Lietuvos verslas

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ integruotų telekomunikacijų, IT, televizijos paslaugų ir mobiliojo ryšio bendrovė „Telia Lietuva“, kuri nuo trečiadienio veikia, susijungus „Omnitel“, „Baltic Data Center“ ir „Teo LT“, ieško maždaug 100 IT specialistų, be to, šiemet įmonė pasiūlys naujų paslaugų. „Dabar ieškome 100 naujų žmonių.

Statistikos departamentas pranešė: po dviejų metų kainų kritimo pernai kainos pakilo 1,7 procento. Žmonėms tai nėra jokia naujiena. Kainų augimą jie stebėjo ir tais metais, kai statistika atkakliai teigė, kad infliacija – vidutinis kainų lygis – mažėja. Ir šiandien dažnas pasiginčytų dėl užfiksuoto dydžio – koks 1,7 procento? Žmonės vardina prekes, paslaugas, kurios brango net ne procentais, o kartais – dienos pietūs, vizitas į kino teatrą, gėlės, batai ir net dėvėti rūbai.

Bankų ir kredito unijų klientai nuo trečiadienio gali užsisakyti būtiniausių paslaugų „krepšelio“ paslaugą, kainuosiančią ne brangiau nei 1,5 euro. Lietuvos banko nustatytą „krepšelio“ kainą centrinis bankas galės peržiūrėti kartą per metus. Gaunantiems socialinę paramą (tokių Lietuvoje yra apie 160 tūkst.) „krepšelis“ kainuos 75 centus per mėnesį. „Su pagrindine mokėjimo sąskaita verčiame naują lapą mokėjimų rinkoje. Nebelieka apmokestinimo už kiekvieną krustelėjimą.

Švedijos telekomunikacijų koncerno „Telia Company“ integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų bendrovė „Teo LT“ bei mobiliojo ryšio operatorė „Omnitel“ keičia pavadinimą į „Telia“. Abejų bendrovių prekybos salonų pavadinimai buvo pakeisti per naktį iš antradienio į trečiadienį. Tuo metu „Teo LT“ ir „Omnitel“ interneto svetainės trečiadienį ryte jau pažymėtos „Telia“ vardu ir jose rašoma, kad nuo vasario 1 dienos „Teo LT“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ baigė susijungimo procesą.

Kaip sumažinti maisto produktų kainas ir padėti skurstantiems žmonėms? Ekonomistė Jekaterina Rojaka tikina, kad draudimas prekybininkams išmesti maisto produktus padėtų sumažinti jų kainas. Esą besibaigiančio galiojimo mėsą, pieno produktus ar vaisius būtų galima parduoti gerokai pigiau. Tuo tarpu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo imti pavyzdį iš Prancūzijos ir įstatymu pažaboti maisto švaistymą.

Parlamentarai svarsto įvairius planus, kaip pažaboti šešėlį būtų nuomoje. Nors kol kas dėl konkrečių veiklos būdų dar nesusitarta, viena jau aišku - šios rinkos dalyvius ketinama prižiūrėti gerokai griežčiau negu dabar. Pasak parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Andriaus Palionio, svarstomos kelios būtų nuomotojų ir nuomininkų priežiūros naujovės. Viena iš jų - uždrausti įsigijus verslo liudijimą nuomoti daugiau negu vieną butą.

Lietuvos gyventojai vis dažniau ir daugiau perka internete, tačiau jų pirkimo įpročiai dar lieka seni – prieš pirkdami, jie nori prekę ne tik pamatyti, bet ir išbandyti. Jiems rūpi gauti konsultaciją. O fizinėje parduotuvėje patikusią prekę jie vis dažniau įsigyja elektroninėje erdvėje, tačiau neretai patys vyksta jos atsiimti. „Vis daugiau žmonių apsiperka internetu, tačiau poreikis pamatyti prekę – ypač, jeigu tai yra stambioji buitinė technika – vis dar labai stiprus.

Lietuvos premjeras paragino Europos Sąjungą pasiųsti Baltarusijai signalą, jog ši negalės parduoti Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros. „Mes raginame ES pasiųsti aiškų signalą, kad Europoje nebus įmanoma parduoti elektros, kuri buvo pagaminta, pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus“, - spaudos konferencijoje Taline sakė Sauliu Skvernelis, kuris kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ ir susitiko su Europos Vad...

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ planuoja 2018 metų rugpjūtį atidaryti pirmąjį Latvijoje ir antrąjį Baltijos šalyse savo prekybos centrą, į kurį bus investuota apie 60 mln. eurų. „Ikea“ prekybos centro Vilniuje operatorės „Felit“ savininkas Sigurduras Palmasonas pranešė BNS, jog 34,5 tūkst. kvadratinių metų ploto naujasis prekybos centras Rygos pakraštyje bus pradėtas statyti šių metų pavasarį. Jis užims 10 hektarų teritoriją, prie parduotuvės bus įrengta aikštelė tūkstančiui automobilių.

Jei 2007 m. sutinkančių dirbti už mažiau nei 350 eurų buvo net 29,2 proc., tai šiemet vertinančių save taip kukliai beliko tik 3,5 proc., teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs mažiausio priimtino atlyginimo tyrimą. „Per dešimt metų, praėjusių nuo 2007-ųjų, minimali mėnesio alga ūgtelėjo daugiau negu dvigubai - nuo 173,8 iki 380 eurų, - sako portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - dar greičiau pūtėsi pragyvenimo, ypač sostinėje, kaina.

Vilniuje auga vieno kambario butų pasiūla ir paklausa. Per pastaruosius penkerius metus sostinėje parduodamų vieno kambario butų padaugėjo beveik du kartus. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, ypač daugėja naujos statybos vieno kambario butų, kurių plotas yra mažesnis nei 35 kv.

Didžiausios šalies telekomunikacijų bendrovės antradienį su Lietuvos banku pasirašys ketinimų protokolą dėl momentinių mokėjimo paslaugų. Pasak bendrovių, šios paslaugos turi didelį potencialą. „Momentinius mokėjimus mes matome kaip vieną perspektyvių verslo plėtros krypčių. Jau įsitikinome, kad patogios ir klientams naudingos paslaugos yra svarbus augimo šaltinis, ir ši paslauga taps tokia pat“, - BNS sakė „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Dar didesnė , ir modernesnė LEGO parduotuvė atvers duris jau vasario 3d. 10:00, PC Akropolis Klaipėdoje. Didysis atidarymas, vasario 4d. (šeštadienį)! Būk pirmas nes, parduotuvės atidarymo proga pirmieji 5 klientai bus apdovanoti 50 Eur vertės LEGO dovanų kuponais.

Metinėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda ne tik apžvelgė pasaulines tendencijas, bet ir Lietuvos. Žinoma, atlyginimai didės, tačiau kainos tikrai augs. Ir itin reikšminga infliacijos priežastis bus ne vien naftos ar žaliavos kainos, bet Lietuvos valdžios pakelti akcizai. Pasaulį gali ištikti prekybos karai Pasak G. Nausėdos, JAV prezidentas D. Trumpas yra savotiškas paradoksas.

Žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūra „Inspired UM“ paskelbė beveik metus trukusio prekybos tinklų tyrimo rezultatus. Unikalia „Share of heart“ (liet. „Širdies dalis“) metodologija pagrįsto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip gyventojų prekybos tinklų pasirinkimą ir simpatijas paveikė praėjusiais metais į Lietuvą atėjęs „Lidl“. Rezultatai rodo, kad nusistovint mažmeninei rinkai, tik „Maxima“ prekės ženklas sugebėjo susigrąžinti vartotojų simpatijas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai antradienį pasirašo susitarimą dėl europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Taip siekiama sklandaus projekto įgyvendinimo iki 2025 metų. „Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1435 milimetrų pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės - jų plotis siekia 1520 mm.

Kada lietuvius užgrius dar vienas maisto produktų kainų šuolis? Pasak ekspertų, tai tik laiko klausimas, mat didėjantys atlyginimai, brangstantys degalai ir augantys logistikos kaštai atsilieps ir kainoms parduotuvių lentynose. Pasirodo, kai kurie prekybos tinklai jau sulaukia tiekėjų spaudimo kelti daugybės gaminių: pieno produktų, mėsos ar duonos kainą. Tuo tarpu pirkėjai iš nuostabos tvirtina, kad jau dabar kainos drasko piniginę. Vilnietė Irėnė atidžiai stebi maisto produktų kainas.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Dar nuo praeitų metų pabaigos ekonomistai nebeslėpė – 2017–ieji bus kainų kilimo metas Lietuvoje. Nors prekybininkai ir nelinkę viešai kalbėti apie kainas, vienas jų drąsiai įvardijo – kainos tikrai augs. Tą pripažįsta ir tiekėjai. „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis išskirtiniame tv3.lt interviu įvardijo, kad būtent gamintojai ir diktuoja kainų pokyčius. „Bėda ten, kad praktiškai nebėra sektoriaus, kuris negrasina pakelti kainas.

Buvusį kino teatrą „Lietuva“ Vilniuje, vietoje kurio iškils garsaus JAV architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas Modernaus meno centras (MMC), planuojama griauti pavasarį, pranešė centro atstovai. Trečiadienį buvusiame kino teatre ketinama surengti parodą „Susitikimo pradžia“, per ją bus galima paskutinį kartą susipažinti su pastato istorija.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės kartu su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pakvietė Stokholme gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą ir supažindino su karjeros galimybėmis. Renginyje dalyvavo apie 40 galimybėmis grįžti į Lietuvą besidominčių Lietuvos piliečių. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko didelis pasikeitimas.

Pastaruoju metu pasikeitus prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės „Maxima LT“ vadovams, rinkoje kilo diskusijų banga - vieni tokios didelės korporacinės struktūros permainas laiko įprastomis, kiti pasigenda skaidrumo ir aiškesnio pokyčių pagrindimo. Dauguma BNS kalbintų įvairių sričių ekspertų sutaria, kad naujai „Maxima LT“ vadovybei keliama užduotis įgyvendinti naują prekybos tinklo strategiją, skirtą atremti pokyčius rinkoje ir išlaikyti savo pozicijas.

Antrąjį prekybos Lietuvoje pusmetį įpusėjantis mažmenininkas „Lidl“ apibendrina kainų statistiką. Pasak prekybos tinklo atstovų, atlikta analizė parodė, kad šiuo metu net 50 proc. nuolatinio „Lidl“ parduotuvių asortimento, kurį sudaro maisto produktai, buitinė chemija, kosmetika ir buities reikmenys, t. y. kas antros prekės kaina yra žemesnė nei 1 euras.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė šiemet planuoja investuoti 38,4 mln. eurų, o likusi suma bus skirta projektų plėtrai Latvijoje ir Rumunijoje. 2016 metais „Hanner“ Lietuvoje investavo 22 mln. eurų. 2017 metais į butų Vilniuje statybas „Hanner“ ketina investuoti 21,2 mln. eurų. Šiemet bendrovė užbaigs projektų „Pilies apartamentai“, „B23“ pirmojo etapo ir „Žvėryno namų“ ketvirtojo etapo statybas.

Švedijos baldų prekybos grupės „Ikea Group“ valdoma bendrovė „IRI Investments Lithuania“ Lietuvoje perka vėjo jėgainių parką. Sandorio suma neįvardijama. Bendrovė siekia tapti energiškai nepriklausoma ir iki 2020 metų visą savo veiklai reikalingą energiją pasigaminti pati iš atsinaujinančių šaltinių. IKEA Group dabar valdo 415 jėgainių bei yra įdiegusi 730 tūkst. saulės energijos modulių ant pastatų stogų. Vėjo jėgainių parkas Lietuvoje – pirma tokia investicija Baltijos šalyse.

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.  Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas. Tai pasikeis.

Kol naujasis Lietuvos Seimas dar tik kursto idėją apmokestinti vienkartinius puodelius išsinešant kavą, kitose Europos šalyse ekologija bei tvarumu besirūpinančios įmonės pačios atsisako vienkartinių puodelių. Viena didžiausių prekybos įmonių OTTO Vokietijoje investavo į daugkartinio naudojimo puodelius savo darbuotojams. Tikimasi, kad šie puodeliai per vienerius metus gali pakeisti apie 130 tūkst. vienkartinių puodelių.

Aplinkos ministerija šiuo metu pluša rengdama permainas šiukšlių tvarkyme. Jau netrukus būsime pratinami rūšiuoti ne tik popierių ir plastiką, bet ir maisto atliekas. Be to, teisingai rūšiuojantieji bus skatinami mažesnėmis sąskaitomis už šiukšlių išvežimą. Deja, jei gyvenate daugiabutyje, jūsų sąskaita tiesiogiai priklausys nuo jūsų kaimyno sąžinės. Vienam teršėjui primetus kitų šiukšlių į rūšiavimo konteinerį, didesnę sąskaitą mokės visas namas.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Dar lapkričio mėnesį portale tv3.lt rašėme apie pažadais pamaitintą vilnietę Boženą Stacevičiūtę. Tada jauna moteris pasakojo, kaip ištisus mėnesius tikėjo brokerių pažadais, kad jau greitai įsikels į savo naujus, kvepiančius namus „Naujajame Antakalnyje“. Tačiau šventinis stebuklas neįvyko. Pažadų seniai terminai baigėsi Prieš didžiąsias metų šventes maloniai bendravęs anksčiau su Božena bendradarbiavęs „Capital“ brokeris Aurelijus Jakavickas, šįkart jau portalui tv3.lt telefono nekėlė.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Nuo sausio 27 dienos Lietuvos gamintojai gali į Japoniją eksportuoti paukštieną ir jos gaminius. Apie tai šiandien Lietuvos ambasadai Tokijuje pranešė Japonijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės ministerija ir Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija.

Sąskaitos už šildymą priklauso ir nuo oro temperatūros, ir nuo nustatyto tarifo. Tad net jei ir vasarį vyraus šiltesni orai, sąskaitos gali būti didesnės nei įprastai. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasarį kiek didės trijuose didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o kituose didžiuosiuose miestuose ji išliks stabili, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys.

Visi Lietuvos bankų klientai bendru identifikavimo sprendimu „Smart-ID“ negalės naudotis dėl bankų sektoriuje verdančių užkulisinių kovų ir noro sutaupyti, kuris stabdo ir bendro bankomatų tinklo iniciatyvą, rašo „Verslo žinios“. Kol kas naujovė bus prieinama tik SEB ir „Swedbank“ klientams, o sistemą kūrusi įmonė „SK ID Solutions“ viešai pristatoma kaip Estijos bendrovė, tačiau iš tiesų tai yra SEB, „Swedbank“ ir Skandinavijos telekomunikacijų koncerno „Telia“ kontroliuojama įmonė.

„Teo“ ir „Omnitel“ pirmuosius bendros veiklos metus užbaigė pelningai – palyginti su 2015-aisiais, metinės konsoliduotosios „Teo“ grupės pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. iki 345,9 mln. eurų. Metinis EBITDA rezultatas, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, sudarė 117,1 mln. eurų ir buvo 5,9 proc. didesnis nei 2015-aisiais. Paskutinį metų ketvirtąjį „Teo“ grupė gavo 92,4 mln. eurų pajamų (0,8 proc.

Mažų kainų aviakompanijos „Ryanair“ sprendimas gali nepatikti daugeliui. Kompanija svarsto, kad ateityje gali būti nebeleidžiama į lėktuvo saloną pasiimti dviejų rankinio bagažo vienetų. Kaip airių portalui independent.ie sakė avialinijų vadovas Michaelas O'Leary, žmonės prisideda per daug daiktų į abu bagažo vienetus, todėl lėktuvai pradėjo vėluoti.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo nustatoma vadinamųjų startuolių vizų (angl. „Startup Visa“) gavimo tvarka. Nuo 2017 metų, įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, startuolių vizas galės gauti užsieniečiai, ketinantys užsiimti naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu.

Šiandien Lietuvoje pristatyta mobilioji programėlė vadinama metų projektu. Du didžiausi bankai Lietuvoje „Swedbank“ ir „SEB“ pasirašė sutartį ir užsakė bendrą produktą – vieningą klientų identifikavimo sistemą. Planuojama, kad vėliau prie naujosios sistemos prisijungs ir kiti bankai ar net atskiros įmonės. Teigiama, kad naujoji klientų identifikavimo programėlė „Smart-ID“ leis saugiau prisijungti prie elektroninės bankininkystės bei patvirtinti operacijas.

  Didėjantis mobiliojo interneto naudojimas augino telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ pajamas Lietuvoje, sako bendrovės vadovas Petras Masiulis. Pasak jo, mobiliojo interneto vartojimas turėtų augti ir šiemet. „Paslaugų kokybė ir geros kainos padėjo mums nuosekliai augti. Mobilusis internetas padarė gyvenimą patogesnį, juo galima naudotis visur ir žmonės noriai tai daro. Duomenų vartojimas toliau augs ir 2017 metais.

Buitinės technikos pardavimai taikosi į naujus rekordus, tiesa, jie dar nepasiekti – praėjusių Kalėdų rodikliai dar tik prisivijo 2014 metų pikus, o pastarieji buvo geriausi nuo pat 2008 metais buvusių aukštumų. Specialistai pastebi, nors daiktų vis dar perkame palyginti mažiau, tačiau jiems išleidžiame daugiau, nes vis labiau rūpinamės jų kokybe. 2017-ieji – naujų aukštumų metai? „Šiais metais buitinės technikos ir elektronikos pardavimų rinka turėtų augti 3–5 proc.

Bankams įvedus bazinių paslaugų pirkinių krepšelį privatiems klientams, DNB imasi kito žingsnio ir kuria atskirus krepšelius verslo klientams. Tuo pačiu keisis ir kainodara. Nuo balandžio 1 dienos įsigalioja nauja DNB banko kainodara verslo klientams – jie galės pasirinkti vieną iš trijų paslaugų krepšelių „BizKit“, kuriuose bus banko paslaugų rinkinys už fiksuotą mėnesio kainą. Nuo lapkričio paslaugų krepšelių sistema įsigaliojo ir privatiems banko klientams.

Ne paslaptis, jog liūdesys ar prasta nuotaika – pažįstamos emocijos ne vienam iš mūsų, ypač šaltuoju metų laiku. Tik štai, užsieniečiams, pasirodo, lietuviška depresija nė kiek nebaisi – prieš ketverius metus į Lietuvą iš Egipto atvykęs Ašrafas džiaugiasi priėmęs tokį sprendimą, sėkmingai plėtoja verslą ir padeda klientams bent trumpam pamiršti rūpesčius, pasineriant į profesionalaus masažo terapiją.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertams praėjusią savaitę pareiškus, kad Baltarusija tinkamai atsižvelgė į grėsmes, kylančias Astravo atominės elektrinės aikštelei, Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad tai neramina. „Šita žinia dar labiau suneramino todėl, kad visiškai yra iškraipomi faktai ir mes dar kaltinami tuo, kad nesidžiaugiame jų sėkme, bet sėkmės čia labai mažai galima įžiūrėti.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.