Lietuvos verslas

Panašu, kad prekybos tinklai ruošia naują strategiją pirkėjams vilioti. Dar praėjusio mėnesio viduryje „Maxima“ skelbė, kad nuo šiol mažas 1000-io iš perkamiausių prekių kainas klientai ras būtent „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse.  Suskubo reaguoti ir kiti prekybos tinklai.

Trišalė taryba pirmadienį nagrinės paskutinius ginčytinus naujojo Darbo kodekso straipsnius. Iki galo sutarus dėl visų nuostatų kodeksas turėtų būti pateiktas Seimui. Darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai posėdyje turėtų sutarti dėl darbuotojų atstovų garantijų, lokautų ir streikų.

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje? Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc.

„Sodrai“ nusprendus viešai skelbti vidutinius atlyginimus, mokamus Lietuvos įmonėse, dėmesys nukrypo į didžiausius atlyginimus mokančiuosius. Pažvelgus į jas matyti, kad jos pasižymi ne tik mažu darbuotojų skaičiumi, bet ir tai, jog yra ne lietuviškos kilmės. Didžiausias šalies vidurkis užfiksuotas įmonėje „Biotecha“, kuri užsiima prekyba laboratorine įranga. 16 darbuotojų turinčioje įmonėje sausio mėn. vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekė 36973,68 Eur.

Kainų komisija įspėjo bendrovę „Vilniaus energija“, kuri neteikia informacijos šilumos kainų perskaičiavimui. Jeigu bendrovė per 5 darbo dienas jos nepateiks, įmonei gali būti skirta bauda. Komisija teigia negalinti perskaičiuoti 2010-2015 metų bendrovės šilumos kainų, kaip nurodė teismas.

  Sprendimai dėl mokesčių lengvatų likimo bus priimti dar šiemet ir įsigalios nuo 2018-ųjų, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, lengvatas panaikinti ketinama, priimant kitų metų biudžetą.

Kaune darbą pradėjo pagrindinis „Tele2“ Verslo klientų aptarnavimo centras. Tai pirmasis tokio tipo centras Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.  Partizanų g. 15A įsikūręs naujasis Verslo klientų aptarnavimo centras aptarnaus verslo klientus visoje Lietuvoje. Sprendimą jį atidaryti Kaune lėmė gera darbuotojų pasiūla šiame mieste, ir bendrovės nuostata, kad pagrindines organizacijos struktūras verta steigti nebūtinai sostinėje.

Sutarus, kad bus keičiamas buvusio „Žalgirio“ stadiono Vilniuje detalusis planas ir jame bus numatyta erdvė stadionui, kol kas nebus nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis su teritorijos vystytoja bendrove „Hanner“, sako žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas. Tačiau „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis teigia, kad bendrovė stadiono nestatys. „Sprendimas yra toks, kad atsiradus naujoms aplinkybėms, įspėjimas apie nuomos sutarties nutraukimą kol kas bus nevykdomas.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Statistikoje jau matomos nuosekliai kylančios kainos: tiek paslaugų, tiek maisto produktų. Būtent pastarųjų kainų augimą Lietuvos gyventojai jaučia labiausiai, nes jos sudaro net ketvirtadalį visų išlaidų. Vis dėlto patariama palaukti balandžio. Tuomet išvysime tokius kainų augimo rodiklius, kokių dar nematėme. SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad balandžio pradžioje pasirodysianti statistika švelniai šokiruos. Mat kovo mėn. infliacija gali pasiekti 4 proc.

Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso klausimų: darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimo, atostogų ir darbo tarybų bei profesinių sąjungų funkcijų pasiskirstymo. Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Kūdikiams skirtas „Mamuko“ košes gaminančiai bendrovei „Biogami“ pareiškus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bando su ja susidoroti, tarnyba atmeta priekaištus ir sako, jog košių gamintojos produkcija nėra kokybiška. Pasak tarnybos Vilniaus padalinio vadovės Vaidos Barkovskienės, įmonėje trūksta savikontrolės, ji nesugeba greitai pateikti prašomų duomenų. „Labai apgailestauju, kad įmonė ginasi puolimu, ieško klaidų institucijų darbe, bet neįžvelgia klaidų savo darbe.

Vilniaus savivaldybė, remdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) koncertus, skyrė 30 tūkst. eurų paramą ir LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui, dėl kurio organizavimo skaidrumo teatras sulaukė ir valstybės institucijų, ir politikų kritikos.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Lietuvos lazerių gamintojos „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, pagaminusios pirmąją Lietuvoje ir vieną galingiausių pasaulyje 4 mln. eurų vertės lazerių sistemą „Sylos“, tikisi pritaikyti žinias kituose projektuose. Anot „Eksplos“ komercijos direktoriaus Zenono Kuprionio, ypač galingų lazerių rinka pasaulyje nėra didelė, tad sunku tikėtis gaminti daug tokių sistemų, tačiau įgytas žinias galima pritaikyti kituose projektuose. „Tai yra toks pirmas lazeris, grynai projektinis.

Vyriausybės, prokurorų ir įmonės „Hanner“ atstovams trečiadienį nepavykus susitarti dėl valstybinės žemės nuomos buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje, šalių derybos bus pratęstos penktadienį. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad tuomet tikimasi rasti sprendimą. Derybos vyko po to, kai prokurorų nurodymu Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė ketinanti nutraukti 8 hektarų žemės, ant kurios jau vyksta statybos, nuomos sutartis.

  Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), bus keičiama ir jos vadovybė, kurios veikla yra nepatenkinama. „Netenkina ne pačios tarnybos, bet vadovų veikla, ir mes artimiausiomis dienomis pradedame reorganizaciją. Praktiškai turbūt visų vadovų neliks toje tarnyboje, bet tokia tarnyba yra reikalinga, kalbant apie valstybinę žemę ir jos administravimą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė B.Markauskas.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose vystanti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „Harbortouch“ Vilniuje įkurdins produkto kūrimo ir vystymo padalinį. Pirmajame bendrovės padalinyje ne namų rinkoje planuojama įdarbinti apie 60 informacinių technologijų specialistų. „Lietuvą pasirinkome dėl čia esančių talentingų informacinių technologijų specialistų ir puikios infrastruktūros.

Kylant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip išleisti mažiau ir sutaupyti. Nors ženkliai šoktelėjusi infliacija skatina vis įdėmiau sekti savo finansus, dėl informacijos ar laiko stokos mes dažnai permokame to nė nežinodami. Laimei, šiandien mums gali pagelbėti išmaniosios programėlės padedančios atidžiau ir paprasčiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. Kurios iš jų yra naudingos? Perkant maisto produktus – „visosakcijos.

Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas, gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku, dabar - stebėtojų tarybos nariu Nerijumi Eidukevčiumi.

Šiemet skolintis planuojantys lietuviai iš išorinių finansinių šaltinių planuoja paprašyti vidutiniškai 830 eurų, atskleidžia „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Papildomų pinigų paprastai prireikia iškilus netikėtai didelio pirkinio būtinybei. Ketinantieji 2017 m. skolintis teigia, kad iš išorinių finansinių šaltinių šiemet jiems prireiks palyginti nedidelių sumų. 12 proc. ketina pasiskolinti ne daugiau 150 eurų, penktadalis (21 proc.) nuo 150 iki 500 eurų. 15 proc.

Lietuvoje vis daugėja tunelinių automobilių plovyklų, tačiau ne visi lieka patenkinti. Tai parodo tiek komentarai socialiniame tinkle, tiek ir pačią redakciją pasiekę skaitytojų laiškai. Anot jų, įvažiavus į tunelį, iš jo išvažiuoti gali ir be buferio ar be registracijos numerių. Štai Gediminas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad po plovimo, grįžus namo pamatė,jog buvo pažeistas automobilio lakas keliose vietose.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Šiauliuose Darbo birža nusprendė uždaryti 120 neįgalių žmonių įdarbinusią įmonę. Tokio verdikto įmonė sulaukė už tai, kad laiku nespėjo deklaruoti plėtros. Tai darbo birža nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik į gatvę išmesti 120 neįgalių žmonių, o verslininkus užtampyti po teimus. Išgirdę, kad po 10-ties ar 16kos metų darbo paieškų biurokratų vėl bus išmesti į gatvę verkė net suaugę vyrai, mat žmonės vėl turės skursti iš kelių dešimčių eurų pašalpos.

Iš Europos Komisijos – siūlymai, kurie niekam nepatiks. Komisija daro išvadą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti naujų mokesčių, antraip problemos Lietuvoje neišnyks. Vėl linksniuojami taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Jie dabar esą neišnaudojami mažinti atskirčiai, o pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Finansų ministras ramina, kad kol kas naujų mokesčių šalyje nebus.

Trišalė taryba šauks dar vieną papildomą posėdį, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus. „Šiandien suformulavome darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketus. Užfiksavome visų pusių argumentus ir pozicijas.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupiešti paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo. TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc.  mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų. Tyrimą atlikę Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė Lietuva“ kartu su didžiųjų miestų savivaldybėmis pristatė išmanųjį sprendimą patogesnėms, saugesnėms ir greitesnėms vairuotojų kelionėms. Tai sutelktinių duomenų (angl. crowdsourcing) principu veikianti išmanioji navigacija „Waze“, realiu laiku rodanti eismo sąlygas ir situaciją keliuose, todėl naudinga tiek vairuotojams, tiek eismą reguliuojančioms institucijoms.

Naujas jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse vadinsis „Luminor“. Naujo vardo paskelbimas yra dar vienas svarbus žingsnis kuriant jungtinį banką, teigiama DNB ir „Nordea“ pranešime spaudai. „Nordea“ ir DNB pernai rugpjūtį susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujasis bankas bus užregistruotas Estijoje, o paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje teiks per patronuojamąsias įmones.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

  Vilniuje keleivius dešimtadaliu maršrutų veš Latvijos keleivių mikroautobusais vežimo įmonė „Rigas mikroautobusų satiksme“ ir Lietuvoje tarpmiestinius reisus aptarnaujanti lietuviška bendrovė „Transrevis“ - bendrovių konsorciumas laimėjo vieną iš dviejų savivaldybės skelbto privataus vežėjo konkurso dalių. Privatus vežėjas dideliais autobusais paaiškės vėliau.   „Šis konkursas – tik dalis viešojo transporto atnaujinimo strategijos, kurią įgyvendinsime ir toliau.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Daugiau kaip 100 techninės įrangos (angl. hardware) kūrėjų savaitgalį rinkosi VGTU „LinkMenų fabrike”, kur pristatė savo idėjas, susibūrė į komandas ir per savaitgalį turėjo sukurti jau veikiančius produktų prototipus. Prizais apdovanotos 4 komandos, kurių sukurti darbai labiausiai atitiko iš anksto organizatorių paskelbtas prizų kategorijas.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Gyvenate nuosavame ar kelių butų name? Jo stogas dengtas asbesto danga? Tokiu atveju turėtumėte sunerimti – moksliškai įrodyta, kad ši medžiaga ne tik kenkia kvėpavimo takams, bet ir yra nereta mirties priežastis. Išeitis tėra viena – kaip įmanoma skubiau atsikratyti asbestinio stogo, jį pakeičiant kita, sveikatai palankesne danga.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.