reformą.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Britų dienraščio „The Guardian“ pinigų ir finansų rubrikos redaktorius Patrickas Collinsonas paskelbė tekstą apie Lietuvos bankų sistemą ir galimas grėsmes. Jis primena, kad praėjo beveik lygiai 10 metų nuo tada, kai 300 000 britų bankų klientų, kuriuos „Icesave“ buvo sugundžiusi didelėmis palūkanų normomis, vieną rytą atsibudę sužinojo, kad jų 4 milijardų svarų sterlingų vertės indėliai dingo, žlugus patronuojančiai bendrovei „Landsbanki“ ir visos šalies finansų sistemą ištikus krachui.

Jei gražiausių metų švenčių proga savo artimiesiems nusprendėte dovanoti itin brangias dovanas, geriau tai suskubkite daryti šiemet, o ne kitąmet, mat nuo Naujųjų metu už jas teks mokėti brangiau. Svarbu žinoti, kad dalis Lietuvoje dovanojamų dovanų gali būti apmokestinamos priklausomai nuo dovanos dydžio ir to, kas dovaną dovanoja.

Vienas milijonas du šimtai tūkstančių eurų – tokia suma piniginių lėšų Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų nutarimais šiais metais buvo pripažinta bešeimininke ir perduota valstybės nuosavybėn. Sostinės prokurorai sprendimus pripažinti pinigines lėšas bešeimininkėmis priėmė šešiuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimo pinigų plovimo, galimai nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir kitų nusikalstamų veikų.

Lietuvos verslas yra gerai pasiruošęs lėtėjančiam ekonomikos augimui, sako ūkio ministras. Tačiau Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad vis dėlto būtina didinti darbo našumą, diegti naujas technologijas. „Verslas sukaupęs labai neblogus rezervus, kalbant apie finansinius, tai jeigu ir būtų ekonomikos sulėtėjimas, finansine prasme mūsų verslas yra pasirengęs daug stipriau nei prieš dešimtmetį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius. Pasak jo, šalies ekonomikos augimas pamažu lėtėja.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ į plėtrą šiemet investavo 47 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei kiti rinkos dalyviai. Pastarųjų bendros investicijos į plėtrą, siekusios bent 26 mln. eurų, per metus sumažėjo 46 procentais.

Pirmąjį kitų metų pusmetį gyventojai ir įmonės galės nebaudžiami deklaruoti pamirštus sumokėti ar nuslėptus mokesčius. Tačiau tokia amnestija nebus taikoma gavusiesiems pajamų iš kontrabandos ar kyšių – jie baudžiamosios atsakomybės neišvengs, praneša LRT. Mokesčių amnestija galios pajamoms, gautoms nuo 2014 metų. Gyventojai ar įmonės, besivertę, pavyzdžiui, neteisėta legalių daiktų prekyba, galės deklaruoti pajamas ir bus atleidžiami nuo delspinigių, nesulauks baudų.

Dėl jau kitąmet įsigaliosiančios mokesčių reformos, nuo sausio 1 d. visi dirbantieji į rankas gaus bent 2,6 proc. didesnes algas, tikina buhalteriai. Tiesa, toks pajamų padidėjimas laukia tik ekonomikos stuburu vadinamos viduriniosios klasės. Uždirbantieji mažiausiai ir daugiausiai galės raškyti dosnesnius valdžios mokesčių reformos vaisius.

Vienai kelionei skiriantis daugiau nei 100 eurų, o kelionės metu labiausiai ieškantis vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako. Tokios yra ryškiausios po šalį keliaujančio lietuvio charakteristikos. Jas atskleidė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio Vietinio turizmo tyrimas. „Vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln. turistų – iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Nors jau mažiau nei už mėnesio, nuo sausio 1 d. Lietuvos vartotojams brangsta dujos ir elektra, bet apsukresni iš jų galės to išvengti. Bent jau kurį laiką. Paskutinė šių metų diena bus metas, kuomet už brangstančias paslaugas dar galima susimokėti senuoju tarifu. Deklaruoti apsimoka gruodį Atsiskaitymo už elektros energiją ir gamtines dujas principai pasikeitė šių metų vasarį. Nuo to laiko gyventojai atsiskaito ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį.

Su kuo jums asocijuojasi žodžiai „Pist“, „Skrandžio masturbatoriai“ ar „Desertai plaukams“? Pasirodo, tokius ir kitokius, priverčiančius išsižioti iš nuostabos pavadinimus šįmet užregistravo verslus kuriantys lietuviai. „Registrų centro“ atstovų teigimu, kasmet Lietuvoje įregistruojama daugiau nei 11 tūkstančių juridinių asmenų. Kai kuriems iš jų originalumo tikrai netrūksta. Pateikiame 25 pačius originaliausius 2018 m. „Registrų centre“ įregistruotus pavadinimus.

Lietuvos gyventojai išlaidauja kur kas labiau nei kaimynai latviai, estai ar lenkai, nors anot statistikos, uždirba mažiau. Maža to, tautiečiai per metus esą jau gali sau leisti tiek pat kiek ir vidutinis Europos Sąjungos gyventojas. Ekonomistai čia įžvelgia ir gerąją, ir blogąją puses. Prie bendrijos vidurkio artėjantys tautiečiai uždirba daugiau, tačiau ir kuo toliau, tuo mažiau taupo. Kartu su Kipro gyventojais esame prasčiausiai taupantys visoje ES.

Už maisto prekes kitąmet tikriausiai mokėsime daugiau. Nors brangimas ir nebus drastiškas, bet jo išvengti darosi vis sunkiau. Ir pagrindine to priežastimi bus ne šoktelsiančios elektros kainos, o pilnėjančios lietuvių piniginės. Darbo jėgai Lietuvoje brangstant, spaudimą kelti kainą savo produkciją jaučia vis daugiau šalies gamintojų.

Internete apstu grožio salonuose nukentėjusių moterų skundų. Visuomenės sveikatos centras teigia, kad šiemet nekokybiškai suteiktų paslaugų grožio salonuose iš tiesų padaugėjo, jiems antrina ir Vartotojų teisių tarnyba. Norinčius apginti savo teises, specialistai ragina užsirašius į kirpyklą ar pas grožio specialistą nepamiršti susirinkti tokio vizito įrodymų.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kada mažmeninės prekybos parduotuvės dirbs per šias šventes. Per Kūčias daugelio parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. Gruodžio 24 d., „Iki“ parduotuvės dirbs nuo 8 iki 20 val. „Lidl“ nuo 8 iki 18 val. „Norfa“ parduotuvės dirbs dvejomis valandomis trumpiau ne įprastai, o „Rimi“ darbo laikas taip pat bus sutrumpintas. „Maxima“ parduotuvės šią dieną dirbs įprastu režimu.

Seimui nutarus nuo 21 proc. iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) namų šildymui naudojamoms malkoms ir kitoms medienos atliekoms, realiai šį pokytį pajus ne visi. Jeigu malkos bus perkamos iš urėdijos ar įmonių bei fizinių asmenų – PVM mokėtojų, mažesnis tarifas bus pritaikomas iškart. Tačiau kai jos bus perkamos iš prekybininkų, dirbančių su verslo liudijimais ir nesančių PVM mokėtojais, tuomet nauja tvarka dar nėra nustatyta.

Reformuojama pensijų kaupimo sistema kelia daug nežinios ateities pensininkams, o dabartiniams pensijų gavėjams svarbiausias vienas klausimas – ar pensijos augs. Laimei, specialistai vieningai tikina, kad išmokos stabiliai didės. Tačiau klausimas, kaip ilgai, nes panašu, kad naujoji pensijų sistema gali būti per dosni. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka – visi dirbantys gyventojai automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Kaupiantieji galės prisidėti 3 proc.

Pradedant cheminį pavojų keliančiomis drėgnomis servetėlėmis vaikams, baigiant sveikatai pavojingais kūno balzamais, kremais bei užspringimo pavojų keliančiais žaislais. Šįmet Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau spėjo nustatyti 80 įvairiausių žmonių sveikatai pavojingų prekių, kurios vos neatsidūrė Lietuvos parduotuvių lentynose. Apie draudimus į šalies rinką teikti vienokius ar kitokius produktus VVTAT praneša kone kiekvieną mėnesį.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Nors daugeliui lietuvių Kūčios pirmiausiai siejasi su tradiciniais patiekalais nukrautu stalu pas artimiausius šeimos narius, verslas po truputį šią tradiciją keičia. Kūčių vakarienes siūlantys restoranai neatsigina klientų ir teigia, kad staliukai šventinei vakarienei su dvylika patiekalų būna rezervuojami dar liepą.

Lietuvoje ruošiamasi dar vIenai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia. Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis.

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo operatoriai „Litgrid“ ir PSE penktadienį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelio tiesimo, Baltijos šalims sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė įstatymų pataisas, atveriančias kelią Lietuvai iki 2024 metų pabaigos išpirkti dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ bei sukurti regioninę dujų rinką. Prezidentūros teigimu, SGD terminalas nutraukė Rusijos bendrovės „Gazprom“ monopolį, tiekiant gamtines dujas Baltijos valstybėms, taip pat sudarė sąlygas bendradarbiauti su Norvegijos, JAV, kitų šalių kompanijomis.